Asmenybės
09 16. Gabrielės Petkevičaitės Bitės mokslas
Dr. Elina Naujokaitienė
Kaip pamokslai ar balzgani eilėraščiai. Ir beždžionėlės smegenis tenka pakrutinti. Neapsakomai išsiplėtojusioje vaikų vaidentuvėje menkučiai moksleiviai, daug gyvenimo kartėlio pakėlę. Beprotiškas teatro veidas, už kurį galima tik padėkoti. Pagalba sveikatai, proto apšvietimas, aukščiausias jausmų sukilimas, kai norisi prabangaus švarko, bet patys mokslai niekuo netraukia. Duonos atminimas nuolatinis, kiekvienas jos kąsnis apskaitytas. Studentui puikorėliai visuomet reikia naujitėlaičio švarkelio, bet tokie švarkai atrodo kaip tuščios užgaidos. Išvarvinta akis. Į studento švarkelį įsisprausti įmanoma, bet tenka dar išmokti skaityti. Raminamam susimąstymui pakanka ir kvailio. Bejėgės enciklopedijų rankos. Mokslas niekas prieš žvilgantį švarkpalaikį, nors baisiausiai puikus ir didis daiktas. Kaktusas prieina prie etikos. Rašau, virvės nemindau. Pliki žodžiai nieko negali duoti, vis tiek reikia valdininkiško žibančio švarko. Lietuvos praeitis su senais baldais ir paveikslais ir taip kelia piktą pavydą. O studentai vaikšto jau sumedėjusiom kojom. Laumės juostos ir dulkelės, vyriški žiponai, galų gale žmonėm nei geriau, nei blogiau, jei kažkas miega su žiponu. Bet už tai mokyti - ponia aprūpina šviesias šiltas trobas. Kuriose netrūksta valgio. Bet negali žinoti, kas kur alksta ir visų pakviesti papenėti. Jausmai ir vargo šmėkla, kai kurie antaniukai surenkami, pavalgydinami, gydomi. Mokomi. Įtakingas apsirijimas. Elementoriai spausdinami, perkami, skolinami. Sveikatoje ir mirtyje sergsti baisus vargas, o duona visų išgadinama, visiems neužtenka. Nuožmus juodas skurdas minta lūšnelės gyventojų skurdu ir krauju. Viskas atrodo kaip fašizmo „bajeris“ - gangsteriovas prašmatnus bosas. A. Tereškinas su S. Parulskiu, klijuojantys tą patį vieną velveto ar valetu susidedantį eilėraštį. Leidyboje jie lankstūs. Nusėdėti. Religijotyrininkai ir legionieriai primena susidedantį eilėraštį. Pamurankėje jau atsirado užmaišyto raugo. Jūs, paimti už blakstienų, geriau tylėkite. Kas sėdės prie filosofijos, tuoj prisidės į kelnes. Prie filosofijos supertrampų. Randu du labai sunkius musmirius pusmirius. Jie, atrodo, stovi parduotuvėje. Su nuojauta. Pačios bibliotekininkės mato bujojančias gėles, bet jų nenurausto. Nišoje vėl kalba arklys. Šį kartą juodas. Arklys prezidentūrą baigia nuterioti. Bijau juodo arklio kaip elfas iš Škotijos. Per galvą jau kentėjo ir Petkevičaitė Bitė. Pakeliui traukinys ir karpiai, išdygusi, suaugusi kanapė. Bitės jubiliejinės inscenizacijos Lietuvoje – it pionieriškas lėlių teatras. Už viską apmoka Loulou. Zefyras vienas, laikomas tarybiniu bučiniu, bisou bisou su iššveista bižuterija. Kaip tarybinės pilietybės klausimuose susipainiojęs magas. Ar Kazanova nemoka gruzinų kalbos. Lėlių teatras mokykloje, bet gruzinų kalbos negaus dėstyti niekas. Lėlės už širmos bijo nesėkmių. Betleikų teatre - bjaurūs vitaminai, pasakos apie ožį, trobelę, karinės paslaptys ir katės namai. Lėlės marionetės ir paukščiai, pati pastatyme nedalyvauju. Linksmi paveikslėliai, Murzilka - ar jie turtingi? Komunistai pas mus aprengti nemėgstamais semiotikais. Už širmos - apie užsienio marionečių meną besiginčijančios liepos. Sėdėjimas prie veidrodžio – kaip ant lysvės, kartais iš knygų pasisemta, kartais labai skurdi kalba. Venecijietiško stiklo lemputės ir patrumpintos baldų kojos. Manyti galima, kad režisieriams irgi pasimaišo galvoje su viltimi gauti moterį. Vyno gurkšnis, du potėpiai. Daržovės sudėtos netvarkingos, pavargusi musė, nematau violetinių lūpų. Dabišiai chuliganai, užmėtę čerpėmis ir naktipuodžiais stogus. O drama su pastatymu įpučiama tik su vėduoklėmis arba vargonais. Ateikite ir jūs čia, Onos žaidžia su vėduoklėmis. Porcepic marionetė. Kur jei sužvejojo jaunų bulvių. „Talkovų“ pažinčių Lietuvoje nėra, vien poniškos dūdos. Dalia pardavinėja užstatytą japonišką šlamštą. Smurtaujantys žodžių fontanai, bažnytiniai šalčiai. Paukščiai bando priartėti ir perduoti mums migruojančios floros gripą. Meilės pasisemta su lempa, pats mėnuo beprotiškai sausas. Visi pasimaišę su blanche biche koja.
Atgal
