Aforizmai
01 04. Aforizmai
Hans-Horst Skupy
Damoklo kardas kabo ant Ariadnės siūlo.
Rojus uždarytas - dėl persikraustymo į Utopiją.
Ieva - kūryba iš vienatvės. Ar iš nuobodulio?
Cezario pjūvis: atėjimas į gyvenimą per šalutinį išėjimą.
Konflikto sprendimas: Kainą ir Abelį paskelbti įbroliais.
Gyvenimas: kelionė užpakalinio vaizdo veidrodyje.
Sizifas išvengė Ikaro likimo.
Melas: tai klanas, tai ežeras.
Ką daryti, kai vidinis balsas plepus?
Stresas: maistas, kurio vėžys neatsisako.
Iš kur veidrodis žino, kad tai aš?
Visuotinė gerovė jau tapo partijų grobiu. Nuo kairės iki dešinės.
Sena meilė nerūdija. Ji jau surūdijusi.
Autoriteto praradimas: kadaise karaliaus juokdariai, dabar vyriausybės atstovai spaudai.
Stojamuosius egzaminus į dangų tenka laikyti Žemėje.
Mokslas užado ir juodąsias skyles.
Potvynis ir atoslūgis: jūrų dialektika.
Patirtis - charakterio gludinimas.
Evoliucija - ilgiausioji žmonijos kantrybės fazė.
Mintys vis dėlto susiranda tinkamą vietą.
Kai kurie prisiminimai verti tik pamiršimo.
Nekrologai keliom dienom vėluoja.
Rožių keras: grožis nužydi, spygliai lieka.
Nuoga tiesa retai patinka publikai.
Argi visos tiesos - klystkeliai?
Kaipgi chameleonas pateko į Nojaus laivą?
Cinizmas - antroji, tačiau matomoji oda.
Vertė Vytautas Karalius
Atgal