VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Asmenybės

10.20. Skapiškio asmenybė – Kazimieras Puronas: mokslas ir darbas

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Šių metų „Lietuvos aido“ gegužės mėnesio numeriuose rašyta apie ūkininkų Petro Purono (1904 08 15–1994 04 14) ir Stefanijos Riūkaitės (1916 05 24–1985 04 14) šeimą, išauginusią 6 vaikus:

Marijoną Puronaitę-Stanionienę(gim. 1939 02 16); 

Agnietę Kaziliūnienę, gim.1941 m. vasario 1 d.); 

Antaną Puroną(1943 11 01–2008 03 26); 

Pauliną Viliuvienę  (1947 06 09–2007 04 14);

Povilą Puroną,  gimusį 1951 m. liepos 9 d.  Irkutsko srityje . Jis – vienintelis Stefanijos Riūkaitės ir  Petro Purono vaikas, gimęs tremtyje. Jam „Lietuvos aide“  gegužės mėnesį buvo skirtas straipsnis „Skapiškietis, gimęs Sibire (2): Povilas Puronas“.

Kazimieras Puronas (dažnai vadintas Kaziu, Kaziuku)  – jauniausias šeimos atžala. Gimė 1959 m. rugsėjo 22 d.  Gindviliuose, Palėvenėlės parapijoje. Šeima Irkutsko srityje (Kordonas, Malaja Galaustina) iškentus 10 metų tremtį, jau buvo sugrįžusi į Lietuvą. Šis posibirinukas net 20 metų jaunesnis  už vyriausiąją seserį Marytę.

Puronai, sugrįžę į savo Gindvilių kaimą, neberado namų, apsistojo pas giminaičius. Skapiškyje nusipirko Stasės Jurgelionytės namą ir kiek vėliau, apie 1961 m., šeima persikėlė į juos gyventi.

Puronų sūnus Kazimieras –  ne eilinė Skapiškio asmenybė. Ją charakterizuoja ne vien tik darbas, kaip pati didžiausia žmogaus vertybė, bet ir tai , kad jis kuriantis menininkas – tapytojas, poetas, muzikantas....Ši lyrinės sielos asmenybė ne tik tapo paveikslus, rašo eilėraščius, kuria muziką ir pats, pritariant gitarai atlieka – jis savo namuose įrengęs įdomų mini muziejėlį. O Skapiškį jis itin išgarsino sukurdamas giesmę Šv. Lauryno atlaidams ir pavadindamas ją „Himnas Skapiškio varpui“.

Keletas biografinių duomenų

Kazimieras Puronas, dar neturėdamas septynerių, 1966 m. pradėjo lankyti Skapiškio pradinę mokyklą, kuri buvo įsikūrusi sename mediniame Kalvarnikų gatvės pastate. Po pusės metų, baigus statybą, mokykla persikėlė į naujas mūrinės patalpas. Pirmokėlių buvo 12 (į miestelį dar nebuvo atsikėlę vaikai iš kaimų: Laičių ir prie geležinkelio stoties). Juos mokė mokytojas Dominykas Balčiūnas. Kartu su Kaziuku toje pačioje klasėje mokėsi Paulius Kytra, Alvydas Juodviršis (iš stoties), Linas Spaičys. Sigutė Burokaitė, kiti vietiniai vaikai.

Penktos klasės auklėtoja buvo paskirta  geografija mokytoja Ksaverija Balčiūnaitė, vadinta Severiute. Šie penktokėliai  buvo pirmieji jos auklėtiniai.

Kazys mokėsi  kartu su buvusiais pradinės mokyklos bendraklasiais. Prisidėjo keletas vaikų, o iš jų vienas, tapęs geru Kazimiero draugu – Ričardas Dranceika. Jis  į penktą Skapiškio vidurinės  mokyklos klasę atėjo, baigęs Laičių pradinę mokyklą.

Moksleivį Kazį labiausiai imponavo istorijos mokytojai: žemesnėse klasėse dėstęs ir 1956–1962 m. direktoriumi dirbęs Stasys Merkys (1924 01 01–1983 08 13),  o aukštesnėse – visų mokinių pagarbą kėlusi Stanislava Mažeikytė:  labai reikli, išmananti savo dalyką, gebanti perteikti žinias ir gerai žinanti Skapiškio istoriją. Neatsitiktinai Kazimieras istoriją pamėgo visam gyvenimui.

Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje prie malonėmis garsėjančio Švč. Mergelės Marijos paveikslo. Iš kairės: Lainė ir Kazimieras Puronai, klebonas kun. lic. Albertas Kasperavičius ir Povilas Puronas

 Kazimieras ir Lainė Puronai rankose laiko  unikalų, vieną brangiausių Kazimierui eksponatų –  apie 1921 m. išleistą knygą-albumą,  skirta įžymiems Lietuvos žmonėms: politikams, dvasininkams, menininkams

 Kazimiero Purono rankose atgyja gitara

Kazimiero Purono sukauptų eksponatų dalis

Prie vieno iš  pastatų Puronų sodyboje, išmoningai  papuošto šypsenėle. Iš kairės: Povilas Puronas, Aukštaitijos regiono etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Zita Mackevičienė,  sodybos šeimininkai Kazimieras ir Lainė Puronai, Utenos krašto Garbės pilietis Antanas Vilūnas ir mechanikas Rimantas Čeburnis. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

Tačiau tikslieji mokslai jam buvo sudėtingi...

