VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
07 29. Kur du pešasi...
Dr. R.Gajauskaitė
Kriminologė
...Trečias laimi! Šis tautosakoje įtvirtintas dėsnis labai sėkmingai naudojamas sukčių, nukreipiant dėmesį į du skandalistus, o tuo pačiu metu apšvarinant žiopsinčiųjų kišenes. Tai žmonių susibūrimo vietose, o ypač turguose išbandytas būdas, visiems žinomas, tačiau vis tiek sėkmingas! Stebėti konfliktuojančius visada atsiranda didesnė ar mažesnė azartiškai nusiteikusi minia...
Kaip nekeista, bet šis, akivaizdžiai „kermošavas“ būdas, labai sėkmingai buvo išbandytas ir Seime!!! Pateikus vieno ir to pačio įstatymo „Dėl pagalbinio apvaisinimo“ du variantus, seimūnai sukryžiavo ietis dėl smulkmenų –kiaušialąstės ar embriono užšaldimo, –kai tuo tarpu tikroji įstatymo esmė ir prasmė, didžiulė - kaip už 0,5 milijardo litų dramblys - taip ir liko nepastebėta!!!
Įstatymo esmė –padėti 50 000 bevaikėms šeimoms susilaukti palikuonių. Vienos procedūros kaina –10 000 litų... O 50 000 šeimų ruošiamasi padėti iš mokesčių mokėtojų kišenės. Iš tų mokesčių mokėtojų, kurie skurde augina savo normaliai gimusius ar dėl skurdo abortais sunaikintus vaikelius?!..
Maža to, tie 0,5 milijardo litų visai negarantuoja palikuonių –tik 4 proc. galės pasidžiaugti mažyliu... Ir tai –pusei iš jų bus didžiulis rizikos laipsnis visokioms komplikacijoms –mirtis, luošumas...
Taigi, 0,5 milijardo litų iš mokesčių mokėtojų kišenių ir - tik 2 proc. sveikų (viso 200) naujagimių? Labai brangia kaina –po 250 000 litų kiekvienas!!? Už tokią sumą būtų galima 500 vaikučių sušelpti po pusę tūkstančio ištisus metus! O už visus 0,5 milijardo –galėtume visą Lietuvos vaikų milijoną reikšmingai sušelpti po 500 litų kas mėnesį!!!
Taigi, Lietuva praturtėtų, padvigubindama savo vaikučių skaičių. Ir vaikučių, gimusių normaliai, be jokių rizikos faktorių.
Štai toks „dramblys“ tylutėliai stovėjo Seimo Plenarinių posėdžių salėje ir nei vienas seimūnas jo nepastebėjo. Kaip kad ligi šiolei „nepastebi“ kompensuojamų vaistų vardu pridengtos farmacininkų korupcijos? Už ligonių kasų banke „priglaustus“700 milijonų litų taip niekas ir neatsakė, o ligoniai purtė savo pustuštes kišenes arba tyliai mirė be medicininės pagalbos...
Bet kas juos skaičiavo?
Ir donorų kraujo abejotini takai bei vieškeliai jau kelintą kartą užkliūva, bet kol kas niekas dar nebuvo patrauktas atsakomybėn?
O juk turime įstatymus, žinomi jų pažeidėjai, kurių jau išviešinti darbeliai atitinka Lietuvos baudžiamojo kodekso straipsnių formuluotes, tačiau neturime nubaustųjų.
Antai, 144 straipsnis garantuoja, kad „Tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų“.
Tačiau, ar buvo nubaustas nors vienas Ligonių kasų pareigūnas už „sutaupytus“700 milijonų, kai tuo tarpu neišgalintys padengti išlaidų ligoniai mirė? Sakykime, kad ir vėžininkai, kurių dalis jau turi viltį pasveikti, bet jiems reikalingų vaistų užperkama 10 kartų mažiau nei reikia.
Matote, biudžete nerandama 50 milijonų, nors banke guli 700...
