Po septynerių metų pertraukos Euribor palūkanų normai perkopus nulį, vidutinės būsto paskolos mėnesio įmoka išaugs apie pusšimčiu eurų. Jei esate pasiskolinę 30 tūkst. eurų, mėnesio įmoka padidės apie 30 eurų. Jeigu jūsų paskola siekia 200 tūkst., Euribor pakilus iki 2 proc., jūsų išlaidos paskolai gali padidėti apie 200 eurų.

Po septynerių metų pertraukos Euribor palūkanų normai perkopus nulį, vidutinės būsto paskolos mėnesio įmoka išaugs apie pusšimčiu eurų. Jei esate pasiskolinę 30 tūkst. eurų, mėnesio įmoka padidės apie 30 eurų. Jeigu jūsų paskola siekia 200 tūkst., Euribor pakilus iki 2 proc., jūsų išlaidos paskolai gali padidėti apie 200 eurų.

Lietuvos verslas, kuris patyrė sunkumų dėl Kinijos veiksmų, gali teikti paskolų paraiškas gauti apyvartinių lėšų.  Startavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengta skatinamoji finansinė priemonė, pagal kurią verslas galės gauti iki 5 mln. eurų, o įmonių grupės – iki 10 mln. eurų dydžio paskolas. Iš viso tam numatyta skirti 130 mln. eurų.

Italijos obligacijų pajamingumui šovus į aštuonerių metų aukštumas, atitinkamai išaugo ir šios valstybės skolinimosi kainos. Tačiau ekonomistai ramina, kad Lietuva su panašia situacija veikiausiai nesusidurs, kadangi Pietų Europos šalių valdžios sektorius buvo smarkiai priklausomos nuo skatinamosios Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus skeptiškai vertina viešojoje erdvėje pasirodžiusius ekonomistų teiginius, kad artimiausią žiemą arba pavasarį galime sulaukti ekonominės krizės. Pasak jo, labiau tikėtina yra sulaukti neigiamų rodiklių atskirais ketvirčiais, kurie būtų labiau techniniai, negu lemiantys realią krizę ar recesiją.

Atsižvelgdama į naujausias birželio mėn. makroekonomines prognozes, kuriose numatomos aukštesnės infliacijos perspektyvos, Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba paskelbė tolesnius žingsnius normalizuojančius pinigų politiką. 

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos (FM) kartu su Lietuvos banku (LB), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Vidaus reikalų ministerija (VRM) bei Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru parengtiems Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimams

Nedarbas gegužę mažėjo sparčiausiai šiais metais – per mėnesį susitraukė 0,7 proc. punkto ir dabar siekia 8,8 proc. Darbo neturinčių asmenų skaičius sugrįžo į 2020 metų pradžios lygį. Visose šalies savivaldybėse sumažėjo nedirbančių asmenų skaičius, išskyrus Klaipėdos rajoną.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos atstovais, nuo gegužės pabaigos dirbusiais Lietuvoje ir vertinusiais šalies ekonominę padėtį ir Rusijos karo Ukrainoje poveikį, padėtį finansų sektoriuje, verslo ir darbo rinkos aplinką, susipažinusiais su Lietuvos veiksmais siekiant stabilizuoti energetikos kainas bei infliacijos augimą.

Statybos ir aplinkos apsauga dar prieš kelerius metus ne visuomet buvo vartojamos kaip viena su kita derančios sąvokos, tačiau tokia padėtis keičiasi. Dar nuo 2021 metų sausio visi naujos statybos gyvenamieji namai Lietuvoje privalo atitikti A++ klasės reikalavimus, o Europos Sąjungos (ES) taksonomijos deleguotasis klimato aktas, kurio pirmasis paketas įsigaliojo šiemet, atnešė ir daugiau pokyčių nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams. 

