VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Asmenybės

09.23. Profesoriaus Juzefo Tšebinskio 150-osios gimimo metinės

Lidija Veličkaitė

Pažymint profesoriaus Juzefo Tšebinskio (Jozef Trzebinski) 150-ąsias gimimo metines Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje surengta jo jubiliejui skirta paroda, kurią parengė VU Bibliotekos Rankraščių skyriaus, VU Jungtinio gyvybės mokslų centro Herbariumo ir Botanikos sodo bendradarbiai. Parodoje eksponuojami augalų pavyzdžiai, profesoriaus knygos, laiškai ir kiti su mokslininko gyvenimu ir darbu Vilniuje susiję dokumentai. VU Herbariume saugoma unikali prof. J. Tšebinskio augalų kolekcija-viena gausiausių Stepono Batoro universiteto gyvavimo laikotarpiu sukauptų  augalų kolekcijų. Prof. Juzefas Tšebinskis tarptautinio lygio mokslininkas, Lenkijoje pripažintas fitopatologijos (mokslo apie augalų ligas) pradininku.

1924–1937 m. prof. J. Tšebinskis dirbo Stepono Batoro universitete, plėtojo botanikos mokslą. 1924 m. tapo Augalų sistematikos ir geografijos katedros vedėju, 1925–1926 m. ėjo Matematikos-Gamtos mokslų fakulteto dekano pareigas, taip pat vadovavo Vingio parke (Zakret) kuriamam botanikos sodui. J. Tšebinskis į Vilnių atsivežė kultūrinių augalų sėklų ir vaisių rinkinių, medžio pjūvių rinkinį, sausųjų ir šlapiųjų preparatų, fitopatologinį rinkinį-parazitinių grybų kolekciją, ligų ir kenkėjų pažeistų augalų rinkinį.

1904 m. Smiloje surinktas augalas "Kanadinė konyza"

 1932 m. Trakų ežero pakrantėje  surinktas augalas "Vandeninė monažolė"     

1910 m. Anykščiuose surinktas augalas "Kanapinis kemeras"      

Profesorius Juzefas Tšebinskis

Rinkti ir tirti augalus J. Tšebinskis pradėjo mokytojaudamas Garvoline (Garwoline) netoli Varšuvos, juos aprašė ir publikavo 1899 m. Stažavosi Vokietijoje, Pomologijos institute Silezijoje, kur susidomėjo augalų grybiniais susirgimais ir, gavęs stipendiją, šių ligų tyrimus vykdė Leicigo universitete, vėliau Jogailos universitete Krokuvoje. Pastarajame 1900 m. gavo daktaro laipsnį ir ketverius metus dirbo  Augalų anatomijos ir fiziologijos katedroje. 1904 m. buvo pakviestas į Rusijos cukrinių runkelių augintojų kuriamą Mikologinių-entomologinių bandymų stotį Smiloje (Čerkasų srityje, pietų Ukrainoje). Čia dirbo aštuonerius metus, įrengė laboratoriją, tyrė cukrinių runkelių ir kitų augalų grybinius susirgimus, važinėdamas į komandiruotes vis gausino herbariumą. Studiją apie Smilos augaliją publikavo darbuodamasis Varšuvoje, kurioje nuo 1912 m. tobulino Žemės ūkio draugijos Augalų apsaugos stotį. Pirmojo pasaulinio karo metais rūpinosi Varšuvos universiteto botanikos sodu, gelbėjo ir tvarkė kolekcijas, 1919 m. išleido pirmąjį vadovą apie šį botanikos sodą. 1918 – 1923 m. dirbo Pulavų (Lenkija) žemdirbystės instituto Augalų apsaugos skyriuje. 1920 m. apgynė habilituoto daktaro laipsnį Krokuvos universitete.

J. Tšebinskis gimė 1867 m. kovo 1 d. vidurio Lenkijos kaimelyje (Kozuby Wielkie) šalia Kališo miesto. Buvo vedęs Oną Okuličiūtę (1872 – 1907), bajoraitę iš Latavėnų dvaro (dab. Anykščių raj.) Po žmonos mirties praėjus keleriems metams, vedė Eleną Brazaitytę (1882 – 1969), mokytoją, knygnešę, socialdemokratų laikraščio „Naujoji Gadynė“ redaktorę, 1906 m. kartu su Marija ir Jurgiu Šlapeliais įkūrusią pirmąjį Vilniuje lietuvių knygyną. Šeimoje augo dvi pirmosios santuokos dukros – Helena ir Ana (jaunėlė Anna Trzebinska-Wroblewska vėliau parašė apie tėvą knygą  „Moj ojciec: profesor Jozef Trzebinski oczami corki į nie tylko...“ Gdansk. 2002, lietuvių k. - „Mano tėvas: profesorius Juzefas Tšebinskis dukters akimis ir ne tik...“) ir antrosios santuokos sūnus Tadeušas.

1907 m. J. Tšebinskis tapo Lietuvos mokslo draugijos, 1909 m. -  Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, 1916 m. - Varšuvos mokslo draugijos nariu. 1910 – 1914 m. dėstė Krokuvos, 1918 – 1924 m. - Varšuvos universitete. 1930 m. tapo Lenkijos mokslų akademijos nariu korespondentu, 1936 m. J. Tšebinskio nuopelnai mokslui buvo įvertinti Lenkijos atgimimo (Polonia restituta) ordino komandoro kryžiumi. 1937 m. išėjo į pensiją. 1941 m. rugpjūčio 30 d. mirė ir iškilmingai palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Prof. J. Tšebinskis išugdė daug gabių mokslininkų, vadovavo Vilniaus ir Trakų apylinkių augalijos tyrimams. Publikavo 47 mokslo darbus ir apie 60 mokslo populiarinimo straipsnių, parašė nemažai vadovėlių, skaitė mokslo populiarinimo paskaitas. Jo knygelę „Kaip rinkti bei žymėti augalus ir kaip daryti žolynus: trumpos praktiškos patarmės tėvynės floros mylėtojams“ (1911 m.) į lietuvių kalbą išvertė dr. Kazys Grinius. Visą gyvenimą iš įvairių vietovių J. Tšebinskis rinko augalus, jo surinktas herbariumas VU siekia 2500 pavyzdžių. Dauguma augalų surinkti Europoje: Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Italijoje, Ispanijoje. Taip pat keletas augalų yra iš Azijos: Gruzijos, Azerbaidžano, Kurdistano regiono. Ši kolekcija yra puiki  medžiaga studentams ir mokslininkams analizuoti svetimų kraštų augalus. Nepaisant metų ir rūpesčių, pašvęstų įrengiant naujas tyrimų stotis bei silpnėjančio regėjimo, ribojusio darbo su mikroskopu galimybes, prof. J. Tšebinskis įnešė reikšmingą indėlį į Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos botanikos mokslą.

 

Atgal