VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Asmenybės

04 20. Nuncijus Vilniuje surengė priėmimą Popiežiaus gimtadienio proga

Inga Volskytė

Politikos apžvalgininkė

Balandžio 16 d., prieš prasidedant Didžiajai savaitei, Apaštalinėje nunciatūroje Vilniuje buvo surengtas priėmimas Popiežiaus šventės 2011 m. proga. Balandžio 16 d. visas katalikiškas pasaulis šventė Benedikto XVI gimtadienį, šią dieną Popiežiui sukako 84 metai. Priėmime dalyvavo Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, užsienio šalių ambasadoriai, Seimo nariai, vyskupai, bažnytinių sąjūdžių nariai, žiniasklaidos atstovai.

Nuncijus Luigi Bonazzi su LR Prezidente Dalia Grybauskaite

Savo kalboje nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi išskyrė LR Prezidentės Dalios Grybauskaitė oficialų vizitą pas popiežių Benediktą XVIRomoje praėjusių metų gruodžio 10 d. Pateikiame Apaštalinio nuncijaus arkivyskupo Luigi Bonazzi kalbą pasakytą priėmimo metu.

„Brangūs Bičiuliai,

Su džiaugsmu visus jus sveikinu ir dėkoju už jūsų taip mielą dalyvavimą 2011 du tūkstančiai vienuoliktųjų metų Popiežiaus šventėje.

Dėkoju kiekvienam iš jūsų, bet leiskite atskirai padėkoti Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui, čia esantiems Seimo nariams bei visiems kitiems Lietuvos valdžios atstovams. Dėkoju bičiuliams Ambasadoriams bei jų bendradarbiams, ir savaime aišku, ypač broliškai dėkoju Lietuvos Vyskupams, ypatingai Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui ir Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Jo Ekscelencijai Sigitui Tamkevičiui, mieliems kunigams, vienuoliams ir vienuolėms, Katalikiškų Judėjimų, Asociacijų ir Organizacijų atstovams. Su broliška meile dėkoju Pravoslavų Arkivyskupui Inokentijui. Dėkoju kultūros pasaulio ir spaudos atstovams bei visiems kitiems bičiuliams. Tad kuo nuoširdžiausias pasveikinimas visiems.  

Šią Šventę švenčiame būtent tą dieną, kai Benediktui XVI sueina 84 metai. Jis gimė Vokietijoje, Marktl am Inn mieste 1927 m. balandžio 16 d. Ta diena buvo Didysis Šeštadienis.

Prisipažinsiu, kad žvelgdamas į Benediktą XVI, kiekvieną kartą lieku vis labiau nustebintas, su kokia ramybe jis, nors būdamas tokio amžiaus, atlieka žmogiškai neįmanomą užduotį, pasiekdamas, žmogiškai žiūrint, tiesiog nuostabių rezultatų. Manau, kad esu atskleidęs Popiežiaus ramybės „paslaptį” jo vidiniame dialoge, išgyventame tuo momentu, kai suvokė, jog netrukus bus išrinktas Popiežiumi: „Apskritai jau tą akimirką, kai mane tai ištiko, Viešpačiui tepajėgiau ištarti: „Ką Tu su manimi darai? Dabar Tu atsakingas. Turi mane vesti! Aš pats neįstengsiu, jei manęs panorai, turi man ir padėti!“. Šį dialogą rasite jo neseniai pasirodžiusioje pokalbių knygoje „Pasaulio šviesa“ (p. 18), kuri jau išversta į lietuvių kalbą. Patariu visiems ją perskaityti, tikrai patiks.

Benediktas XVI yra romus ir drąsus žmogus. Stengiasi užmegzti dialogą su visais, su didžiausiu dėmesiu išklauso, ką sako pašnekovas, bet kartu yra laisvas pasaulio atžvilgiu, kadangi žino, jog yra Dievo rankose ir Dievas jį veda. Jo pavyzdys teikia drąsos bei pasitikėjimo ir mums visiems. Jis mums primena, kad jeigu Dievas pakviečia atlikti kokį nors uždavinį, net ir labai sunkų, jis yra su mumis, mus lydi, parodo kelią ir teikia pagalbą, kuri reikalinga tam uždaviniui kuo geriau atlikti. 

Tęsdamas savo žodį, norėčiau priminti, kad praėjusių metų gruodžio 10 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė turėjo oficialų vizitą pas Popiežių Benediktą XVI. Tai buvo puiki proga atnaujinti pagarbos ir draugiškumo ryšius, kurie sieja Lietuvą su Šventuoju Sostu. Iš savo pusės aš trokštu dar kartą užtikrinti Prezidentę Grybauskaitę ir čia dalyvaujančius šalies Valdžios atstovus, kad Katalikų Bažnyčia yra nusiteikusi visokeriopai bendradarbiauti ir paremti visas pastangas, skirtas plėtoti Lietuvos visuomenės gerovę.

Taip pat norėčiau prisiminti – ir padėkoti – Lietuvos Vyriausybei už tvirtą paramą Italijos Vyriausybei byloje prieš Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kuris draudė kryžių laikymą viešose vietose.  Šios reikšmingos paramos dėka procesas buvo laimėtas, o pirminis sprendimas panaikintas. Kryžius juk reiškia, kad pats Dievas kenčia, kad savo kančia išreiškia mums meilę, kad mus myli. Tai simbolis, kuris nieko nepuola, priešingai, kryžius padeda apriboti žmogaus egoizmą ir leidžia skleistis žmoniškumo kultūrai. Tai žmoniškumo kultūrai, kuri gimė iš Evangelijos ir buvo esminis Europos vystymosi pamatas.

Todėl dabar, kai esame Didžiosios Savaitės išvakarėse, tos savaitės, kai žvelgiame į Kryžių, kaip į aukščiausią sostą, kuris skelbia, jog Dievas mus myli taip, kad atiduoda už mus savo gyvybę, užbaigiu savo žodį, linkėdamas jums džiugių Šventų Velykų ir perduodamas Popiežiaus Benedikto XVI draugiškumą, padėką bei palaiminimą.

AČIŪ. Telaimina Dievas mus. Telaimina visą Lietuvą.“

Atgal