Asmenybės
11 20. 2012 –ųjų Ukrainos ir Lietuvos šviesuoliai
Dr. Aldona Vasiliauskienė
M. K. Čiurlionio fondas ir Ukrainos ambasada lapkričio 15 d. Ukarinos ambasadoje iškilmingai pagerbė šviesuolius – asmenis, nusipelniusius Ukrainos ir Lietuvos kultūros, verslo, mokslo ir diplomatijos srityse. Šviesuolių vardai pripažinti akordeonistui Volodymyrui Zubytskui (Volodymyr Zubytskyi), poetui Vladui Braziūnui ir kinematografui Petro Olarui (Petro Olar).
Šventės dalyviams lietuvių ir ukrainiečių kalbomis buvo parengtos glaustos apdovanojamųjų biografijos, išvardintos veiklų kryptys, atlikti darbai: „V. Braziūno kūryba Ukrainos meninės kultūros kontekste“, „P. Olaro kūryba Ukrainos meninės kultūros kontekste“, „V. Zubitskio kūryba Ukrainos muzikinės kultūros kontekste“.
Apie šviesuolio vardą gavusį V. Braziūną rašoma: „Vladas Braziūnas – poetas ir vertėjas, daugiausia verčiantis poeziją (nors pirmoji jo versta knyga buvo dokumentinė Jurijaus Ščerbako novelė „Černobylis“ (1990), paskutinė – Elenos Eltang romanas „Kamennije kleni“ (2011).
Gimė 1952 m. vasario 17 d. Pasvalyje, Šiaurės Lietuvoje. Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką ir lietuvių filologiją. Dirbo kultūriniuose ir literatūriniuose leidiniuose. Nuo 1996 m. užsiima vie tik literatūrine veikla. Gyvena Vilniuje.
Rašytojų sąjungos, Grožinės literatūros vertėjų sąjungos, lietuvių PEN centro narys. Ukrainistų, baltarusių asociacijų narys, Lietuvos ir Latvijos forumo bei kitų Lietuvos ir tarptautinių organizacijų narys. Vienas iš poetinio judėjimo „Cap á l’ Est“ pradininkų. Vienas iš „Magnus Ducatus Poesis“ judėjimo, apjungiančio poetus, muzikantus ir kitus meno kūrėjus iš Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos ir Rusijos, steigėjų ir vadovų; almanacho „Magnus Ducatus Poesis“ sudarytojas ir redaktorius (Vilnius, 2007, 2010, 2011). Istorinės poemos (2003) bei septyniolikos eilėraščių rinkinių, išleistų 1983 m. autorius.
1984 m. jam įteikta premija už sėkmingiausią debiutą Lietuvoje. 1986, 1988, 1989, 1992, 1993, 1998, 1999 m. V. Braziūnui įteikta S. Neries premija. 1999, 2002, 2007, 2011, 2012 m. išleisti autoriaus eilėraščių rinkiniai. 2002 m. už ukrainietiškos poezijos vertimą V. Braziūnui įteikta Taraso Ševčenkos (Bendro Lietuvos ir Ukrainos fondo) premija. Taip pat autorius pagerbtas prestižinėmis Lietuvos premijomis už poezijos Kūrimą: Jotvingių premija (2003), Dionizo Poškos premija (2009), Antano Miškinio premija(2009). 2012 m. autoriui įteikta Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygos tarybos Lietuvos skyriaus premija bei Tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ prizas už geriausią poezijos knygą vaikams“.
Informacijoje apie V. Zubitskį skaitome: „Vladimiras Zubitskis – kompozitorius, akordeonistas, dirigentas.
Gimė 1953 m. kovo 2 d. Nikolajevo apskr.., Ukrainoje. Mokėsi Krivoj Rog mieste, aukštesniojoje muzikos mokykloje (mokytojas N. Potapovas), o nuo 1969 iki 1971 m. – Gnesino aukštesniojoje mokykloje (mokytojas V. Motovas). P. Čaikovskio valstybinėje konservatorijoje Kijeve įgijo aukštąjį išsilavinimą, baigęs specialybes: akordeonisto (mokytojas prof. V. Besfamilnovas), kompozitoriaus (mokytojas prof. M. Skorik) ir dirigento (mokytojas prof. V. Gnedaš).
1975 m. iškovojo „Pasaulio taurę“ (CIA-UNESCO)tarptautiniame akordeonistų konkurse Helsinkyje (Suomija). 1985 m. gavo UNESCO skyriaus Lenkijoje premiją, tapo tarptautinių kompozitorių konkursų „Akko-200“ (Suomija) laureatu ir gavo I. Koc premiją (Ukraina). Nuo 1975 m., būdamas „Ukrkoncerto“ solistu, dalyvavo daugiau nei 200 koncertų buvusioje TSRS ir užsienyje. Nuo 1980 m., būdamas „Goskoncerto“ solistu, dalyvavo gastrolėse ir vedė meistriškumo kursus Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Austrijoje, JAV, Prancūzijoje ir Vokietijoje.