Taigi buvo, yra ir bus galimybė finansiškai išgelbėti tiek vėžininkų gyvybes, tiek ir sustabdyti tuberkuliozės protrūkį, tačiau tie, kas turi tą galimybę (disponuoja lėšomis) –to nedaro!!!
Ir tai ne vieno ar kelių asmenų atžvilgiu –o visos Lietuvos ligoniams ir dar prisidengiant kokiu nors įstatymu? Svarbiausia, ignoruojant tokius aiškius prioritetus tarp mirtinų ligų (vėžio, TBC) ir visai nemirtinos –nevaisingumo, kurį galima labai lengvai kompensuoti našlaičių įvaikinimu.
Taigi, galime konstatuoti faktą, kad jau priimami Seime įstatymai sudaro nevienodas, nelygias piliečių gyvenimo sąlygas, kurios lemia pastarųjų netgi žūtį.
O argi ne toksai kompensuojamųjų vaistų įstatymas, vieniems ligoniams suteikiantis finansines lengvatas, o kitiems ne? O kaipgi pagrindinis šalies Biudžeto įstatymas, nerandantis lėšų visiems vėžininkams (o ne 10 proc.) nupirkti gyvybę saugančių vaistų? Arba visai ignoruojantis ne tik vėžio, o šiuo metu ypač aktualios tuberkuliozės profilaktines priemones?
Argi tokie įstatymai nėra planingas dalies visuomenės naikinimas, vadinamas genocidu?
Žvilgtelkime į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 99 straipsnį ir įsigilinkime į jo tekstą: „Tas, kas siekdamas fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, vadovavo ar dalyvavo juos žudant... ...kitaip sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė visų jų ar dalies žūtį... ...baudžiama laisvės atėmimu nuo 5 iki 20 metų, arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos“.
Į straipsnio formuluotę „...kitaip sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jos lėmė visų jų ar dalies žūtį...“, deja, įeina ir sveikatos politikos formavimas ruošiant ir priimant šioje srityje įstatymus. Tuo tarpu svarstomame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme jau projektiniame lygyje numatytas 5 metų terminas užšaldytų ląstelių ar embrionų saugojimui.
O po 5 metų?
Akivaizdu, kad tie ląstelės ar embrionai turės būti sunaikinti. Čia ir kertasi projektas tiek su Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek su Baudžiamuoju kodeksu, tiek su religinėms dogmom bei Tautos tradiciniu dorovės supratimu.
3 kertiniai šalies barjerai, neleidžiantys netgi svarstyti tokį projektą, nepakeitus Konstitucijos atitinkamų straipsnių, Baudžiamojo kodekso 99 ir 144 straipsnių bei „Tradicinės šeimos koncepcijos“, jau savaime yra priešingi pagalbinio apvaisinimo įstatymo idėjai. Kaip to nepastebėjo Seimo specialus teisininkų padalinys –Teisės departamentas - nesuprantama. O juo labiau, kai projekte nutylėta tolesnė ląstelių ir embrionų eiga po 5 metų saugojimo termino, sudaro sąlygas tolesniam ląstelių auginimui organų transplantacijos poreikiams patenkinti. Tai yra dar didesniam nusikaltimui vykdyti –jau tarptautiniais įstatymais reguliuojamų.
Yra dar ir 4 barjeras –tai žmonėms kenksmingą politiką reguliuojantis Lietuvos baudžiamojo kodekso 100 str., kuris yra suderintas su Tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis atvejus.
Skaitome 100-ąjį straipsnį: „Tas, kas tyčia, vykdydamas ar remdamas valstybės ar organizacijos politiką dideliu mastu ar sistemingai... ...sudarė tokias gyvenimo sąlygas, kad lėmė žmonių žūtį... ...baudžiamas laisvės atėmimu nuo 5 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.“
O argi Seimas neįtvirtina valdančios koalicijos politikos ir įstatymuose? Argi ne Seimas, tvirtindamas biudžetą, vienai grupei išskiria lėšas kompensaciniams vaistams, o kitiems taip ir neatranda jų? Argi Seimo pademonstruotą politiką, pažeidžiant net įstatymus, nepratęsia kitos institucijos? Pradedant Ligonių kasomis ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nebaigiant?