Darbą Lietuvoje baigusi Borja Gracia vadovaujama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija pastebi, kad Lietuvos ekonomika ir toliau išlieka stebėtinai atspari – net ir Rusijos karo prieš Ukrainą keliamų naujų iššūkių ir neapibrėžtumo fone tikimasi teigiamo ekonomikos augimo, kuris šiais metais turėtų siekti beveik 2 proc. BVP. Infliacija šiemet išliks aukštesnė, tačiau 2023 m. turėtų reikšmingai mažėti blėstant energijos kainų šoko poveikiui. 

Finansų ministerija siūlo apmokestinti nuomojamą būstą didesniu NT mokesčio tarifu. Įdomus siūlymas, turint omenyje, kad Lietuvoje apie pusė nuomos rinkos yra šešėlyje. Tad ar nebus taip, kad sąžiningai nuomos sutartis deklaruojantys ir mokesčius mokantys gyventojai dar papildomai mokės ir didesnius NT mokesčius, o šešėlyje veiklą vykdantys veikėjai ne tik nemokės nuomos mokesčių, bet mokės dar ir mažesnius NT mokesčius?

 Kol kas visų dėmesį yra prikausčiusi ir galvos skausmus kelia vis naujas aukštumas pasiekianti dešimtmečius nematyta infliacija. Tačiau daugėja ženklų, kad daugelyje šalių kainų ir palūkanų augimas gali ne tik prislopinti paklausą, bet ir sukelti recesiją.

Bendru Baltijos šalių susitarimu yra atsisakyta sisteminių paslaugų iš Rusijos. Baltijos šalys, atsisakius techninių rusiškos elektros energijos srautų sistemos balansavimui, nuo šiol savo sistemos stabilumą ir balansą palaikys naudojant tik Baltijos, Šiaurės šalių ir Lenkijos rezervinius pajėgumus.

Europos Sąjungos (ES) šalys intensyviai pildosi savąsias gamtinių dujų saugyklas, tačiau ateinančiam šildymo sezonui ruošiasi ir Rusija, sako „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, iki Kremlius pradės „žaisti“ su dujų tiekimu skirtingoms Europos šalims, šios šaltąjį sezoną turi pasitikti kuo pilnesniais dujų rezervais.

Ką prognozuoja demografiniai duomenys, kaip keisis visuomenės kultūra, vertybės ir tapatybė, kokios ligos kels iššūkių 2050-aisiais? Atsakymų į šiuos klausimus mokslininkai ieškojo teminėje Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ diskusijoje „Ateities visuomenė: kiek mūsų ir kokie mes būsime?“.

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas. Tačiau einant trečiam karo mėnesiui, ekonominių spaudimo priemonių tempas sulėtėjo. Rublio kursas grįžo į vasario lygį, energijos produktų embargas stringa, todėl daug kam kyla klausimas, ar sankcijos veikia.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, kuri yra svarbi žemės ūkio šalis, britų Centrinio banko vadovas Andrew Bailey‘is įspėja dėl „apokaliptinio“ maisto produktų kainų augimo. Ukraina esą turi pakankamai atsargų, tačiau negali jų eksportuoti.

EK paskelbė 2022 m. pavasario ekonominę prognozę Lietuvai. Patvirtinta tai, kas jau buvo akivaizdu - pasikeitusi geopolitinė situacija lėmė ir visiškai kitas prognozes. Rusijos invazija į Ukrainą, susijusios geopolitinės įtampos ir prekybos trukdžiai daro neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai. Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika 2022 m. augs 1,7 proc., palyginti su 3,4 proc. augimu, prognozuotu žiemą.

Prieš prasidedant karui prognozuotas ilgalaikis ir spartus ES ekonomikos augimas. Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą tuo metu, kai Europos Sąjunga ką tik atsigavo nuo pandemijos ekonominio poveikio, sukėlė naujų iššūkių. Anksčiau tikėtasi, kad jau egzistavusios kliūtys ekonomikos augimui pradės mažėti, tačiau dėl karo žaliavų kainos šoko į viršų, vėl sutriko tiekimas ir didėja netikrumas. Dėl to Europos Komisija sumažino ES augimo perspektyvas ir padidino prognozuojamos infliacijos lygį.