AKTUALU
2024.11.07. LIETUVOS RESPUBLIKOS 2017- 02 - 06 PREZIDENTEI J.E. DALIAI GRYBAUSKAITEI
Vincentas Jasiulevičius
Valdymo sistemų ekspertas, Lietuvos vietos bendruomenių steigimosi pradininkas, puoselėtojas nuo 1996 m., Lietuvos Nepriklausomybės gynėjas, Lietuvai pagrąžinti draugijos narys
El. p. v_ jasiulevicius@yahoo.com, tel. +370 614 04676
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2017- 02 - 06 PREZIDENTEI J.E. DALIAI GRYBAUSKAITEI
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKUI
GERB. VIKTORUI PRANCKIEČIUI Reg. Seime Nr. G-2017-1599
(Galimai aktualu visiems Seimo komitetams)
LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRUI PIRMININKUI
GERB. SAULIUI SKVERNELIUI Reg. LR VyriausybėjeNr. 1354
(Galimai aktualu visoms Ministerijoms)
KREIPIMĄSIS –PASIŪLYMAS
DĖL TEISĖS ORIAI GYVENTI LIETUVOJE, SIŪLOMA MOBILIZUOJANČIOS PRIEMONĖS LIETUVOS BENDRUOMENEI AKTYVINTI, KURTI GEROVĘ PATIEMS, KAIP ŠEIMININKAMS, PLĖTOTI REALIĄ SAVIVALDĄ VIETOS BENDRUOMENĖSE, SENIŪNIJOSE, SAVIVALDYBĖSE ( 24 –ris metus tęsiasi „ nevalingumas“- spręsti probleminius klausimus, prisidengiant amžinomis diskusijomis)
Lietuvos Respublikos Konstitucijojeir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose yra įtvirtintos pagrindinės piliečių teisių ir laisvių garantijos. Lietuvos valstybė yra ratifikavusi svarbiausias tarptautines konvencijas, garantuojančias Lietuvos piliečiams jų teisių ir laisvių apsaugą.Tačiau daugelis Konstitucijos ir ratifikuotų tarptautinių teisės aktų nuostatų, laiduojančių žmogaus teisių apsaugą, nėra tinkamai įgyvendinamos, valstybės institucijos ignoruoja pamatines žmogaus teises (žmogaus gyvybės ir orumo apsaugą, teisę gyventi sveikoje aplinkoje ir kt.).
Pilietinė bendruomenė viešoje erdvėje konstatuoja: nevaldomai vyko ir vyksta kaimo naikinimo, žmonių skurdinimo, socialinės atskirties didinimo, patyčių mokyklose nevaldymo, alkoholizmo, smurto šeimose, narkomanijos, savižudybių ir tautiečių išvarymo iš Lietuvos politika.Nesirūpinama Tauta, jau išvaryta į užsienį daugiau nei milijonas Lietuvos gabiausių, veikliausių jaunų žmonių. Lietuva šiomis nesprendžiamomis problemomis pirmauja Europos Sąjungoje. Pagrindinės priežastys, sukeliančios minėtas problemas: neteisingumo, korupcijos, išpūsto biurokratinio aparato dominavimas valstybės įstaigose, netaikymas lygiai visiems įstatymų, persekiojančios neišvengiamos baudžiamosios atsakomybės, padarytos valstybei žalos adekvataus dydžio išieškojimo iš tiesioginių kaltininkų nebuvimas. Nėra vaikų, jaunimo tinkamo kompleksinio švietimo, pilietiškumo, bendruomeniškumo, patriotiškumo, savarankiškumo ugdymo sistemų, atsakingų asmenų. Nacionalinis LRT ir kita žiniasklaida tinkamai neatlieka švietėjiškos veiklos, kuriant gerovę Lietuvoje. Nesiūlo pilietinėje visuomenėje problemų sprendimų, jų prevencijos. Nusišalina švietėjai, intelektualai, jaunimas, studentai nuo valstybės problemų sprendimo, valdymo reikalų. Kiekvienas pilietis privalo naudotis ne tik teisėmis, bet prisiimti ir pareigas, atsakomybę už pasekmes valstybėje, keistis. Iki šiol valstybininkai nenagrinėjo priežasčių, sukeliančių globalią tautiečių emigraciją, gimstamumo mažėjimą ir kitas blogybes, nesiimama mobilizuojančių priemonių Lietuvos bendruomenei aktyvinti, kurti gerovę patiems,– kaip šeimininkams, – plėtoti realią savivaldą seniūnijose, savivaldybėse.
Lietuvos pilietinė bendruomenė (vietos bendruomenių organizacijos) galvoja, kad privalomai turi būti užtikrinamos visos svarbiausios konstitucinės teisės ir laisvės visiems piliečiams bei galimybė oriai, pasiturinčiai gyventi Lietuvoje ir tikina Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Prezidentę ir Vyriausybę pataisyti – priimti įstatymus, kompleksiškai spręsti problemas, sudaryti piliečiams sąlygas vykdyti bendruomenišką kontrolę:
LR Seimas siektų vertybinių įsipareigojimų įgyvendinimo: įtvirtintų Lietuvoje atvirą, teisingą, darnią pilietinę visuomenę bei teisinę valstybę; panaikintų teisines, politines ir ekonomines sąlygas korupcinio, oligarchinio valdymo egzistavimui; įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nuostatą visiems laikams išsaugoti lietuvių tautą, lietuvių kalbą, tradicinę šeimą, Lietuvos kultūrą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę, nesijungiant į jokias valstybių federacijas. Demokratija, liberalumas be atsakomybės už veiksmų pasekmes, netinkamą pareigų atlikimą, valstybės valdymą paverčia anarchiniu.
