Aforizmai

Alexander Eilers aforizmai

Alexander Eilers

Vokietija

Ydos nepakenčia jokių silpnybių.

Patirtis labiausiai nepasitiki savimi.

Turinys - paukštis, forma – skrydis.

Jei idealistai būtų abejingi pasauliui, jų iš viso nebūtų.

Kiek mirusiųjų miršta manyje galutinai?

Arba – arba. Taip sako trečias besijuokiantis.

Daiktavardis apsprendžia būdvardžio savybes.

Kuklumas puošia. Vadinasi, tai nekuklu.

Kuo gi padeda gyvenimo patirtis mirštant?

Išsipildymas: praradimų praradimas.

Tik per Dievą žmogus susikūrė.

Mes daugiau abejojame, negu mes tikime.

Tuščiose bažnyčiose jaučiamas visatos šaltis.

Kas pinigų keitėjus iš šventovės varo, tas laikomas ateistu.

Revoliucijos nusileidžia iš apačios.

Raukšlės atnaujina mano senąjį veidą.

Mes visi sėdim vienoje valtyje - kiekvienas už save.

Kas aplenkia savo laiką, tas persekiojamas.

Kas galima menui? Visa, kas jam draudžiama.

Tiesos grūdelis. Dykumoje.

Žmonės – be iliuzijų. Jie vėl tiki.

Mes prarandame metus, kurie prisideda.

Mano mirtis darosi vis gyvybingesnė.

Tai, kas įmanoma pakartoti, ne nusikaltimas plagijuoti.

Šmeižti reiškia savikritiką pritaikyti kitiems.

Tai, ko užtenka, negana.

Jis nedaugžodžiavo. Jam užteko esančių žodžių.

Rašyti taip, kad žodžiai netaptų objektų aukomis.

Tokia publika, kad nenori tik suflerio klausytis.

Nevykę meno kūriniai vadinami objektais.

Plunksną į juodą tulžį pamirkyti.

Patikėti tiesa, kad nereiktų jai žvelgti veidą.

Egoizmas - ryšys, kuris mus skiria.

Mano paskutiniai žodžiai: išjunkit šviesą!

Gerų mokytojų dėka tampi savamoksliu.

Anksčiau literatūra buvo deginama. Dabar ji ištremiama.

Tarp keturių akių. Ir tarp kelių ausų?

Geradariai. Nusikaltėliai su gerais ketinimais?

Ir mūsų dienoraščiai tampa labiau apkūnūs.

Tiesa - pasipūtusi banalybės sesuo.

Vertė Vytautas Karalius

Atgal