Ketvirtadienį Seimas nutarė, kad bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio - 525 litai.

  Lapkričio pabaiga. Frieslandijos mažas miestelis, apgaubtas balta skraiste. Spengianti tyla, tik girdėti čaižus žuvėdrų klyksmas, žeidžiantis sielą. Šalta skraistė apgaubia mane ir gniuždo. Jau visą valandą laukiu, kada prabils ta maža mergaitė ir išsakys savo gėlą. Ji laukia motinos, nors to ir nepasako. Močiutė Anika apkabina jos pečius ir priglaudžia prie krūtinės: „Neliūdėk“, - sušnabžda tyliai, - „tavo tėvelis pasveiks“.

Mes, kiekvienas iš savo skirtingų teologinių perspektyvų ir tradicijų, suprantame santuoką kaip vyro ir moters laisvos valios sąjungą, kuri yra šeimos pamatas. Tik tokia šeima yra pamatinė bendruomenė, iš kurios išaugo tauta ir valstybė ir kuria jos laikosi. Bendras santuokos suvokimas nėra išskirtinai religinis. Jis yra bendras visuomenėms ir kultūroms visame pasaulyje visais laikais.

Mintys, kaip ir paukščiai, mėgsta aukštį. Prijaukintos tupia į rankas. Kam išmokei savo mintį šliaužti? Kas už mintį atsakingas? Kas? Tas viliojantis suaugusiųjų pasaulis: pilnas spalvų, paslapčių, kerų... Kiekvienas vaikas pereina tą fazę – vieni pasiekia tai be didelės vidinės kovos, kiti jaučia šį drastišką pasikeitimą kaip šuolį į bedugnę. Paauglių problema labai aktuali Olandijos socialiniame visuomeniniame gyvenime. 60 000 vaikų yra užgauliojami ir erzinami per internetą ar mobiliuosius telefonus. Daugelis paauglių anksti pradeda vartoti alkoholį, rūkalus ir narkotikus. Žinomi mirties atvejai (20 proc. iš visų įvykių). O kaip buvo anksčiau?

Šiandien sukanka 19 metų, kai 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją. Per šį laikotarpį nepasikeitė nei žmogaus prigimtis, nei tokios prigimtinės vertybės kaip šeima ir santuoka. Todėl su liūdna nuostaba išklausėme neseniai pareikštą Konstitucinio teismo nuomonę, pasak kurios santuoka „konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“. Tenka tik apgailestauti, kad pamatinis šeimos ir santuokos ryšys, nekėlęs dvejonių Konstitucijos teksto kūrėjams ir ją anuomet įtvirtinusiems šalies žmonėms, šiandien tapo ginčų ir įrodinėjimų dalyku.

Ateitininkų federacija – tai šimtmečio tradicijas puoselėjanti, asmenybės pasaulėžiūrą ugdanti organizacija, besivadovaujanti penkiais principais: katalikiškumu, tautiškumu, inteligentiškumu, visuomeniškumu ir šeimiškumu, patvirtinančiu šeimos kaip santuoka paremtos visuomenės ląstelės svarbą žmogaus ugdymui ir apskritai visuomenės gyvenimui. Esame įsitikinę, kad šeima, grįsta vyro ir moters santuoka, turi būti gerbiama pačios visuomenės bei saugoma įstatymų, kaip tai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38-ajame straipsnyje. Be atsakomybės ir įsipareigojimo negali egzistuoti nei brandi visuomenė, nei valstybė.

Gyvename itin dinamiškame pasaulyje. Kinta daug kas ir labai greitai, pvz., technika. Nors šie pokyčiai mūsų neapsaugo nuo įvairių katastrofų: automobilių, traukinių, lėktuvų ir net… atominių elektrinių. Tuomet žūsta daugybė žmonių. Mūsų tėvų ir senelių, brolių ir seserų, vaikų. Ir tokiame pilname sumaišties pasaulyje reikia kažko nekintančio, stabilaus, kas leistų žmogui pabėgti nuo perlenkto dinamiškumo, kuris pasak Ž. Vanje, Arkos bei Tikėjimo ir Šviesos bendruomenių įkūrėjo, turi atsitrenkti į sieną.

Visų pirma: kas gi atsitiko? Paprastais žodžiais perfrazuojant, Konstitucinis Teismas (KT) nustatė, kad pagal mūsų Konstituciją šeima neturi formos, o tik turinį. KT paskelbė: „Taigi konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.“ Be jokios abejonės, tai – revoliucinis sprendimas, daugeliui sukėlęs tikrą šoką. Pandoros skrynia atidaryta!

Pranašas Izaijas sako: „Aš padainuosiu savo mylimojo bičiulio dainą apie jo vynuogyną“ (plg. Iz 5, 1–7). Ir pasakoja, kaip darbštus žmogus rūpinosi savo vynuogynu: aptvėrė lauką, išrinko akmenis, išpureno dirvą, pasodino gerus vynmedžius ir tikėjosi, kad vynuogynas tieks saldžių kekių. Deja, vynuogynas davė tik rūgštuoges. Nusivylęs šeimininkas nutarė nugriauti tvorą ir lauką paversti dykviete.

