EKONOMIKA
11.04. V. Šapoka: pereiname į augimo lėtėjimą
Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo mažėjimas nėra netikėtas, augimo lėtėjimas bus matomas viso pasaulio ekonomikoje, o Lietuva tokiam sulėtėjimui yra pasiruošusi, sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Vilius Šapoka
„Kalbant apie ekonomikos augimo lėtėjimą - taip, tokios prognozės, kokios jos buvo ir pavasarį, ir rudenį, mes jų nekeičiame. Matome, kad pereiname į augimo lėtėjimą, pasaulio ekonomikos augimas lygiai taip pat lėtės“, - Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje kalbėjo V. Šapoka.
Pasak jo, visai neseniai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino augimo prognozę kitiems metams 0,2 proc. punkto. TVF prognozuoja, kad pasaulio ekonomikos augimas šiais ir kitais metais sudarys 3,7 proc.
„Dar svarbesnis veiksnys, kad ekonomikos augimas pasaulyje bus žymiai netolygesnis, kitaip tariant, reikėtų žiūrėti į kiekvieną mūsų eksporto partnerę, ir žiūrėti, kokia bus paklausa iš šių šalių“, - sakė V. Šapoka.
Ministras sakė, jog vis dėlto tarp ES šalių Lietuvos padėtis perspektyvos atžvilgiu yra iš pozityvių.
Europos Komisija pradėjo jai pateiktų ES šalių narių biudžetų projektų vertinimus dėl atitikties fiskalinės drausmės taisyklėms. Italijos biudžeto projektas buvo atmestas, o eilės šalių pareikalauta papildomos paaiškinančios informacijos.
„Lietuva į tą šalių grupę nepatenka. Lietuva patenka į tą trečdalį šalių, kurios, leidžiantis ekonomikos ciklui, ketina sukaupti perteklių tam, kad turėtų pakankamai rezervų, jeigu rizikos faktoriai, kurie yra šiuo metu, pasireikštų pilna galia“, - kalbėjo V. Šapoka.
Prognozuojama, kad 2019 m. Lietuvos BVP augs 2,8 proc. 2019 m. biudžete numatytas 0,4 proc. BVP perteklius.
Numatoma, kad 2019 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 10 mlrd. 587 mln. eurų, o išlaidos - 11 mlrd. 682 mln. eurų.
Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad šių metų trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 12 mlrd. eurų. Palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, jis mažėjo 0,4 proc.
Trečiąjį ketvirtį neigiamam BVP pokyčiui didžiausios įtakos turėjo sumažėjusi žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių sukurta pridėtinė vertė. Sumažėjusią pridėtinę vertę šioje veikloje lėmė prastesnis žemės ūkio augalų derlius.
.jpg)
