Aforizmai
Klaus D.Koch aforizmai 2
2011 02 01
Klaus D.Koch
Vokietija
Gamta sunaikinta. Vadinasi, atgal į gamtą.
„Ar žmogus iš tikro visų daiktų matas?“ - paklausė savęs mirdamas medis.
Netikėlis tinkamas viskam panaudoti.
Jo kuprinėje rado maršalo lazdą - ir už tai jis buvo pažemintas.
Jei būtų nulėmusi dauguma, Saulė iki šiol dar suktųsi apie Žemę.
Truputį saviapgaulės reikia kiekvienam, kad sugyventų su savim.
Vien tik vienetai irgi yra skurdo įrodymas.
Aforizmai - dezertyrai visuose popierinio karo frontuose.
Pagaliau viena filosofija pakeitė pasaulį, bet kaip skirtingai tai galima aiškinti!
Ateities muzika grojama šiuolaikiniais instrumentais.
Savo karjerą mes sugadinam per kvailumą arba per garbingumą.
Atlydys derybų metu: ledas įlūžo ir svarūs argumentai nuskendo.
Dalyvaujančiųjų pasveikinimas buvo iš tikro tik nedalyvaujančiųjų plūdimas.
Kai visi į vieną dūdą pučia, išeina tik maršas.
Realizmas turi būti pasakiškas: nuogą tiesą tada suėda vilkas.
Neįkainojami dalykai turi vis tiek ir juodosios rinkos kainą.
Kas gi mielai iškeistų tikrai didelę kvailystę į mažesnę blogybę.
Meilės trikampis nėra jokia trejybė.
Ji visiškai užsimiršo. Kaip malonu tai prisiminti.
Įdomi ji vis dėlto turėtų būti, tačiau ne jos praeitis.
Santuokos uoste knibždėte knibžda povandeninių laivų.
Ji įkaitino jį kaip reikiant, bet visgi tai nebuvo šiluma, kurios jam trūko.
Visiems reikia meilės. Tačiau kažkas turi tai finansuoti?
Meilė suteikia sparnus. Ji nuskrido lyg angelas, jis nutūpė kaip drimba.
Gyvename tik kartą. Numirti galima jau prieš tai.
Ko jam niekados neatleido: jis sugebėjo įrodyti savo nekaltumą.
Aš mąstau, vadinasi, aš esu nepatogus!
Jis turėjo pilną pasaulio vaizdą. Tik motinai Žemei neberado vietos.
Ar jis minties tėvas? Ne, ne, ji nesantuokinė.
Savamoksliai linkę save pervertinti. Tik sistemingos žinios garantuoja kiekvienam klausimui du teisingus atsakymus, vienas kitam prieštaraujančius.
Šitaip jau tobulybė. Jei mes nors truputėlį geriau padarysim, bus nepakenčiama.
Vertė Vytautas Karalius
Atgal
