Aforizmai

08 09. Šis bei tas

Nagus patys trumpiname, o pirštus trumpina įstatymai.

Asfaltuoti keliai suplyšusių puspadžių nepakeis.

Plačiais laukais žmogaus akiračio nepraplėsi.

Medį augina šaknys, žmogų - mintys.

Kalbant kitų mintimis, galva nereikalinga.

Ir višta skraido, pamačiusi vanagą.

Gyvenimą pasivagi, o negyvenimą - duoda.

Pasiekimai: vieni pasiekė siekdami, kiti nusilenkdami.

Kalba amžinai gyva: neišvengiami tylos naujadarai.

Iki šiol niekas nėra pasakęs, kodėl mus pasaulis gimdo, o baudžia
mirtimi (Chajanas).

Džiaukis ir dainuok su visu pasauliu, kentėk ir liūdėk vienas.

Švari sąžinė - tai nuolatinė šventė.

Viską praradusiam klausimas: kaip prarasti baimę?

Visi tikina, kad laikas dega, bėga, eina, lekia, nors niekam neteko jo nei matyti, nei girdėti.

Išdūręs skylę sūryje, pakeisi jo išvaizdą, bet ne skonį.

Geras šūkavimas yra geresnis už bloga dainavimą.

Miegant nepadarysi nuodėmių, todėl yra geri šansai patekti į dangaus karalystę.

Gerai, kad praėjus jaunystei, dar lieka gyvenimas.

Gyvenimas kaip ir filmas - graži pradžia, bet tragiška pabaiga.

Nors kiekvienas žino, kad gyvens trumpiau negu po mirties, vis tiek skuba gyventi.

Tie, kurie iki vestuvių džiūsta, vedę pasitaiso.

Tikrasis gyvenimo tikslas yra darbas, patyrimas ir laimės siekimas, darbe mes galime rasti daug pasitenkinimo.

Turtas ir pinigai dar ne viskas.

Atrask save ir kiti suras tave.

Iš svetimos kišenės gyvendamas taupyti neišmoksi.

Kuo arčiau tiesos, tuo daugiau bendrakeleivių.

Naujos žvaigždės danguje įsižiebė ne tam, kad išgarsintų jų atradėjus.

Ir mesdamas gelbėjimosi ratą gali susižeisti.

Pavydas - didelė blogybė.

Nepavydėk, o džiaukis, jei tavo bičiulis pasiekė laimėjimų, bet džiaugdamasis jo sėkme, stenkis jį aplenkti.

Iš visų aistrų pavydas - pats bjauriausias.

Garbės troškimas - baisi jėga, veikianti mumyse ir prieš mus pačius.

Pats juokingiausias noras - tai noras visiems patikti.

Kuo šaltesnė naktis, tuo šiltesnė lova.

Charakteris kaip ir gėlė - atsiskleidžia tik gerai palaistyta.

Nėra skirtumo tarp išmintingo žmogaus ir kvailio, kai jie įsimyli.

Žodžiai turi būti pasverti, bet ne suskaičiuoti (kinų patarlė).

Vienintelė rožė be dyglių yra draugiškumas (kinų patarlė).

Žodis apie žodį

Mūsų gyvenimas susideda iš mąstymų, darbų ir žodžių.

Mintis yra dvasia, darbas - tikrovė.

Žodis - minties ir darbo išraiška.

Ir žodis buvo paskutinis. Jis užpildė tą grandinę, kurią vadiname
gyvenimu.

Žodis suvedė žmogų su žmogum. Jis pasidarė žmonių tarpusavio jungtis ir raktas į kito žmogaus pasaulį, per žodį reiškiasi žmogaus dvasia ir nematomam žodyje ji pasidaro matoma.

Žmogus viską rado žemėje: duoną, kad išgyventų, spalvas ir muziką, kad jį papildytų. Žodis yra žmogaus dalis. Jo ir reikėjo ieškoti pačiame žmoguje.

Koks galingas pasidarė žmogus, turėdamas žodį. Žodis buvo jėga, žodis pasidarė turtas, žodžiais žmogus prisišaukė dievus iš dangaus, atvėrė kalnus, įveikė piktąsias dvasias.

Dabar mes daugiau kalbame, negu dirbame. Žodis ir dirba už mus.

Dabar mums žodis - kasdieniška priemonė, kad bendrautume. Mes ir su nebyliais susikalbame.

Pats žodis nėra nei geras, nei blogas, nei gražus, nei purvinas. Bet mes ištardami priduodame jam spalvą ir turinį.

Mes esame patys žodžio kūrėjai ir tarėjai.

Žodžiuose atsispindi mūsų vidus: ką mes turime savyje, tą išreiškiame žodžiais.

Iš žodžių matosi mūsų didybė ir menkystė.

Užrašytas žodis praranda savo skambesį, bet nepraranda prasmės. Dėl to mes

žinome, ką mastė ir apie ką kalbėjo žmonės prieš tūkstančius metų, bet mesnežinome, kaip jie tuos žodžius ištardavo.

Pagaliau žodis yra suskaldytos minties nuotrupa ir pažįstamų daiktų simbolis. Dėl to jis yra platus, kaip mintis, ir imlus, kaip simbolis.

Linksnių paaiškinimai:

Vardininkas – vardynų kaltininkas.

Kilmininkas - kilnojantis taurelę ir besigiriantis aukšta kilme.