1.LR Seimo nutarimu įpareigoti LR Vyriausybę, ministerijų, ekspertų jėgomis parengti 2017 m. pirmame pusmetyje taikomąjį mokslinį kompleksinį-sisteminį (lygiagrečiai tiriamąjį) projektą, numatyti jo praktinį įgyvendinimą (pagrindines priemones, galimus vykdytojus, kontrolę) tema „LIETUVOS GYVENTOJŲ MIGRACIJOS SUVALDYMO, GIMSTAMUMO SKATINIMO STRATEGIJA PASAULIO KONTEKSTE 2017 – 2030 M. ( IR VĖLIAU, IKI 2060 M.)“. Projektas būtų vykdomas bendrame Lietuvos gerovės kūrimo strategijos kontekste globaliame pasaulyje.
Šio sisteminio darbo kompleksinė – sisteminė ilgalaikė strategija privalėtų aprėpti trumpąjį (vidutiniškai 10 m. trukmės) ir ilgalaikį (iki 40 m. trukmės) laikotarpius (atsižvelgiant į Pasaulio prognozes). Tai būtų LR Valstybės (bendravalstybinės), regioninės, savivaldybių, seniūnijų, vietos bendruomenių (NVO) tarpusavyje sąveikaujančios programos, tarnautų Lietuvos žmonių gerovės kūrimo siekiui. Tokios administravimo teritorinių vienetų programos, jų trukmės tarpusavyje privalo sietis, užtikrinti efektyvų investicijų – išteklių bei ES paramų panaudojimą. Šių programų parengimo vykdytojams, koordinatoriams teikia pasiūlymus vietos bendruomenės (seniūnijos), rajonų/miestų vietos bendruomenių centro sąjungos, Lietuvos Vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, įvertindamos turimus ir trūkstamus visų rūšių išteklius rengiamų programų įgyvendinimui. Programų rengimui vadovauja, jas koordinuoja, prisiima atsakomybę LR premjeras, merai, seniūnai (pasirūpina įteisinti reikalingais įstatymais, vyriausybės nutarimais, savivaldybių nutarimais). Būtina valstybės valdymo tobulinimą susisteminti, sumažinti besidubliuojančių kontroliuojančių institucijų skaičių. Rasti Lietuvos žmonių išvykimo dirbti į užsienį minimizavimo, jų grįžimo optimizavimo kompleksinius sprendimus. TAI TELIKTŲ LIETUVOS BENDRUOMENEI AKTYVIAU DALYVAUTI, KURTI GEROVĘ PATIEMS, KAIP ŠEIMININKAMS, PLĖTOTI REALIĄ SAVIVALDĄ VIETOS BENDRUOMENĖSE, SENIŪNIJOSE, SAVIVALDYBĖSE, DALYVAUTI VALSTYBĖS VALDYMO REIKALUOSE. SĖKMINGAI BŪTŲ VYKDOMA VYRIAUSYBĖS PROGRAMA.
1.1. Šio projekto parengimui teiktų informaciją, dalyvautų Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio, Aplinkos, Finansų, Vidaus reikalų, Teisingumo, Kultūros ministerijos ir kitos žinybos, Migracijos departamentas, pramonininkų konfederacijos, verslo asociacijų bei piliečių bendruomenės emigracijoje ir Lietuvoje. Panaudoti užsienio patirtį ir susistemintą paskutiniųjų 10 metų Lietuvos plėtros strategijų, vizijų medžiagą bei 20-čiai metų „Lietuvos ateitis pasaulio kontekste, specialistų žvilgsnis, 2004 m.“ kolektyvinį darbą, Lietuvos mokslų akademijos grupės darbuotojų darbą, kur galima rasti daugelio problemų galimus sprendinius. Darbas galėtų būti atliktas Lietuvos žinybų specialistų pajėgomis, pasitelkiant Lietuvos autoritetus – ekspertus, užsienio patirtį, pasaulio lietuvius.
2. Įteisinti Ypatingojo (nepriklausomo) prokuroro pareigybę – tiesiogiai išrenkant (kaip Respublikos Prezidentą). Įstatyme į Ypatingojo prokuroro funkcijas įrašyti nuostatas dėl priimtų įstatymų, teisės aktų vykdymo kontrolės bei bylų nutraukimo tik teisme, suteikti prokurorui teisę ginti asmens teises net ir prieš jo valią. Įteisinti piliečiams teisę tiesiogiai kreiptis į (Ypatingąjį) prokurorą dėl jų teisių bei viešojo intereso pažeidimų (įgyvendinti 2017 m.). Tai pasireikštų reali sisteminė kova su korupcijomis, kontrabanda, šešėline ekonomika, netinkamu pareigų atlikimu, valstybei padarytų žalų išieškojimu ir kt. .
3. Įteisinti įstatymu, kad viešojo sektoriaus įstaigų (žinybų, savivaldybių) veiklos kontrolę (auditą) vykdytų LR Valstybės kontrolieriaus tarnyba specialistų rotacijos būdu. Žinybose ir savivaldybėse panaikinti kontrolės skyrius, lėšas perduoti LR Valstybės kontrolieriaus tarnybai (2018 m. pradžioje).
4. Įgyvendinti Lietuvoje viešojo sektoriaus darbuotojų teisių ir pareigų balansą, atsisakant tiesiogiai neteisėtomis jų veikomis padarytos žalos atlyginimo, o ne mokesčių mokėtojų lėšomis, t. y. pakeisti LR CK 6.271 ir 6.272 straipsnių redakciją( 2017 m. ).