Va, kodėl niekas nebaudžiamas!
O svarbiausia, kad nei viena Seimo frakcija nesikreipė į Konstitucinį Teismą nei dėl projekto, nei dėl įstatymo atitikimo Konstitucijai!!!
Tai štai kokį turime sovietinį paveldą parlamentinio darbo lygyje –nubalsavai ir viskas tapo „vsio zakonno“?! Ir visai nesvarbu, kad nubalsuotas įstatymas nesutinka nei su vienu galiojančiu įstatymu arba netgi su Konstitucija?!
Tuo tarpu įstatymo projekto „Dėl pagalbinio apvaisinimo“ dramblys –statistiniai duomenys yra žinomi tiek SAM, tiek visuomenei ir jų nenuslėpsi.
50 000 bevaikių ir 0,5 milijardai litų jų 96 proc. nesėkmingam gydymui.
200 gimusių vaikų pagalbinio apvaisinimo dėka po 250 000 litų už kiekvieną!
32 proc. vaikų pašalpėles gaunančių šeimų, kurioms 0,5 milijardo iš esmės pagerintų pragyvenimą.
10 000 abortų kasmet, kurių nebūtų, jei įstatymas garantuotų paramą šeimai nors po 500 litų, kas sudarytų ne 4 proc., o visus 100 proc. padidėjusį gimstamumą šalyje, ką patvirtino ir buvusios 2 metų dekretinės atostogos su 100 proc. atlyginimu.
Ir 5 kertinis barjeras –tai moralinės nuostatos tiek SAM sistemos, tiek ir visos šalies gyventojų sąžinėje. Gydytojus riboja Hipokrato priesaika, įpareigojanti nepakenkti, o gyventojus tradicinės religinės nuostatos. Tuo tarpu pagalbinio apvaisinimo praktikoje užfiksuoti duomenys, deja, tvirtina, kad sėkmingi būna tik 2 proc. atvejų (iš tų 4 proc. - 50 proc. kankinasi dėl papildomų komplikacijų), o 98 proc. - ne. Šie procentai iškart prikišamai rodo į 98 proc. dirbtinai išprovokuotų gyvybių sąmoningą ir planingą sunaikinimą.
Kuo skiriasi jis nuo aborto? Tik technologija.
Antra vertus, nevaisingų gimdytojų žūtbūtinis siekis turėti „savo palikuonį“, netgi kitų savų užsimezgusių gyvybių (ar tai embrionų, ar kiaušialąsčių) didžiuliu sunaikintųjų sąskaita, yra lygiai priešingas tėviškiems jausmas. Tėvai visada aukoja savo gyvybę, kad išgelbėtų vaiką! Pagalbinio apvaisinimo atveju –atvirkščiai –aukojami kiti savi užsimezgę mažyliai (96 proc.), kad įgyvendintų savininko troškimą!? Vietoj to, kad pasiimtų iš vaikų namų vaikelį ir padarytų jį laimingą.
Ir po Hipokrato priesaikos dar įstatymininiame lygyje.
Taigi, įstatymo esmė –padėti –98 proc. išvirsta į planingą sunaikinimą! Ir dar labai brangiai kainuojantį, bet kažkieno tai šios kainos siekiantį.
Tai jau įstatymo prasmė. Pinigai. Ir dideli –0,5 milijardo nekontroliuojamų ir be atsakomybės pasisavinamų iš biudžeto, tiksliai žinant, kad sėkmė galima tik 2 proc. atvejų.
Neįtikėtina, kad tokio „dramblio“ seimūnai nepastebėjo. Argi ne labiau tikėtina, kad ir jie suinteresuoti?
Atgal
