Aforizmai
11 07. Gyvenimo aforizmai
Aleksandras Šidlauskas
Aforizmas – begalinė mintis, parodanti žmogaus proto įtampą, gyvenimo patirtį, jausmų amplitudę. Kiekvienas žodis yra nevienareikšmis, o kiekviena mintis, žodžiais įvaizdinta, kalba apie gyvenimą ir jo spalvas. Kai protas ginčijasi su jausmu, tuomet nugali valia, kuri iš savo rankų nenori paleisti nė vieno žodžio. Žmogaus minčių išsklaida parodo mąstymo paradoksus, poetinės metaforos žaismą, paprastą ir sudėtingą kasdienybės vyksmą. Aforizmas gali prasidėti buitimi, o pasibaigti būtimi, kai norom nenorom smegenų ląstelės ir pasąmonės provaizdžiai veržte prasiveržia, norėdami išsisakyti, papasakoti, išsiaiškinti, subrandinti. Tokios tad mintys palydi skaitytojo šį aforizmų pluoštelį.
***
Jei prie durų stabtelėjo akimirka, pasikviesk ją vidun.
Laikrodis – didžiausias namų darbštuolis.
Išėjau į duonos parduotuvę, o grįžau iš aludės.
Pakartota mintis – ne plagiatas, o reklama.
Inkaras reikalingas ne tik laivui, bet ir protui.
Turėjo daug ryšių, bet labai mažai draugų.
Jei neimsi į galvą, tai imti į širdį tikrai reikės.
Geriau apsinuoginti ne kūnu, o sąžine.
Žinojimas visuomet skiriasi nuo išmanymo.
Su praeitimi per dabartį į ateitį.
Pirma įsimylėjo, o paskui susidraugavo.
Daryti pinigus ir daryti vaikus – skirtingi malonumai.
Vieni progos ieško, o kiti ją susikuria.
Pinigų kalbai joks vertėjas nereikalingas.
Prietarai – dvasios nepilnavertiškumo išdava.
Jei pykstatės žemėje, tai pyksitės ir pragare.
Sielos gylio netgi širdis neišmatuoja.
Juokis raudodamas, o raudok juokdamasis.
Vynas vidun, protas laukan.
Turėk savo nuomonę, bet patausok ir atsarginę.
Susiginčijo du plikiai, katro šukos švaresnės.
Pasisotinus poezija, valgyti vis vien norisi.
Rožėmis nubarstytas kelias žymiai pavojingesnis.
Geriau suvaikėti šiandien, negu sukvailėti rytoj.
Tiesą regėk ir viena akim, bet melą – abejomis.
Daugiausia pasakoma užčiaupta burna.
Jeigu du istorikai galvoja skirtingai, istorija niekuo dėta.
Minia stipri ne protu, o plačiai pražiota burna.
Žmogus lyg skėtis – tai išsiskleidžia, tai susiglaudžia.
Kuo labiau esu panašus į save, tuo esu nelaimingesnis.
Lengviausiai sugriaunamos oro pilys.
Visos maldos panašios, skiriasi tik maldininkai.
Laimingi tie, kuriems dar nereikia rašyti autobiografijos.
Pasakyk savo banko sąskaitos dydį, pasakysiu, ką tu dirbi.
Ir su karaliumi, ir su vargeta kalbama ta pačia kalba.
Jei moterys nebūtų pavydžios, vyrai išsigimtų.
Išradimas paskelbiamas, o praradimas nutylimas.
Kam kaltinti šaltį, jeigu kiauri kailiniai?
Pabėgti nuo savęs nesunku, bet kur pasislėpti?
Šviesu todėl, kad žvakė uždegta iš abiejų galų.
Ieškojo laimės Airijoje, o sugrįžęs ją rado Lietuvoje.
Kai vakare mano šešėlis pailgėja, pasijuntu didesnis.
Jeigu meluoja Parlamentas, tai ir Premjeras tiesos nesakys.
Matau vienaip, jaučiu antraip, galvoju trečiaip.