5. Ryžtingai ir neatidėliotinai mažinti gyventojų skurdą ir socialinę atskirtį, keičiant apmokėjimo už darbą ir mokesčių sistemas, užtikrinant teisinį ir socialinį žmonių saugumą. Ypač būtina susirūpinti nedarbo problema regionuose, regioniniuose miestuose, savivaldybių teritorijose. Įsisteigusias smulkias įmones, verslus atleisti nuo mokesčių mokėjimo iki 1 - 1,5 metų. Supaprastinti smulkaus verslo apskaitos, ataskaitų teikimo tvarką. Tai vykdant, didžioji dalis aukščiau konstatuotų problemų būtų sprendžiamos kur kas lengviau (darbas išlaisvina protą nuo blogų veikų-nužmogėjimo).
5.1. Sumažinti viešojo sektoriaus valdymo biurokratinio dirbtinai išpūsto aparato išlaidas 2017 m. vienu trečdaliu nuo skirtų lėšų 2016 m. patvirtintame biudžeto lygyje. Atsilaisvinusius darbuotojus perkvalifikuoti -nukreipti į verslą, pramonės plėtrą.
5.2. Įpareigoti 2017 m. savivaldybes (bus atsakingi merai) plėtoti (regiono, valstybės kontekste) rajonų, miestų pramonę ( tarp jų ir intelektualiąją), nes išvežant žaliavas: grūdus, medieną, galvijus ir kt., naikinamos ir darbo vietos. Dabar plėtoja vis monopolizuojančius prekybos centrus, vaistines, naikina smulkųjį ir vidutinįjį verslus.Tai būtina demonopolizuoti: prekybos centruose (ar atskirai) įrengti Lietuvoje pagamintų maisto ir ne maisto gaminiųskyrius, užtikrinančius visapusišką aukštą kokybę, valdomus gamintojų kooperacijos pagrindais. Sudaryti sąlygas jauniems specialistams, jaunoms šeimoms, reemigrantams apsirūpinti būstais. Regioninių investicijų tikslingumą, joms priimti pasiruošimą- sąlygas (vieta, statiniai, specialistai) privalo koordinuoti, kontroliuoti LR Vyriausybė, LR Vyriausiojo valstybės kontrolieriaus tarnyba. 5.2.1. Išsiaiškinti žmonių ( gaunančių pašalpas, paramą) nenoro įsidarbinti priežastis. Koordinuojant Valstybinei mokesčių inspekcijai, tarpusavyje sąveikaujant(sisteminant funkcijas, informaciją) Lietuvos socialinių tyrimų centrui (Darbo rinkos tyrimo institutui), Lietuvos Darbo biržai, Lietuvos darbo inspekcijai, SODRAI, kovoti su nelegaliu darbu- legaliais bedarbiais ( ekonominiu šešėliu), pasitelkiant seniūnijas, vietos bendruomenes, sukurti tikslingą pašalpų, paramų teikimo sistemą.
5.2.1. Įpareigoti Užsienio investicijų plėtros agentūrą organizuoti, periodiškai teikti konsultacijas, instruktažus sukvietus merus, savivaldybių administratorius bei atsakingus už ekonominę plėtrą specialistus (mokančius užsienio kalbas).
5.2.2. Įpareigoti Lietuvos Valstybinę maisto ir veterinarijos, Valstybinę Nemaisto produktų tarnybas užtikrinti įvežamų ir Lietuvoje gaminamų gaminių – produkcijos, teikiamos vartotojams, visapusišką kokybę, kovoti su kontrabanda darnioje sistemoje kartu Valstybės pasienio apsaugos, policijos tarnybų pajėgomis. Periodiškai kontroliuoti, ar tinkamai vykdomos pareigos, tyrimai, užtikrinti gaminių kokybę.
5.3. Pasitelkti užsienio įmonių patirtį į žaliavų perdirbimo pramonę Lietuvos regionuose, pritraukti investitorius, privalo įsijungti ir Lietuvos diplomatai - Užsienio reikalų ministerija.
5.4. Spręsti valstybės turto apskaitą, neefektyvų jo valdymą žinybose ir savivaldybėse (išnagrinėti užsienio valstybių pavyzdžius).
5.4.1. Spręsti valstybės viešųjų pirkimų problemą (centralizuojant, skelbimus patalpinant internetinėje erdvėje). Konkursų laimėtojų siūlomas paslaugų teikimo sutartis, kainų realumą įvertintų Lietuvos viešųjų pirkimų tarnyba, Lietuvos vyriausiojo kontrolieriaus tarnyba. Kartu priimtų sprendimus tolesnei veiklai.
5.4.2. Perimti- susigrąžinti monopolinių komunalinių paslaugų teikimą savivaldybių žinion, užtikrinti sąžiningas teikiamų paslaugų kainas, kad neskurdintų gyventojų (Taisyti klaidas).
5.4.3. Kontroliuoti privataus kapitalo įmonių turto, įgyjamo savininkų panaudai (asmeniniam naudojimui automobilius ir kt.), išlaidas nurašant įmonės vardu, nemokant mokesčių, tinkamų atlyginimų darbuotojams.
6.Įteisinti įstatymais, sudaryti saugias teisines ir ekonomines sąlygas piliečiams kurti šeimas, auginti vaikus ir gyventi savo šalyje. Tuo tikslu sustiprinti įstatyminę šeimos ir santuokos (kaip Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą laiduojančio) instituto apsaugą.
6.1.Auklėti (perauklėti) rizikos, smurtaujančias šeimas, vykdant švietėjišką, kultūrinį darbą, padėti įsidarbinti, suteikti paramą, tai yra vykdyti kompleksines priemones, kontrolę. Atsakingi merai, seniūnai, vietos bendruomenės, tėvai, švietimo darbuotojai, pasauliečių ganytojai (kunigai), pagal užimamas pareigas.
