VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Būstas

07 25. Gerina architektūros kokybę ir keičia požiūrį į jos svarbą

Aplinkos ministerija po išsamių diskusijų su architektų bendruomene, valstybės ir savivaldos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, išnagrinėjusi architektūros situaciją šalyje ir įvertinusi užsienio patirtį, parengė ir visuomenei bei suinteresuotoms institucijoms pateikė svarstyti Architektūros įstatymo projektą. Teisės aktą dar žadama tobulinti, atsižvelgus į gautas pastabas ir pasiūlymus, kurių laukiama iki rugpjūčio 7 dienos.
"Šis įstatymas reikalingas ir naudingas tiek Lietuvos žmonėms, tiek pačiai valstybei. Jis padės keisti visuomenės požiūrį į architektūros svarbą ir gerinti jos kokybę, palengvins valstybės institucijų darbą, nes konkrečiai nusakys visus projektavimo etapus, pagaliau išsklaidys teisinę miglą, ligi šiol gaubiančią savivaldybių vyriausiųjų architektų statusą", - ministerijos išplatintame pranešime cituojama aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Ministerijos pranešimo duomenimis, kol kas šalies teisės aktai reguliuoja tik atskirus su architektūra susijusius klausimus. Šiuo metu įtvirtinta architektūros samprata nepakankamai apibūdina visas architektūrinės veiklos sritis, nėra nustatyti šios veiklos principai, taip pat nėra visapusiškai reglamentuoti visuomeniniai santykiai, susiję su architekto profesinės veiklos reguliavimu, jo teise verstis tokia veikla ir pan.
Pagrindinės parengtojo įstatymo projekto nuostatos parengtos pagal Vyriausybės 2005 m. patvirtintą šalies architektūros politikos krypčių aprašą ir 2009 m. patvirtintą Architektūros įstatymo koncepciją.
Šiuo projektu siūloma nustatyti architektūros kokybės kriterijus, architekto veiklos sritis ir principus, išskirti reglamentuojamą jo profesinę veiklą, kuriai privalomas architekto kvalifikacijos atestatas, numatyti architektų rengimo reikalavimus, nusakyti savivaldybės vyriausiojo architekto teises ir pareigas, apibrėžti Vyriausybės, Aplinkos, Kultūros ir Švietimo ministerijų, savivaldos institucijų kompetenciją formuojant architektūros ir urbanistikos politiką ir numatant finansavimo būdus jai įgyvendinti. Numatytos steigti architektūros ir urbanistikos tarybos padėtų didinti viešumą, plačiau įtraukti visuomenę projektuojant statinius ir urbanistinius kompleksus, formuojant teritorijas ir kraštovaizdį.
Priėmus Architektūros įstatymą, būtų įtvirtinta architektūros, kaip vienos svarbiausių ir ilgiausiai išliekančių žmogaus kultūrinės veiklos rezultatų, svarba, formuojama vieninga architektūrinės, urbanistinės ir istorinės kultūrinės aplinkos samprata, sudarytos sąlygos kurti profesionalią, kokybišką architektūrą.

Atgal