VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Būstas

07.01. Lietuvoje bandoma kvartalinė daugiabučių renovacija

 Daugiabučių namų atnaujinimui bus mėgina aktyviau pritraukti privačių investuotojų lėšų, o siekiant didesnio energinio efektyvumo - labiau skatinti kvartalinę, ne pavienių namų renovaciją. Vilniuje vykusioje konferencijoje penktadienį aptarta Vyriausybės atnaujinta daugiabučių renovacijos programa ir kompleksinis požiūris į šių pastatų atnaujinimą, kurio jau imtasi trijose šalies savivaldybėse.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, kad daugiabučių renovacija kvartalais padeda dar lengviau pasiekti energinio efektyvumo tikslus, o energijos efektyvumo didinimas pastatuose yra šios Vyriausybės prioritetas. 

"Praeitą savaitę buvo priimtas daugiabučių atnaujinimo programos įstatymas, modelis, kuriame taip pat apibrėžiama, kas buvo neaišku, atveriamos palankesnės sąlygos programoje dalyvauti privatiems investuotojams - bankams, kitoms investicinėms institucijoms. Patirtis, kuria šiandien dalijamės, tai daugiabučių renovacija kvartalų pagrindu - mano minėtas įstatymas tam dabar atveria galimybes", - penktadienį sakė ministras. 

Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė teigė, kad naujoji tvarka nustato aiškesnį renovacijos subsidijavimą. 

"Turime naujos redakcijos įstatymą, kuris aiškiai nustato paramos daugiabučių renovacijai schemą: nesiejamos subsidijos dydis su tam tikru laikotarpiu, o tiesiog fiksuojama konkreti paramos schema - 30 proc. subsidija statybos rangos darbams ir 100 proc. subsidija vadinamajai minkštajai daliai - administravimui, techninės priežiūros paslaugoms", - kalbėjo R. Brandišauskienė. Pasak jos, sutarta ir su Finansų ministerija dėl prisidėjimo valstybės biudžeto lėšomis, kad renovacijos programa vyktų sklandžiai. 

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta teigia, kad, įgyvendinant Vokietijos ir Lietuvos projektą, jau trys savivaldybės - Birštono, Šiaulių ir Utenos - vykdo kvartalines daugiabučių renovacijas (tai demonstraciniai projektai). V. Serbenta tikisi, kad ilgainiui visos savivaldybės vis labiau orientuosis į tokio tipo atnaujinimą.

„Prieš dvejus metus tokios kvartalų programos kaip ir nebuvo. Jeigu atnaujiname vieną pastatą, jis sutaupo energiją. Bet jeigu pažiūrėtume į miesto energinį efektyvumą, tai jis ne toks pastebimas, kokio galima tikėtis. Vienas atnaujintas namas sutaupo vidutiniškai 100 MWh energijos per metus, o Utenoje atnaujinus kvartalą su 41 namu, sutvarkius šilumos ūkį, ten bus kasmet sutaupoma 6 GWh energijos - čia jau bus miesto nauda", - konferencijoje teigė V. Serbenta. Pasak jo, vieno atrinkto kvartalo renovaciją jau ketina vykdyti ir Anykščiai. 

Naujienų agentūrai ELTA viceministrė R. Brandišauskienė taip pat pastebėjo, kad savivaldybių vaidmuo buvo svarbus ir pavienių namų renovacijos požiūriu, bet vykdant kvartalinį atnaujinimą jis yra ypač didelis. 

"Kalbant apie kvartalinį atnaujinimą, mums absoliučiai esminis savivaldybių vaidmuo, noras įsitraukti, kompetencija, kadangi tai jau susiję ne su gyventojų turtu, bet dažniausiai su energijos tiekimo įmonių turtu, infrastruktūra, trasomis - šioje vietoje mums savivaldybės labai svarbios tiek parenkant, nuo ko pradėti, tiek išsirenkant tuos kvartalus, kuriuose prognozuojama, kad tikrai bus toliau gyvenama ir investicijos pasiteisins", - kalbėjo R. Brandišauskienė. 

Savo ruožtu BETA direktorius V. Serbenta Eltai pridūrė, kad savivaldybėms reikia ir tam tikros pagalbos. 

"Savivaldybės domisi, teiraujasi, tai, matyt, pirmiausia reikia didinti savivaldybės esamas kompetencijas, iš centrinės valdžios pusės kurti standartines priemones ir pagalbos instrumentus, gal kompetencijų centrus, ir padėti savivaldybėms kurti finansinius instrumentus, nes jeigu nori pasiekti tikslus, reikia finansų. Yra dabar finansai, žinoma, bet jie išbarstyti pagal atskiras programas ir priemones", - sakė V. Serbenta, paminėjęs dar vieną iniciatyvos pavyzdį: Birštono savivaldybė (parengusi kvartalinės renovacijos projektą) jau rengia viso miesto energinio efektyvumo didinimo programą. 

Seimas šių metų birželio 22 d. priėmė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimus, kuriais nuspręsta įtvirtinti naują daugiabučių namų atnaujinimo modelį.

Priimtomis pataisomis nutarta nustatyti aiškias ir ilgalaikes valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti valstybės paramos teikimo sąlygas ir būdus, skatinsiančius daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus rengti ir įgyvendinti renovacijos projektus.

Naujausiais BETA duomenimis, šalyje įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, atnaujinami 412 daugiabučių namų, arba 12 056 butai. Investicijos į šiuo metu atnaujinamus daugiabučius siekia 120 mln. eurų, o tai sudaro 5 proc. visos 2016 m. šalies statybos sektoriaus apyvartos, siekusios 2,5 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad preliminarios investicijos į vieno namo renovaciją šiandien siekia apie 270 tūkst. eurų.

Vertinant rezultatus atskirose savivaldybėse, matyti, kad daugiausia daugiabučių namų šiuo metu atnaujinama didžiuosiuose miestuose - Vilniuje renovuojami 69 daugiabučiai, Klaipėdoje - 52, Kaune - 48 daugiabučiai namai. Taigi trijuose didžiuosiuose šalies miestuose atnaujinamų namų skaičius sudaro beveik pusę visų šiuo metu šalyje renovuojamų daugiabučių.

Nuo 2013 m. iki dabar renovuoti 1642 daugiabučiai, į kurių atnaujinimą investuota apie 0,5 mlrd. eurų. Šiuo metu daugiabučių atnaujinimo programoje dalyvauja daugiau kaip 300 statybos sektoriaus bendrovių, didžioji jų dalis - smulkaus ir vidutinio verslo įmonės.
 
Atgal