Mokykloje, kaip pasakoja Povilas, brolis aktyviai dalyvavo būrelių veikloje. Pats Kazimieras prisimena miškininkų būrelį, kuriam vadovavo lituanistė Aliutė Elena Markevičiūtė (1923 04 29–2017 01 10) ir muzikos  grupeles (vadovas – mokytojas Povilas Uznis).

Kazimieras, lankydamas prailgintos dienos grupę, su draugais  bandė rengti vaidinimą. Nepavyko. Tačiau dešimtoje klasėje abiturientams  paskutiniojo skambučio proga parodė spektaklį „Jos draugai“. Tekstas išvertas iš rusų kalbos, pastatymui vadovavo mokytoja Elena Juzefa Merkienė (1929 01 17–2013 04 26), kuriai talkino Bronius Varnauskas  (1925 02 12–2001 09 27). 

1977 m. baigęs Skapiškio vidurinę mokyklą, K. Puronas įstojo į Panevėžio Hidromelioracijos technikumą (Nepriklausomybės metais pastatas grąžintas tikinčiųjų reikmėms; čia įsikūrė katalikiška Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija).  Antrakursis  Kazimieras buvo paimtas į privalomą karinę tarnybą sovietų armijoje. Tarnavo Ukrainos Černygovo srityje – mokomajame aviomechanikų (lėktuvų aptarnautojų) pulke.

Po privalomos karinės tarnybos 1980 m. Kazimieras grįžo pas tėvus į Skapiškį, tačiau neužsibuvo. Išvyko į Šiaulius, įsidarbino televizorių gamykloje „Tauras“ . Vienerius metus dirbo radijo aparatūros reguliuotojo pareigose.

K. Puronas, dirbdamas „Taure“, 1981 m. trims mėnesiams buvo paimtas į atsargos karininkų rengimo kursus Radviliškyje – privalomoje karinėje tarnyboje įgyta specialybė atitiko šių kursų rengimo kryptį.

Sykį grįždamas į Skapiškį, susitiko su Laine Vilčinskaite, kuri metais vėliau nei jis baigė Skapiškio vidurinę mokyklą. Mergina, baigusi Panevėžio prekybos mokyklą ir įsigijusi konditerės specialybę, dirbo Panevėžyje.

1981 m. gruodžio mėnesį Kazys persikėlė į Panevėžį, arčiau būsimos žmonos. Įsidarbino „Ekrano“ gamykloje kineskopų bandytoju.

1982 m. birželį Kazimieras Puronas vedė Lainę Vilčinskaitę. Žmona juokauja, kad, 1984 m. gimus dukrai Simonai, o 1986 m. – sūnui Tomui, prasidėjo kita muzika.

Tomas, baigęs Kauno VDU, dirba pirkimų vadybininku UAB „Rifas“ Panevėžyje, kur ir gyvena.

       Dukra Simona su vyru Giedriumi Žilakauskiu gyvena Vilniuje, dirba Aplinkos apsaugos ministerijoje, augina du sūnus – Džiugą (gim. 2014 m. vasario 25 d.) ir Vėją (gim. 2018 rugsėjo 10 d.).

Bankrutavus „Ekranui“, Kazimieras Puronas tapo bedarbiu, todėl 2006 m. išvyko į Angliją. Pusmetį darbavosi fabrike, gaminančiame maistą gyvūnėliams.

Grįžęs iš Anglijos, Panevėžyje vertėsi įvairiais smulkiais darbais. Beveik trejetą metų dirbo Šiaulių ryšių montavimo įmonės Panevėžio padalinyje. 2009 m. mažinant etatus, buvo atleisti vėliausiai įdarbintieji – tarp jų ir Kazimieras.  Jis vėl liko be darbo.

Mirus vyriausios sesers Marijonos vyrui Algirdui Stanioniui (1940–2010),  Kazimieras atvažiavo į Skapiškį padėti sesei. Čia ir pasiliko. Į Skapiškį persikėlė ir šeima. Vėliau sesuo apsigyveno savo bute Kupiškyje, kur ir tebegyvena.

2010 m. liepos mėnesį Kazimieras įsidarbino Kupiškio įmonėje „Slavita“ (gaminamos baldų detalės), kurioje dirba ir šiandieną. „Slavitoje“ nelaimingo atsitikimo metu, sprogus akumuliatoriui, Kazimieras neteko dešinės akies. Tačiau giliai tikinčios asmenybės ši nelaimė nesugniuždė.

Atgal