VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Asmenybės

11 18. Skapiškietė dr. Aldona Vasiliauskienė - tarp žymiausių uteniškių

 

Zita Mackevičienė

Šįmet Utena iškilmingai paminėjo 750-ąjį jubiliejų. Šventiniai renginiai vyko beveik visą rugsėjį. O rugsėjo 22 dieną Utenos rajono savivaldybės mero 2011 m. rugsėjo 15 d. potvarkiu Nr. MP-46 „Dėl apdovanojimo Utenos rajono savivaldybės simboliu (atminimo ženklu) „Utenai – 750“ Utenos muzikos mokyklos salėje iškilmingai buvo apdovanoti 84 Utenos kraštui nusipelnę žmonės. Meras Alvydas Katinas kartu su medaliu įteikė ir šį atminimo ženklą liudijantį sertifikatą.

Medalyje Utenos herbas ir jį įrėminančios datos - 1251 ir 2011, miesto su senąja bažnyčia vaizdas, apačioje įrašas „Utenai – 750 metų“. 

Kitoje pusėje Antano Miškinio žodžiai: „...nors neilgam užkliūnu į tėviškę – man jos vis negana. ... Spalvingas autobusas nuo Leliūnų įsibėgėja – „ut, ir Utena!”

Medalis saugomas dėžutėje, kurios viduje įrašas: „Utenos rajono savivaldybės atminimo ženklas „Utenai – 750 metų“. Metalas – tonuotas žalvaris. Skersmuo – 51 mm. Tiražas – 100 vnt. Dail. Nerijus Treinys. Gamintojas UAB Alpera, Vilnius“.

Tarp Lietuvai žinomų uteniškių akademiko Algirdo Gaižučio, prof. habil. dr. Vytauto Jono Sirvydžio, prof. Arvydo Šaltenio, dr. Napalio Kitkausko, Gražinos Kadžytės, Antano Vilūno, kryždirbio Prano Kaziūno bei daugelio kitų, kurių tarpe ir keturi kunigai: trys dvasininkai iš Panevėžio vyskupijos (Kostas Balsys, Saulius Kalvaitis ir Paulius Klezys) ir vienas – kun. Jurgis Kazlauskas iš Kaišiadorių vyskupijos.

Tarp apdovanotųjų Utenos krašto gyventojų, jame dirbančių ar dirbusių žmonių ir viena ne uteniškė. Tai skapiškietė dr. Aldona Vasiliauskienė - daug laiko, jėgų ir pasiaukojimo gebanti rasti ir Utenos kraštui: straipsniai, kurių gausu rajono periodikoje (laikraščiai: „Utenis“, „Utenos apskrities žinios“, žurnalas „Sietuvos“), parašytos knygos žymiems uteniškiams, jos organizuojamos konferencijos šiame krašte, pranešimai ir paskaitos visuomenei (bažnyčiose, mokyklose, salėse). Ji kultūrinių ryšių su vienuoliais bazilijonais bei Ukrainos kultūrinėmis institucijomis pradininkė ir skatintoja.

Džiaugiamės, skaitydami jos straipsnius „Lietuvos Aide“.

Sertifikate Nr. 78, kurį pasirašė Utenos savivaldybės meras Alvydas Katinas rašoma: „Aldona Vasiliauskienė Utenos rajono savivaldybės simboliu (atminimo ženklu) „Utenai – 750 metų“ apdovanota už darbą arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimo įamžinimo komisijoje, monografijas bei mokslinius straipsnius apie iškilius Utenos krašto žmones“.

Dr. A. Vasiliauskienė tęsia Utenos garsinimą. Spalio 6 – 8 d. Lucke jos iniciatyva buvo organizuota jau X-oji konferencija, skirta Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui. Penkias konferencijas ši nepailstanti mokslininkė organizavo Lietuvoje ir ši – penktoji – surengta Ukrainoje.

Kartu su konferencija dr. Aldona Vasiliauskienė talkino Utenos krašto tautodailininkams (Anelei Araminienei, Gitai Juškėnienei, Odetai Bražėnienei ir dar 23 Utenos rajono tautodailininkams) surengti savo darbų parodą „Su meile Lietuvai“ Lvovo Religijų istorijos muziejuje (parodos atidarymas vyko spalio 7 d.).

Uteniškių delegacija, atvykusi į Lucką, A. Vasiliauskienės dėka iš arčiau galėjo susipažinti su Šv. Bazilijaus Didžiojo bazilijonų vienuolynu Lucke, dalyvauti šv. Mišiose, konferencijos atidaryme ir pajusti ukrainiečių pagarbą šiai Lietuvos mokslininkei – skapiškietei. Džiugu pasakyti, kad iškilmingo konferencijos atidarymo metu dr. Aldonai Vasiliauskienei buvo įteiktos Voluinės srities gubernatoriaus Boriso Petrovičiaus Klimčiuko, Voluinės nacionalinio Lesės Ukrainkos universiteto rektoriaus prof. Igorio Jaroslavičiaus Kocano, Šiaulių universiteto rektoriaus prof. Vido Lauruškos padėkos...

Uteniškiai po vieną ar grupelėmis dažnai lankosi Skapiškyje, meldžiasi prie dr. A. Vasiliauskienės lėšomis savo kraštiečiui Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui pastatyto koplytstulpio, stebisi sodybos rengimu kultūrinei veiklai bei ten kaupiama ukrainistika, džiaugiasi, kad skapiškietė dr. Aldona Vasiliauskienė tapo tokia sava ir uteniškiams.

Atgal