Esu mažas, bet pavyko apjuodinti didelį.
Šovė į taikinį, o pataikė į uodą.
Nuo valdžios batų laižymo batai nepagražėja.
Tas pats žodis iš skirtingos tribūnos išsprūsta nevienodai.
Menininkas, kopijuodamas gamtą, praranda save.
Jeigu gerai jautiesi, laikas kreiptis pas gydytoją.
Seni draugai, kaip ir seni batai, kojų nevargina.
Liežuvi, turi saugią vietą, tad dažniau tylėk.
Vertingas tik tas kardas, kuris ne puola, o ginasi.
Atkaklumas nuo užsispyrimo skiriasi kaip grietinė nuo pasukų.
Kai kurie žodžiai sužeidžia nepagydomai.
Praradęs saiką, nepajusi gyvenimo skonio.
Geriau atviras žodis, negu veidmaininga priesaika.
Jei kartuvių virvė šilkinė, neverta baimintis mirties.
Šešėlis – didžiausias žmogaus šnipas.
Jei nebūtų pragaro, niekas negalvotų apie rojų.
Persisotinama ne tiktai maistu, bet ir gyvenimu.
Prekės kainą pastebėjau, bet vertė neužrašyta.
Ar padaugėtų meilės, jeigu sumažėtų neapykantos?
Avinas gimęs ne tam, kad saugotų avis nuo vilkų.
Provincialios mintys gema ne tiktai provincijoje.
Turto perteklius rodo dvasios skurdo perviršį.
Kam man botagas, jeigu neturiu ką pliekti?
Prieš susidėdamas su ragana, pasitark su velniu.
Kuo tikslas didesnis, tuo laiptai statesni.
Sapnuok, ko sielai reikia, o ne tai, ko protas nori.
Prisidenk nors klevo lapu, jei pamiršai pasiimti paklotą.
Pasikinkęs žirgą, nepamiršk arklio.
Pagavęs žvirblį, iškart nesigviešk sakalo.
Dažna valdžia žmones sotina ne duona, o pažadais.
Jauni žvejoja akimis, o seni – meškere.
Tol pūtė miglą į akis, kol pats sumiglėjo.
Vogė pasiremdamas baudžiamosios teisės kodeksu.
Jei nori parodyti proto bukumą, veržkis į televiziją.
Po jausmų audros ateina proto atoslūgis.
Gimėme vegetarais, o tapome kiauliaėdžiais.
Nori mirti, bet daktarai neleido.
Sapnas – nemaistingas tikrovės papildas.
Reklama – pagrindinė televizijos meilužė.
Jei veidas nesiskiria nuo kaukės, tai be jos eik į karnavalą.
Kuo daugiau minčių, tuo švaresnės smegenys.
Emigruodamas nors gimtinės namų rakto neišsivežk.
Gyvenk vienas, jeigu nebesutelpate dviese.
Kai pradėjo abejoti, ėmė tikėti.
Auklėti girtą tas pat, kas laistyti tvoros mietą.
Juk visi žmonės geri, su kuriais geri.
Šiandien pats pelningiausias yra liežuvio darbas.
Jei mirtys būtų apmokestinamos, jų sumažėtų.
Pinigai žmogų supančioja katorgos grandinėmis.
Moksle tiesa, mene grožis, žmoguje gėris.
Sakinio klaustukas priverčia žmogų mąstyti.
Dirbk du darbus, sėdėdamas ant vienos kėdės.
Šokau į tolį, o nušokau į amžinybę.
Kai žmogus pasivys šviesą, pats taps saule.
Kai liežuvis dirba, kiti organai poilsiauja.
Peržengęs slenkstį, nugalėjai svarbiausi kliūtį.
Tas, kas man pavydi, vadinasi manimi domisi.
Jei gyvenimas būtų įkainojamas, atsirastų jo pirkėjų.
Nešvarūs marškiniai smirda, nešvari sąžinė dvokia.
Pabėgęs nuo malonumų, pajausi malonumą.
https://www.vivabatai.lt/