7.Įvertinant sudėtingą geopolitinę Lietuvos valstybės padėtį, padidinti finansavimą krašto apsaugai 2017 metais iki 2 proc. BVP. Tuo tikslu riboti politinių partijų, atsakingų už 2004 m. ir 2012 m. Lietuvos prisiimtų įsipareigojimų finansuoti krašto apsaugą nevykdymą, finansavimą iš valstybės biudžeto.
8.Įdiegti 2017 m. LR Konstitucijoje įtvirtintą piliečių teisę tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme. Tuo tikslu pataisyti LR Konstitucijoje - sumažinti reikalavimą referendumui inicijuoti surinkus ne 300 tūkst., bet 100 tūkst. rinkėjų parašų, turinčių teisę balsuoti.
9. Užtikrinti nevaržomą tikėjimo ir įsitikinimų reiškimo laisvę. Tuo tikslu įpareigoti LRT tarybą garantuoti nacionalinio transliuotojo darbo kontrolę, kad nacionalinis transliuotojas užtikrintų konstitucinę piliečių žodžio, įsitikinimų ir informacijos laisvę, pažiūrų įvairovę LRT nešališkumą ir objektyvumą.
10. Stabdyti viešoje erdvėje plintančias patyčias ir asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimus. Tuo tikslu padidinti švietimo mokyklų vadovaujančių asmenų, mokytojų, tėvų atsakomybę už tyčinį kito asmens žeminimą ar pasityčiojimą iš jo, už Lietuvos valstybę reprezentuojančių institucijų menkinimą ir niekinimą. Įteisinti 2017 m.
11. Tobulinti atstovaujamosios demokratijos sistemą, pataisyti LR Rinkimų kodekso nuostatas, užtikrinant lygius ir tiesioginius parlamento rinkimus, kad kiekvienas kandidatas galėtų būti renkamas į LR Seimą tik vienoje (vienmandatėje) rinkimų apygardoje, įsigaliotų 2018 m. pradžioje.
11.1.LR Seime inicijuoti, priimti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą, atitinkantį LR Konstitucijos (pakeisti Konstitucijos 55 str. „Seimą sudaro Tautos atstovai – 71 ar 101 Seimo narys (nustatyti Seimo narių skaičių atsižvelgiant į gyventojų skaičių (71 rinkimų apygarda), nurodant nuo kokio gyventojų skaičiaus renkamas vienas Seimo narys) , kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“ vienmandatinėse rinkimų apylinkėse, įteisinti ir elektroninį balsavimą).
Būtina visuose Valstybės valdymo lygiuose: seniūnijų, savivaldybių, Respublikos administracinių teritorijų atstovų rinkimų lygiuose, rinkti teritoriniu vienmandatiniu principu. Rinkimų komisija surašo į vienmandatinį (vienintelį) bendrą rinkimų sąrašą lietuviškos abėcėlėstvarka iškeltus partijų, tos vietos bendruomenių (NVO), save išsikėlusius, visus kandidatus pagal nustatytas kvotas. Rinkimų biuletenyje prie kandidato pavardės pateikti pagrindinius biografinius duomenis, programas - įsipareigojimus. Toks vientisas bendras rinkiminės (apygardos) teritorijos visų kandidatų sąrašas suteiktų rinkėjams galimybę pasirinkti žinomus, kompetentingus, moraliai atsakingus atstovus iš visumos kandidatų, o ne iš atskirų partijų sąrašo. Šiuo metu įteisintas asmenų - atstovų
nepakeičiamumas ir prieštaravimas LR Konstitucijos rinkimų nuostatoms. Tai pažymėjo savo nutartyse LR Konstitucinis teismas. LR Seimo rinkimų, Realios savivaldos su decentralizacija funkcijų bei pilna seniūnijų ekonomine savivalda įstatymų projektai pateikti LR Rinkimų kodekso rengimo darbo grupei.Šios pataisos privalo įsigalioti 2018 metų pradžioje.
11.1.1.LR Rinkimų kodekse pataisyti nuostatas: sumažinti politinių partijų finansavimą iš valstybės biudžeto iki minimumo, skiriant metams trylikos mėnesių vidutinių atlyginimų vienos partijos (sekretoriato išlaikymui) finansavimui, visa kita sudarytų nario mokestis. Būtina inventorizuoti užimamas patalpas (partijų veikla pavirto partijų bičiulių, giminių verslu...).
11.2. Įteisinti Seimo narių atšaukimą iš tautos atstovybės piliečių iniciatyva ir valia.(Numatyti Rinkimų įstatymuose galimybę (po metų darbo atstovaujamoje valdžioje) atšaukti visų lygių atstovus, dviem trečdaliais bendruomenės rinkusių rinkėjų balsų dauguma per LR Vyriausiąją rinkimų komisiją, Administracinį teismą, jeigu rinkti atstovai realiai nevykdo rinkiminių įsipareigojimų ir sutartos rinkiminės programos).
11.3. Įteisinti iki 2018 m. realią savivaldą iš esmės keičiant Savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, kurie leistų vietos bendruomenėms kelti kandidatus savivaldos rinkimuose, rinkti seniūnus, turėti pakankamus savivaldybių biudžetus bei galimybes disponuoti savo lėšomis ir kt.
11.3.1.Rajono (miesto) vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, nežiūrint partiškumo, gali būti renkamas Savivaldybės tarybos nariu, gali išsikelti ar būti iškeltas vienodomis teisėmis ir sąlygomis kandidatu į Savivaldybės tarybos narius ir merus.