1988–1998 m. buvo Ukrainos akordeonistų asociacijos prezidentas. Nuo 1978 m. – TSRS kompozitorių sąjungos narys. 1984–1988 m. – Ukrainos jaunųjų kompozitorių organizacijos pirmininkas. Per šiuos metus V. Zubitskis ne kartą atliko solinę programą su geriausiais Ukrainos orkestrais.
V. Zubitskis – trijų operų, dviejų baletų, septynių simfonijų, penkių koncertų ir akmerinių kūrinių autorius.
Nuo 1995 m. gyvena Italijoje, kur vykdo aktyvią koncertinę ir kūrybinę veiklą. Jis yra tarptautinių konkursų Montezo ir Lančiano miestuose globėjas.
V. Zubitskis įrašė 5 kompaktines plokšteles „Azzurra musių“ įrašų studijoje. Jo choriniai, kameriniai ir akordeono kūriniai įrašyti kompaktinėse plokštelėse formatu „Pilz“, „Cordaria“ (Vokietija)“.
Apie P. Olar parašyta: „Piotras Olaras – žurnalistas, rašytojas, operatorius, kino režisierius.
Gimė 1953 m. liepos 1 d. Panka km., Storožineckio r., Černovickaja apskr., Ukraina.
Mokėsi I. Franko valstybiniame universitete Lvove, kur įgijo žurnalisto specialybę. Rusijos valstybiniame kinematografijos institute įgijo kinorežisieriaus diplomą.
Dirbo kinomechanichu Storožinecko kino tinkle, laikraščio „Sovietasoje selo“ (Tarybinis kaimas) kino korespondentu, fotografu A. Dovženkos meninių filmų kino studijoje, Kijeve, foto korespondentu apskrities laikraštyje „Zorile Bukovinej“ (Bukovinos žvaigždės), buvo apskrities kino mylėtojų klubo direktoriumi, II kategorijos kino operatoriumi Černygovo radijo ir televizijos komitete, TO „Ekran“ GT „Ostankino“ dokumentinių filmų bei laidos „Vzgliad“ (Požiūris) režisieriumi Maskvoje, režisieriumi kino studijoje „Galičinafilm“ (Galičinos filmas), dokumentinių filmų režisieriumi studijoje „Ukrtelefilm“, asmeniniu „Ukinoform“ korespondentu Italijos Respublikoje ir Vatikane.
Šiuo metu yra „Aratta tur Karapti“ direktorius ir studijos „Aratta“ režisierius. Italijoje įkūrė laikraštį „Forum“. Keturių knygų ir per 30 filmų autorius. Iš kurių penki įvertinti tarptautiniais apdovanojimais: 1997 m. už filmą „Černobylis...“ įteikta premija „Ekselsior – 97“ (Roma, Italija); 2006 m. už filmą „Prišla k vam“ (Atėjau pas jus) – festivalio „Kino letopis“ (Kino metraštis) laureato diplomas (Kijevas, Ukraina); 2009 m. už fimą „Jadernyj sled“(Branduolinis pėdsakas) – festivalio prizas (Roma, Italija); 2010 m. filmą „Strana Mastera“ (Meistro šalis) pristatytas Toronte, Kanadoje;, 2011 m. filmas „Putešestvija po Ukraine v poiskach ukraincev“ (Kelionė po Ukrainą ieškant ukrainiečių)- Venecijos kino festivalyje Italijoje.
Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Valerijus Žovtenko džiaugėsi kad pagerbiami trys žmonės, atlikę svarbių darbų Ukrainos ir Lietuvos kultūrai, kad gali susitikti su gyvais šiuolaikinio meno ukrainiečių bei lietuvių klasikais.
M. K. Čiurlionio fondo narys pianistas Viktoras Paukštelis kalbėjo, kad jau 15 metų kaip gyvuoja fondas, vykdydamas įdomius projektus. Vienas svarbių fondo projektų – edukacinis. Jis skirtas vaikams ir jaunimui – supažindinti miestuose ir miesteliuose vaikus ir jaunimą su M. K. Čiurlioniu; taipgi supažindinti su žymiais kultūros žmonėmis. Ir antras projektas – tarptautinis bendradarbiavimas. Čia svarbus darbas su Lietuvoje reziduojančiomis ambasadomis: Japonijos, Amerikos, Ukrainos... Fondas jau apdovanojęs 40 šviesuolių. Tarp jų V. Paukštelis paminėjo akademikus Leonardą Sauką ir Algirdą Gaižutį, dirigentą Gintarą Rinkevičių.
