Asmenybės
11 25. Archeologas V. Vaitkevičius: už saugomus tautos kultūros turtus negali būti reikalaujama užmokesčio - privalu dalytis
Marytė Rimkienė
Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas archeologas Vykintas Vaitkevičius sako, kad už atminties institucijų saugomus tautos kultūros turtus negali būti reikalaujama užmokesčio, nes jį jau sumokėjo praėjusios kartos, o saugojimo prasmė - dalytis.
Trečiadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje V. Vaitkevičiui iškilmingai įteiktos J. Basanavičiaus premijos regalijos. 65 tūkst. litų premiją 37 metų mokslininkui Vyriausybė paskyrė už kompleksinius Lietuvos etninių žemių, archeologinius tyrinėjimus, istorinio paveldo paminklų paieškas, jų populiarinimą ir rūpestį jų išsaugojimu.
Įteikdamas laureatui J. Basanavičiaus premiją Premjeras Andrius Kubilius džiaugėsi, kad tai yra proga mintimis ir savo jausmais stabtelėti prisimenant Joną Basanavičių, jo gimtadienį ir kiek mums svarbi istorija, etninės kultūros išsaugojimas ir rūpestis ja. "Noriu ir nuoširdžiai pasidžiaugti tuo, kad tai yra darbai, kurie ne tik mums, bet ir platesniam pasauliui gali ir parodo, kokie mes esame turtingi savo istorija, savo gamtos grožiu, savo paveldu", - kalbėjo A. Kubilius.
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas pažymėjo, kad J. Basanavičiaus įkurtoje Mokslo draugijoje archeologija užėmė labai svarbią vietą. "Yra labai prasminga ne tik regėti mūsų šalies ateitį, su mokslo pagalba kurti vizijas ir projektuoti mūsų šalies raidą, bet ir pasitelkus mokslą gilintis į praeitį, atrasti savo tėvynės gelminį matmenį. Ir archeologija mums neabejotinai padeda tai padaryti", - kalbėjo ministras.
Savo padėkos kalboje 29-asis J. Basanavičiaus premijos laureatas V. Vaitkevičius minėjo Lietuvos vietoves Žemaitijoje, Dzūkijoje, lietuviškose salose Baltarusijoje, ten sutiktus žmones, palikusius jautriam mokslininkui gyvenimo išminties ir amžių patirties saugant mūsų tautos materialinius, tautosakos ir kalbos lobius.
"Man nepalieka jokios abejonės, kad reikia dirbti ir Lietuvoje, ir už jos ribų, toli nuo valstybės sienos. Privalome peržengti ribą, suvokti, kad tauta neišsitenka Lietuvos žemėlapyje. Fiksuoti ar tirti? Šiandien esu įsitikinęs, jog daugelį kartų svarbiau yra suvokti ir įsisąmoninti - fiksacijos imtis tuomet, kai jau aišku, kur turi būti sutelktas dėmesys ir kurios iš detalių yra pačios svarbiausios. Atsidėjus tyrimams, ne mažiau svarbu juos išgyventi, tirti visa širdimi, negailinti fizinių jėgų ir dvasinių pastangų", - kalbėjo V. Vaitkevičius.
Pasak mokslininko, tautos paveldą reikia saugoti, bet negailėti ir juo dalintis. "Neužtenka rūpintis paveldo vertybių kaupimu ir saugojimu - lygiai taip, kaip išsaugoti, šiandien svarbu šiais turtais dalintis. Už prigimtą norą, už teisėtą prašymą pažinti visose atminties institucijose - muziejuose, bibliotekose ir archyvuose - saugomus tautos kultūros turtus negali būti reikalaujama užmokesčio. Esu įsitikinęs, kad praėjusios kartos jį jau sumokėjo. Privalu dalytis - čia ir slypi saugojimo prasmė", - neslėpdamas jaudulio ir ašarų kalbėjo V. Vaitkevičius, pabrėžęs, kad lietuvio ir lietuvių tautos prigimtis yra neaprašyta - ji dažnai nepažini, nė nesiduoda aprašoma.
Istoriką, archeologą, kultūrinio kraštovaizdžio tyrėją V. Vaitkevičių J. Basanavičiaus premijai pristatė Lietuvos archeologų draugija ir Vilniaus universitetas.
Savo mokslinėje veikloje laureatas organiškai susiejo senųjų šventviečių, laidosenos ir kitų religijos sričių, etnologijos, kalbotyros, folkloro, mitologijos, sakytinės istorijos, kultūrinės atminties ir geografinius tyrimus.
Per du dešimtmečius archeologas dalyvavo daugiau kaip 20 mokslinių ekspedicijų, inicijavo projektą "Kompleksiniai tyrimai (Neries (Vilijos) aukštupyje", kartu su baltarusių mokslininkais surengė tarptautinę ekspediciją Neries aukštupyje Baltarusijoje.
2010-2011 m. mokslinį darbą V. Vaitkevičius tęsė didžiausioje lietuviškoje saloje Baltarusijoje - Gervėčių krašte. Šią ekspediciją suskubta surengti suvokiant būsimos Astravo atominės elektrinės, statomos vos už 10 km nuo Gervėčių, grėsmę krašto demografinei situacijai ir kultūriniam kraštovaizdžiui.
Šiuos ir kitus tyrinėjimus V. Vaitkevičius apibendrino daugelyje mokslo straipsnių ir penkiose monografijose.
Valstybinė J. Basanavičiaus premija Kultūros ministerijos teikimu kasmet skiriama už reikšmingiausius pastarųjų 5 metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.
Ši premija kasmet įteikiama daktaro J. Basanavičiaus gimimo dienos - lapkričio 23-iosios - proga.
Atgal