11.3.2. Tiesiogiai, slaptu balsavimu renkamas rajono (miesto) meras - Savivaldybės administracijos vadovas (vykdomosios valdžios vadovas - rajono /miesto vadovas, pataisyti LR Konstitucijoje nuostatą), turintis „veto“ teisę priimtiems Savivaldybės tarybos narių sprendimams, juos grąžinti pataisyti (apklausti rinkėjus dėl nesutariamų klausimų tarp Savivaldybės tarybos ir mero).Meras savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucijos, LR Seimo įstatymų, LR Vyriausybės nutarimų nuostatomis bei Savivaldybės tarybos nutarimais, sprendimais, neprieštaraujančiais Lietuvos Respublikos įstatymams.
11.3.3.Lygiagrečiai tiesiogiai, slaptu balsavimu renkami Savivaldybės tarybos nariai.
Miesto/rajono tarybos nariai renkami tiesiogiai seniūnijose atstovauti gyventojams ir, žinodami (atstovaudami) savo atstovaujamųjų seniūnijų rinkėjų valią, atviru balsavimu renka miesto/rajono savivaldybės tarybos pirmininką, kitus savivaldybės atstovaujamojo aparato narius. Savivaldybės taryba priima nutarimus, sprendimus vadovaudamasi LR Konstitucijos, LR Seimo įstatymų, LR Vyriausybės nutarimų nuostatomis.
11.3.4.Seimo nariai, žinodami ir atstovaudami savo rajonų (miestų) rinkėjų valiai bei vykdydami bendravalstybinius programinius įsipareigojimus, atviru balsavimu formuoja Lietuvos Respublikos valdymo organus.
11.4. Panaikinti Rinkimų įstatymuose kandidatams galimybes tuo pačiu metu kandidatuoti keliose rinkimų pakopose ir, kol nepasibaigia išrinktųjų Seimo narių kadencija, į savivaldybių tarybas, Europos Parlamentą, Prezidento pareigas. Toks kandidatavimas lygiagrečiai keliuose atstovų rinkimuose, netgi neskaitant rinkimų papildomų išlaidų, - švelniai tariant, Lietuvos rinkėjams ir piliečiams nepagarba.
11.5. Įteisinti Lietuvoje išrinktų europarlamentarų atsiskaitymo tvarką LR Seimui kartą per ketvirtį, transliuoti per LRT. Būtų užtikrinta Seimo ir europarlamentarų sąveikavimas, sprendžiant bendravalstybines valdymo problemas su ES.
11.5.1 Įteisinti Lietuvos Respublikos Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymą, įsigaliotų 2017-04-01 d., atitinkamai pataisyti LR Seimo Statutą. Įpareigoti LR Seimo narius privalomai nuolat, kartą per ketvirtį, atsiskaityti raštu savo apygardų rinkėjams (vietos bendruomenėms) dėl įsipareigojimų rinkėjams vykdymo, pakviestų per radiją, skelbimų lentose susitikti gyvai, užtikrinti Valstybės politinio elito bendravimą su visuomene bei jos dalyvavimą valstybės valdyme, realioje savivaldoje.
11.6. LR Seimo pirmininko biuras, kanceliarija rengtų viešą informaciją - suvestines už mėnesį, ketvirtį, metus, kadenciją, kaip balsavo Seimo nariai už priimamus įstatymus. Suvestinėse pateikiamas įstatymo pavadinimas, trumpa anotacija, svarbumas valstybei, nurodoma, kas pateikė, kiek pateikė kiekvienas Seimo narys įstatymų projektų, įstatymams pataisų, nurodomas posėdžių lankomumas. Informacija pateikiama Seimo portale, žiniasklaidai. Nacionaliniam LRT privalu pateikti, komentuoti LR Seimo informacinius pranešimus Lietuvos gyventojams kaip ir partijų reitingavimus (kas pusvalandį... ).
11.7. LR Seimo vadovybė kiekvienos sesijos pabaigoje praneša piliečiams (pateikia ir LRT) apie atskaitingų Seimui žinybų, tarnybų (kurių vadovai skiriami LR prezidento, Seimo pritarimu)veiklos - parlamentinės priežiūros rezultatus bei priimamus sprendimus, gerinti jų pareigų atlikimą (kartu su LR Prezidente). Tiesioginiai darbdaviai ir pilietinė bendruomenė privalo žinoti, kaip dirba, ką nuveikė paskirtieji pareigūnai („darbininkai“) teisėsaugoje, teisėtvarkoje, tai nereikštų jiems spaudimą priimti vienokius ar kitokius sprendimus, atliekant jiems pareigas...
12.Suteikti piliečiams teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, atitinkamai įrašyti LR Konstitucijoje 2018 m..
13. Pašalinti 2018 m. esminius suvaržymus, trukdančius vystytis pilietinei visuomenei. Tuo tikslu pakeisti LR Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą, pašalinant iš jo nuostatas, prieštaraujančias 2007 m. spalio 10 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms (CM/Rec (2007) 14) „Dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje“.
13.1. Skatinti profesinių sąjungų steigimąsi Lietuvoje, sudaryti galimybę dalyvauti diskusijose su darbdaviais įmonėse, organizacijose.
14.Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva 2001 metais ratifikuodama Orhuso konvenciją įsipareigojo jos principus perkelti į savo įstatymus, tačiau iki šiol beveik nieko nepadaryta, siūlome užtikrinti JT EKK konvencijos „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais“ (Orhuso konvencijos) vykdymą ir tuo tikslu įkurti Seime Orhuso konvencijos įgyvendinimo laikinąją darbo grupę, į šią grupę įtraukiant ir atstovus iš NVO, besirūpinančius nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų išsaugojimu.