Šviesuoliai su Ukrainos ambasados darbuotojais: Iš kairės: dr. Sergij Popik, t. Pavlo JachimecOSBM, oakomponiatorė Natalija Zubitska, šviesuolis – Petro Olar, Lidija Cholševa, Natalija Šertvytienė, šviesuoilis Vladas Braziūnas, šviesuolis Vladimiras Zubitskis, Ukrainos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Valerijus Žovtenko ir renginio vedėjas Ruslanas Skrobačius
Fondo veiklos tikslas – kuo plačiau skleisti M. K. Čiurlionio vardą užsienio šalyse.
V. Paukštelis priminė Ukrainos ambasadoje 2008 m. kovo 21 d. pristatytą tuometinio Nepaprastojo ir Įgaliotojo ambasadorius Lietuvos Respublikoje Boryso Klimčiuko iniciatyva išleistą knygą – albumą, skirtą M.K. Čiurlioniui. Leidinys pasirodė trimis kalbomis: lietuvių, ukrainiečių ir gruzinų. Tai buvo didžiulis džiaugsmas ne tik prisiekusiems M. K. Čiurlionio gerbėjams, bet ir visiems lietuviams. Kalbėtojas džiaugėsi, kad Čiurlionis gerai žinomas Ukrainoje.
M. K. Čiurlionio fondo narys pianistas Viktoras Paukštelis žaismingai atliko G. H. Hendelio Ariją su variacijomis.
Apdovanojimus įteikė Ukrainos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Valerijus Žovtenko. Nominantams įteiktos ir M. K. Čiurlionio karūnos „REX“ taurės, kurias, pagal M. K. Čiurlionio paveikslų motyvus, sukūrė jaunasis menininkas Jonas Aliukas.
Akordeonistas V. Zubitskis (viduryje) kartu su Čiurlionio kvartetu (Iš kairės: Jonas Tankevičius, Darius Dikšaitis, Saulius Lipčius ir Gediminas Dačinskas) atlieka muzikinį kūrinį.
Sujaudintas netikėto dėmesio. Dirbi ramiai ir negalvoji, kad kažkas dėmesingai žiūri. Tačiau dėkoju tiems, kurie mano darbą pastebėjo“. Poetas kalbėjo, kad jis esąs komandos žmogus, tad šis apdovanojimas yra ir įpareigojimas. Perskaitė savo eilėraštį sukurtą Lesei Ukrainkai, o jo vertimą į ukrainiečių kalbą įteikė ambasadoriui.
Petro Olar sakė, mylįs Čiurlionį ir džiaugiasi, kad jam talkinant 45 M. K. Čiurlionio kūriniai dabar keliauja po įvairius Ukrainos miestus.
Volodymyras Zubitskis džiaugėsi galėdamas būti Vilniuje, laimingas laikydamas rankose premiją ir tikisi, kad šią premiją galės užsitarnauti ateityje.
M. K. Čiurlionio fondo atstovai Fondo padėką įteikė Nepaprastajam ir Įgaliotajam ambasadoriui Lietuvos Respublikoje Valerijui Žovtenko.
Šviesuolius pasveikino Vilniaus ukrainiečių bendruomenės pirmininkė Natalija Šertvytienė. Ji sakė, kad visi trys gavusieji apdovanojimus – jų verti: visi trys yra ukrainiečių bendruomenės nariai. Tik jeigu su poetu V. Braziūnu bendraujama daugiau 10 metų (kartu rengiami renginiai, šventės), tai du ukrainiečiai neseniai įsijungė į Vilniaus ukrainiečių bendruomenės veiklą. Bendruomenės pirmininkei N. Šertvytienei, labai patiko pats laureatų pavadinimas – „šviesuoliai“. Ji tikisi, kad ta laureatų skleidžiama šviesa ilgai švies ir jie, kaip švyturiai, apšvies mums kelią.
Įteikus apdovanojimus akordeonistas V. Zubitskis kartu su Čiurlionio kvartetu (Jonas Tankevičius, Darius Dikšaitis, Saulius Lipčius ir Gediminas Dačinskas), akomponuojant Natalijai Zubitskai, įspūdingai atliko keletą kūrinių.
Ambasadoje veikė M. K. Čiurlionio kūrinių foto – reprodukcijų ekspozicija.
Šventinį vakarą vedė Ruslanas Skrobačius (Ruslan Skrobač).
Atgal.jpg)
.jpg)