Gyventi šiandien tapo labai patogu. Išradus kurą, žmogui nebereikėjo važnyčioti karietomis, išradus elektrą, nebereikėjo vaikščioti į darbą (tramvajai pradėjo ūžti gatvėse – tereikėdavo tik įšokti) savomis kojomis, išradus kompiuterį – apskritai išeiti iš namų. Dabar reikalai tvarkomi virtualioje erdvėje, pasitelkiant šiandienines elektronikos galimybes. Atrodo tobula, tačiau ar per visą tą laiką nebuvo apėmusi nostalgija gauti seną, gerą, ranka rašytą laišką? Turbūt ne.

...Trečias laimi! Šis tautosakoje įtvirtintas dėsnis labai sėkmingai naudojamas sukčių, nukreipiant dėmesį į du skandalistus, o tuo pačiu metu apšvarinant žiopsinčiųjų kišenes. Tai žmonių susibūrimo vietose, o ypač turguose išbandytas būdas, visiems žinomas, tačiau vis tiek sėkmingas! Stebėti konfliktuojančius visada atsiranda didesnė ar mažesnė azartiškai nusiteikusi minia... Kaip nekeista, bet šis, akivaizdžiai „kermošavas“ būdas, labai sėkmingai buvo išbandytas ir Seime!!! Pateikus vieno ir to pačio įstatymo „Dėl pagalbinio apvaisinimo“ du variantus, seimūnai sukryžiavo ietis dėl smulkmenų –kiaušialąstės ar embriono užšaldimo, –kai tuo tarpu tikroji įstatymo esmė ir prasmė, didžiulė - kaip už 0,5 milijardo litų dramblys - taip ir liko nepastebėta!!!

  Nuo liepos 1-osios keičiasi motinystės (tėvystės) pašalpų dydis ir mokėjimo tvarka, kuri tėvams atriš rankas ir leis anksčiau ar laipsniškai sugrįžti į darbo rinką, pamažu didinti darbo krūvį, gauti papildomų pajamų, tačiau kartu neprarasti ir "Sodros" mokamos pašalpos.

Olandijoje gyvena 16 679 814 žmonių. Pastaruoju metu demografinė situacija drastiškai pasikeitė. Po II pasaulinio karo 1945-1946 m. šalis išgyveno didelį prieaugį. Tai buvo metai, vadinami "babyboom". Per tą laikotarpį gimstamumas buvo labai didelis: 500000 dabartinių gyventojų 2011 metais išeis į pensiją. Šiuo metu vyrauja „pražilimo“ faktorius. Šis terminas kalba apie gyventojus, pasiekusius 60-65 metus. Tai kelia vyriausybei didelį nerimą, reikalauja naujų indėlių į priežiūros sektorių. Senėjanti karta reikalauja daug dėmesio ir lėšų. Pastaraisiais metais buvo investuota 2,3 mlrd. eurų.

Mūsų šalyje dauguma tėvų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, suvokia pavojus, su kuriais jų atžalos gali susidurti nekontroliuojamai naršydamos internete, tačiau apsaugos priemones buvo arba yra įdiegusi vos kas penkta šeima. Tokias išvadas leidžia daryti šių metų kovo mėnesį atliktos apklausos rezultatai.

Emancipuota moteris – tai skamba išdidžiai. Moterys Olandijoje nepaprastai savarankiškos ir nepriklausomos. Moterų judėjimas Olandijoje pakeitė visuomeninį kultūrinį gyvenimo vaizdą. Šis judėjimas prasidėjo 70-80-aisiais metais. Jo pirmtakės vadinosi "dolominomis" – "dol" reiškia kvaila, neprotinga. 1974 metais vyko masinės demonstracijos Amsterdame su lozungu: „Savo pilvo šeimininkės".

Žiema. Apšerkšniję medžiai skleidžia nepaliestą tyrumą. Gluosnis verksnelis tilindžiuoja lietuvišką raudą. Tas nepakartojamas Tėvynės ilgesys. Skambinu draugei į Vokietiją. Pasigirsta liūdnas balsas...

Lapkritis – liūdniausias metų laikas. Atšiaurus vėjas drasko paskutinius medžių lapus: lyja. Lietaus lašai negailestingai čaižo veidą – nyku. Pašiurpę nuo šalčio žmonės skuba į parduotuvę, prie kurios labai judru. Pirkėjai pilnais prekių vežimais skuba prie mašinų. Prie kasos stovi raudonplaukė moteris, kuri negali susimokėti – kreditinėje kortelėje nėra pinigų.

Vilniuje - debatų ciklas "Šeima - visuomenė - valstybė", kurį inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Kelias dienas debatuosiantys visuomenės veikėjai išsakys argumentuotą, kompetentingą nuomonę šeimai ir šeimos politikai aktualiais klausimais. Profesionalūs vieši debatai šeimos temomis Lietuvoje rengiami pirmą kartą - atvykti juos stebėti kviečiami visi susidomėję.