15. Užtikrinti 2018 m. konstitucinę piliečių teisę į kultūros vertybes, kultūros paveldo išsaugojimą ir teisę laisvai dalyvauti kultūriniame gyvenime. Tuo tikslu imtis priemonių, kad Lietuvos Respublika prisijungtų prie Europos Tarybos 2005 m. Kultūros paveldo vertės visuomeninių pagrindų konvencijos (Faro konvencijos).
16. Užtikrinti teismų darbo viešumą ir jų ryšį su piliečiais. Teismų įstatyme įtvirtinti visuomenės teisę dalyvauti teisingumo vykdyme - teismuose įtvirtinti tarėjų arba prisiekusiųjų institutą (atlikti 2017 m.).
16.1. Visa apimtimi 2017 m. įgyvendinti įstatymo viršenybės ir visų grandžių teisėjų nepriklausomumo principus, įtvirtintus Jungtinių Tautų ,,Pagrindiniuose teismų nepriklausomumo principuose“ (2 punktas), kurie pažeidžiami LR Teismų įstatymo 23 ir 31 straipsniais.
16.2. Atkurti LR Konstitucijos 117 straipsnio galiojimą, įgyvendinant bylų nagrinėjimo teismuose viešumo principą, kuris pažeidžiamas LR CPK 321, 322, 349 (1d.), 350 (1d.), 352 (3d.), 355 (1d.), 356 (1d.) straipsniais.
16.3. Inicijuoti LR Konstitucijos 103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kad Konstitucinio teismo teisėjai būtų renkami visuotiniuose rinkimuose, apribojant jų kadenciją ne ilgesniam kaip 4-5 metų laikotarpiui.
17.Priimti 2017 m. vietos bendruomenių steigimosi įstatymą, kuriuo būtų numatoma nevyriausybinių organizacijų (NVO) aktyvus dalyvavimas tos teritorijos problemų sprendimo reikaluose. Vietos bendruomenės negali lygiomis teisėmis dalyvauti politiniame gyvenime (dabar vietos bendruomenės steigiamos pagal Asociacijų steigimo įstatymą, steigia 3-5 asmenys ir atstovauja tos teritorijos bendruomenei).
18.Stiprinti visuomenės kontrolę ir jos dalyvavimą valstybės valdyme. Tuo tikslu, pritaikant esamas informacines sistemas bei diegiant naujas informacines ir ryšių technologijas, įstatymu įteisinti valstybinės ir vietos valdžios institucijų pareigą viešai skelbti visus dokumentus (atlikus privalomą nuasmeninimą), nesusijusius su valstybės ar tarnybos paslaptimis.
19.Pašalinti 2017 m. - 2018 m. (kartu su aukštojo mokslo institucijų pertvarka) faktinę mokslininkų bei visų aukštojo mokslo ir švietimo darbuotojų diskriminaciją, susijusią su neadekvačiu apmokėjimu už darbą, jų teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, neindeksuojamomis mokslininkų pensijomis. Kad būtų užtikrinta universitetų autonomija, vidinė demokratija, akademinė laisvė, pašalinti LR Konstitucinio Teismo nurodytus ir iki šiol išlikusius Lietuvos aukštojo mokslo įstatyme esančius prieštaravimus Konstitucijai.
20. Vadovaujantis valdžių atskyrimo principu, atsisakyti praktikos skirti Seimo narius ministru pirmininku ar ministrais, pataisyti 2018 m. LR Konstitucijos 60 str. , 99 str. nuostatas dėl tarpusavio prieštaravimų. LR Seimo narys negali užimti jokių kitų apmokamų pareigų.
21. Išplėsti 2018 m. piliečių teisinį švietimą ir jų galimybes gauti nemokamas teisines paslaugas bei konsultacijas, formuoti visuomenės teisinę kultūrą ir gilesnį žmogaus teisių pažinimą, įtraukiant į jų veiklą nevyriausybinių organizacijų atstovus, universitetus. Panaudoti ir LRT teisiniam švietimui. 22.Pertvarkyti 2017 m. (iš esmės) švietimo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo, kultūros sistemas, kad atitiktų Lietuvos plėtros krypčių (pirmiausiai prioritetinių) specialistų poreikius. Visų lygių mokyklose (vidurinėse, profesinėse, aukštosiose) privaloma mokyti, rengti specialistus, gebančius efektyviai dirbti Lietuvoje (pasaulio globalizacijos aplinkoje) greitai besikeičiančiose permainose. Mokytojai, dėstytojai privalo suvokti artimiausių 15 – 20 metų Lietuvos ateities raidą, savo, jaunimo, visuomenės vietą, kas nuo kiekvieno piliečio priklauso. Tai yra ir švietėjiškas ugdymas, pradedant vaikyste, prevencija žalingoms priklausomybėms, blogoms veikoms ir taikymas visose valstybės plėtros kryptyse: pilietiškumo, bendruomeniškumo, savarankiškumo, kultūringumo, estetikos, pareigingumo, atsakomybės už pasekmes bei šeimos ugdymo pagrindų (programų) įsisavinimas, apsauga nuo smurto šeimose, nužmogėjimo, liberaliojo gyvulėjimo, nuo priklausomybių, jų galimų pasekmių (mokymo priemonių, video klipų paruošimas, mokytojų –švietėjų tobulinimas). Šeima yra valstybės ląstelė -vietos bendruomenės narė, sukuriant Europos lygio vidutinę gerovę per trumpiausią laiką. Tam reikalingi kvalifikuoti specialistai (parengimas aukštos kvalifikacijos mokytojų, dėstytojų, specialistų kvalifikacijos kėlimas, jiems pagarbos ugdymas, perkvalifikavimas ir atestacijos, konkursai). Už šio punkto rezultatus yra tiesiogiai
22.1. Parengti mokymo programas, atskiriant pakopose (darželis, pradinė, pagrindinė, gimnazija, profesinė mokykla, kolegija, universitetas, doktorantas, daktaras, profesorius, akademikas) dėstomų dalykų apimtis (krūvius), užtikrinti intelektualumo pasiekimą mokymosi pakopose. Privalomas mokyklose fizinis lavinimas. Panaudoti geriausią patirtį, pasiekimus (Suomijos ir kt. valstybių). Galbūt užtektų 11 metų gimnazijos atestatui įgyti, gaunant universalų išsilavinimą su galimybe pasirinkti tolimesnes studijas.
