VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Asmenybės

11 22. Per amžius neblėstanti šviesa

Alina Makarčiuk

Laikas bėga tarytum sraunus upelio vanduo, kurio nei vienas iš mūsų sustabdyti negali. Su kiekviena diena vis labiau artėjame svarbiausių metų švenčių minėjimo link. Daugelis žmonių, skaičiuodami paskutines metų dienas, mintimis atsigręžia į praeitį׃ apžvelgia pastaraisiais metais nuveiktus darbus, reikšmingus įvykius. 2011-ais metais Lietuva minėjo įvairias jubiliejines sukaktis. Šiemet šventėme tokių žymių asmenų kaip Jokūbo Jasinskio, Jono Šliūpo, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Česlovo Milošo gimimo metines. Taip pat minėjome 100-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties metines. Marcinkonių kunigas Jonas Šoblickas netapo žymiu lietuvių visuomenės veikėju. Tačiau kunigo nuopelnai kraštiečiams negali būti užmiršti minint 140 - ąsias gimimo ir 105 - ąsias mirties metines.

Kunigas knygnešys Jonas Šoblickas gimė 1871 metais. Baigęs Vilniaus kunigų seminariją, 1896 m. buvo įšventintas į kunigus bei paskirtas vikaru į Stakliškes, Prienų rajone. Tais pačiais metais Jonas Šoblickas buvo perkeltas filialistu į Marcinkonis. Puoselėdamas lietuvybę, Šv.apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje pamaldas pradėjo laikyti lietuvių kalba. Gyvendamas Marcinkonyse Jonas Šoblickas stengėsi dirbti žmonių labui: pastatė kleboniją, įrengė Kryžiaus kelio stotis, apmūrijo šventorių, subūrė parapijos chorą, organizavo lietuviškos spaudos platinimą, rūpinosi vaikų švietimu, akcentavo lietuviško rašto svarbą.

Jono Šoblicko veikla neliko nepastebėta to meto žmonių. Lietuvių visuomenės veikėjas Petras Kieras 1905 m. ,,Vilniaus žiniose“ rašo: ,,Nūnai girdime bažnytėlėje iš sakyklos lietuvišką žodį, siejama apšvietimo, tautiško susipratimo grūdą. Pats spėjau pritirti, kad mūsų vadovas ne tik ragina savo aveles prie mokslo, bet atsitikus kokiai progai duoda moksliškų ir šiaip naudingų knygelių beturčiams paskaityti. Tiems, kurie negali patys parsisiųsti laikraščių, pataria kokias knygeles naudinga skaityti. Įsteigė jisai Marcinkonių parapijoje „Gyvojo rožančiaus“ broliją, blaivybės draugiją, kurių užduotis doriškai lavinti. Iš tikro dideli nuopelnai mūsų kunigėlio negreitai bus užmiršti mūsų kampelyje.“

Paminklas kunigui Jonui ŠoblickuiKalbėdamas apie Joną Šoblicką tautosakininkas prisimena ir kunigo įsteigtą bažnyčios chorą: ,,Mūsų bažnytėlėje apleistas giedojimas iš vyrų pusės, galėtų daug geresnis būti tasai dalykas. Pirmiau ir mergaitės menkai giedojo ,,polskose“ laikuose, o dabar mergaičių pusėje yra tokių gerų balsų kaip Tamulėvičiaus Pranė, Liolios Jonė, Kašėtų Antosė, Taraukos Nastazija, Samulėvičiaus Rožė ir kitos, su kuriomis reta susilyginti galėtų. Tai reikia tik trupučio darbo, o giedojimas mūsų bažnytėlėje bus kitoks. Jau ir dabar pas mus geriau gieda (ypač mergaitės) ne kaip kitur...“

Kunigas J. Šoblickas palaikė glaudžius ryšius su Suvalkijos knygnešiu Juozu Kancleriu, kuris parūpindavo Marcinkonių kunigui lietuviškos spaudos. Pats J. Kancleris spaudą atveždavo į Gudakiemio kaimą, esantį netoli Merkinės, Varėnos rajone. Iš čia vietinis knygnešys Kazys Barysas spaudą nuveždavo į Marcinkonis. Patikimiausi ir uoliausi Jono Šoblicko pagalbininkai - lietuviškos spaudos platintojai - buvo vlst. Petras Miškinis ir pas jį tarnavusi Kotryna Sidziniauskaitė.Švietėjiškakunigo veikla skatino tobulėti ne vien tik Marcinkonių gyventojus. Lietuvos rašytojas, dramaturgas, ilgametis Kauno universiteto profesorius Vincas Krėvė – Mickevičius, baigęs Merkinės mokyklą bei įstojęs į kunigų seminariją, suvokė, kad kunigystė nėra jo tikrasis pašaukimas. Išėjęs iš seminarijos 1902 m. vasarą Vincas Krėvė - Mickevičius viešėjo pas lietuvybės puoselėtoją, kunigą Joną Šoblicką.Manoma, kad kunigo draugija ir įtakojo būsimo literato apsisprendimą kurti gimtąja kalba.

Jonas Šoblickas mokė pagarbos sau ir kitiems, ragino mylėti tėvynę ir artimą. Svariai prisidėjęs prie lietuviško kaimo švietimo Jonas Šoblickas tapo sektinu pavyzdžiu kitiems. Net ir po kunigo mirties žmonių širdyse išliko jo pamokymai. 1906 m. laikraštyje ,,Šaltinis“ Petras Kieras su nostalgija prisimena kunigą: ,,Mūsų krašte žmonės mažai teskaito laikraščius, išskiriant keletą, kurie parsisiunčia paraginti a.a. kun. Jono Šoblicko“.

1906 m. Jonas Šoblickas buvo palaidotas Marcinkonių bažnyčios šventoriuje. Laikui bėgant šios parapijos gyventojų lėšomis kunigui buvo pastatytas paminklas, kuriame iškaltas užrašas atspindi žmonių jaučiamą pagarbą bei meilę Marcinkonių kunigui: ,,Šį paminklą mylimajam klebonui parapijonys yra pastatę“.

Atgal