22.2.Užtikrinti švietimo, mokslo, mokslo slėnių efektyvų sąveikavimą su pramonės, verslų plėtra. Tinkamai efektyviai panaudoti, pertvarkos metu atsilaisvinusias mokslo įstaigų patalpas -laboratorijas mokslo pasiekimų, patentų diegimui į ekonominę, gamybinę plėtrą Lietuvoje.
23. Įpareigoti pramonės, verslo asocijuotas organizacijas, įmones, savivaldybes atsakingai teikti paraiškas (su patikinimu-sutartimis, kad bus įdarbinti) reikalingiems parengti specialistams rengiančioms, perkvalifikuojančioms žinyboms, institucijoms.
23.1. Sudaryti jaunimui sąlygas studijuoti, pasinaudojus valstybės lėšomis, kreditais, su teise jų negrąžinti, jeigu ateityje dirbtų Lietuvoje bent 3-5 metus (būtų meilė Tėvynei darbais, o ne žodžiais).Lietuvoje tenkinti darbo rinką pagrindinių specialybių specialistais – optimizuoti.
Minimizuoti paruoštų specialistų, mokslininkų išvykimą dirbti į užsienį ir susigrąžinti išvykusius. Lietuvos betikslį specialistų rengimą visam pasauliui perorientuoti į rengimą, perkvalifikavimą specialistų, vadovų, mokslininkų, gebančių efektyviai dalyvauti Lietuvoje ir pasaulyje (pasaulio globalizacijoje) greitai besikeičiančiose permainose, jų pritraukimo regionų versluose, socialinėje plėtroje, viešajame sektoriuje. Specialistams sudaryti tinkamas sąlygas dirbti Lietuvoje. Užtikrinti Žmogaus reikalingumą Lietuvoje.
24.Įteisinti 2018 m. Lietuvos piliečių privalomą dalyvavimą rinkimuose, numatant simbolinę administracinę nuobaudą už nedalyvavimą (nesirūpinimą) savo valstybe – Tėvyne. ES yra tokių valstybių.
25.Atsižvelgti į LR Prezidentės pareiškimą, panaikinti privilegijas Lietuvos Respublikos Prezidentui, baigęs eiti pareigas, netenka rezidencijos (būsto) ir su ja
susietų privilegijų. Įteisinti 2017m.
26. Įpareigoti 2017 m. įstatymo tvarka LRT suteikti vietos bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), specialistams - ekspertams nacionalinėje televizijoje, radijuje nuolatos, tinkamu laiku gauti po vieną savaitinę valandą ugdyti pilietiškumą, patriotiškumą, bendruomeniškumą, nagrinėti ekonomines, socialines ir kitas problemas, teikti pasiūlymus LR Seimui, Vyriausybei, aktyvinti visuomenę dalyvauti valstybės valdymo reikaluose. Būtina tobulinti LRT valdymo sistemą, perduodant daugiau įtakos LRT valdyme Lietuvos bendruomenei (NVO).
27. Spręsti apsirūpinimą elektra besiplėtosiančią pramonę, elektromobilius (dėl valstybės neūkiško valdymo turėta nuosavos elektros gamyba nublokšta atgal 40-60 m.). Plėtojantis Lietuvos pramonei, gamybai, reikia Lietuvoje pasigaminti bent 60 procentų reikalingos, ekonomiškai naudingos švarios elektros.
27.1.Pasitelkti Europos Sąjungos atsakingus komisarus, įdarbinti Lietuvos visus europarlamentarus dėl Baltarusijos Astravo atominės branduolinės elektrinės saugumo garantijų užtikrinimo Europos Sąjungos valstybėms (ir Vilniui -55 km. atstumas).
27.2.Įteisinti įstatymu (papildyti), kad atliekų deginimo įrenginiai, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos, nebūtų statomi arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamųjų vietovių, kad apsaugotų gyventojų sveikatą ir gyvybę nuo žalingo pramonės įrenginių poveikio. Nestatyti tokių statinių vyraujančių vėjų kryptyje link gyvenamųjų vietovių. Būtina įrengti išmetamų teršalų stebėsenos punktus, nepriklausančius nuo eksploatuojančių įmonių, jų savininkų, taršos rezultatai (palyginti su normomis) viešai pateikiami susipažinti internetu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gyventojams.
27.2.1.Vilniaus miesto teritorijoje pastatyta arba statomi tokie taršos statiniai (objektai) vyraujančių vėjų kryptyje link miesto esančiame slėnyje, būtina analizuoti gyventojų ligų istorijas dėl navikinių ir kitų ligų intensyvios plėtros. Siūlyti, priimti priemones, eliminuojančias priežastis dėl miesto taršos, kad apsaugotų gyventojų sveikatą ir gyvybę nuo žalingo pramonės įrenginių poveikio.
27.2.2.Įvertinti iš naujo „Lietuvos energijos“ įgyvendinamus atliekomis ir biokuru kūrenamų kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune projektus dėl jų kaštų ir naudos (atlikti ekonominio pagrįstumo analizę). Užtikrinti, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos kogeneracinių elektrinių kurui nebūtų importuojamos atliekos ir aprūpinta tik vietiniu biokuru. Užtikrinti, kad atliekos būtų deginamos 1150 laipsnių Celsijaus temperatūroje, prie žemesnės temperatūros išsiskiria pavojingos žmogaus sveikatai medžiagos (dioksinai ir kitos), be to, gamykla yravyraujančių vėjų kryptyje link Vilniaus esančiame slėnyje, galbūtatneš taršą tiesiai žmonėms ir į butus, aplinką. Statant gamyklą, reikia atsižvelgti parenkant gamyklos projektinį kamino aukštį, užtikrinantį taršalų tinkamą sklaidą.
27.2.3.Kovai su navikiniais augliais (vėžiu) Vilniaus, Kauno, Klaipėdos onkologiniuose centruose tikslinga įsisavinti Robotinės stereotaksinės radiochirurgijos „CyberKnife“ metodą, vieną iš pažangiausių šios srities metodų, perimti patirtį iš Siguldos ((Latvija) Robotinės radiochirurgijos centro, įgyti reikalingą įrangą (Estijos ligonių kasa kompensuoja ligoniams, besikreipiantiems atlikti gydymo procedūrų į Siguldos centrą).
27.2.4.Patikrinti girtuokliaujančių piliečių turimus galbūt neteisėtus invalidumo pažymėjimus, suinventorizuoti paramas, išmokas savivaldybių seniūnijų, vietos bendruomenių teikimu.
27.2.4.Demonopolizuoti vaistais prekybą, įsteigiant pusiau valstybines vaistines (gydymo įstaigose), centralizuotai pirkti vaistus viešosioms gydymo įstaigoms. Būtų Laisvosios rinkos, kainų- viršpelnių reguliavimo priemonė.
37.2.5. Užtikrinti sveikatos paslaugų prieinamumą visose ir atokiausiose kaimo vietovėse.
27.3. Siekti pakeisti Klaipėdos suskystintų dujų terminalo nuomos sutarties sąlygas į išperkamosios nuomos sutartį ar į terminalo išpirkimą ekonomiškai tinkama kaina kooperuojant lėšas su kaimyninėmis valstybėmis.
28.Formuoti 2017 m. Valstybės valdymo konsultantų centrą Lietuvos socialinių tyrimų centro bazėje prie LR Vyriausybės- LR Seimo (mokslininkų, praktikų, visuomenininkų, kurie teiktų racionalius įstatymų pasiūlymus Seimui, vyriausybei valdymo - nutarimų vertinimui dėl pasekmių...). Pakviesti nesavanaudiškus, kompetentingus specialistus (netgi ir su užsienio patirtimi pagal plėtros kryptis), kurie padėtų Lietuvai visuomeniniais pagrindais.
29. Spręsti 2017 m., kaip panaudoti Lietuvos gyventojų santaupas investicijoms (intelektualiai pramonei, pramonės plėtrai regionuose), dalyvaujant LR Vyriausybei kartu su verslininkais). Dabar užsienio bankams už paskolas mokamos nerealios palūkanos... Lietuvos gyventojai skolintų netgi už 2-3 proc. palūkanas.
30.Efektyviai panaudoti universitetų, mokslo slėnių pasiekimų potencialą ir užsieniečių patentus įgyvendinant pramonėje, versluose (užtikrinti mokslo, gamybos, verslų sąveikavimą).
31.Spręsti 2017 m. tinkamai apmokestinti bankų pelnus, kontroliuoti, už ką gauna milijoninius pelnus, apiplėšdami klientus. Atsakingai kontroliuoti, leisti plėtotis unijoms – bankams, tai galėtų pasirinktos Unijos-bankai konkurso tvarka aptarnauti ir viešąjį sektorių, teikti paslaugas. Užsienio valstybių bankuose („piniginėse“) laikomi Lietuvos piliečių ir valstybės biudžeto pinigai varžo verslų ir pramonės plėtrą.
32. Išsaugoti kaimo mokyklas (panaudoti) kaip vienintelius kaimo bendruomenių kultūros kūrimo ir jos sklaidos centrus. Parengti mokytojus, galinčius dėstyti 2-3 dalykus.
33. Išreikalauti 2017 m. iš ES tiesiogines išmokas ūkininkams, ne mažesnes nei ES vidurkis (ar nemokėti išmokų visose ES valstybėse). Užtikrinti smulkių, vidutinių, stambių žemės ūkių proporcingą vystymąsi (ES paramą), skatinti - remti agroservisų, kooperatyvų steigimąsi Lietuvoje, remiantis Europos valstybių gerąja patirtimi, pavyzdžiui, Lenkijos, Vokietijos.
33.1. Įvertinti istorijos pamokas (išparduodant žemes), žydai supirkinėjo palestiniečių privačias žemes, ūkius, statinius ir įsteigė valstybę- Izraelį. Kuriant grafystes, kumetynes bus sunaikintas valstietijos sluoksnis ir vidutinieji ūkiai.
33.2. Lietuvos žemės ūkį remti už ekologiškos produkcijos, žaliavų eksportavimą į ES, pasaulio valstybes, ekologišką produkciją vertinti kaip gyventojų sveikatos gerinimą, prevenciją prieš ligas.
34. Nekaitalioti vasaros - žiemos laiko nustatymų. Nustatyti pagal Lietuvos geografinę padėtį ir laiko juostą atitinkantį pastovų laiką.
Atgal
