VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
03 15. Moterų judėjimas Olandijoje – gėdą praradus
Gintvilė Switters
Emancipuota moteris – tai skamba išdidžiai. Moterys Olandijoje nepaprastai savarankiškos ir nepriklausomos. Moterų judėjimas Olandijoje pakeitė visuomeninį kultūrinį gyvenimo vaizdą. Šis judėjimas prasidėjo 70-80-aisiais metais. Jo pirmtakės vadinosi "dolominomis" – "dol" reiškia kvaila, neprotinga. 1974 metais vyko masinės demonstracijos Amsterdame su lozungu: „Savo pilvo šeimininkės". Moteris – namų židinio saugotoja, sukilo prieš dominuojančių vyrų galią. Jos panoro siekti karjeros ir savarankiškai auginti vaikus. Tuo pačiu metu prasidėjo "BOM" judėjimas, taip vadinosi "sąmoningai netekėjusios motinos". Šio judėjimo pradininkė buvo Costera Meijer, kuri savo knygoje rašė, kad "asmeniškumas tampa politika". Moterys 80-aisiais metais sukilo, norėdamos turėti lygias teises politikoje, darbo biržoje ir visuomeniniame kultūriniame gyvenime. Tuo laikotarpiu "dolominos" perspėdavo nuotakas, kad netaptų baltom vergėm. Jos kovojo už abortus ir kontraceptines priemones. Costera Meijer savo knygoje "Sextant" pažymi, kad šis judėjimas gali tęstis dešimtmečiais.
Olandijoje vyrauja įvairios gyvenimo formos – santuokinis gyvenimas, gyvenimas kartu, sąmoningai netekėjusių motinų gyvenimas, vienišų ir našlių, "living apart together" – tai labai populiari gyvenimo forma jaunimo tarpe. Santuoka, kaip institutas, pamažu apmiršta, nes daugelis jaunų žmonių gyvena kartu, bet nesituokia. Kartais įvyksta vedybos susilaukus vaikų. Tai didžiulė dezorientacija, nes moterys imasi vienos auginti vaikus, nepripažindamos vyro rolės auklėjime. Frieslandijoje (šiaurinė Olandijos provincija) situacija visai kitokia: griežtai reformuota provincija turi įtakos šeimų gyvenime. Kalbuosi su viena "Dollemina" judėjimo dalyve, Anneke Bokal, kuri tuomet dalyvavo garsioje demonstracijoje Amsterdame; ji buvo labai jauna ir tikėjo feministiniais idealais. Vėliau ištekėjo už marokiečio ir atsidavė šeimos gyvenimui. Jai nebuvo lengva auginti vaikus ir dirbti, be to, jos santuoka su užsieniečiu privedė prie socialinės izoliacijos.
Laikraštis "Trouw" rašė apie drąsią, savarankišką moterį Cecile Jansen, kuri 1978 metais pareiškė norinti turėti vaikų ir nenorinti tuoktis. Taip gimė terminas "BOM moeder" – "bewust ongehuwde moeder", išvertus reiškia "sąmoningai netekėjusi motina".
Cecile Jansen augo tarp 4 seserų ir 3 brolių – tipiškoje katalikų šeimoje. „Šioje griežtoje šeimoje jaučiausi vieniša ir niekam nereikalinga. Motina prižiūrėjo vaikus ir buvo be galo nuolanki despotui vyrui,“ – pasakoja moteris. Tai suformavo Cecilės pasaulėžiūrą. Ji tapo pirmoji nepaklusnioji moteris, pasiryžusi viena auginti vaikus. Buvo labai sunku įtikinti užkietėjusias feministes, kad tai teisingas žingsnis. Kita feministė Anja Meulenbelt išleido knygą "De Schaamte voorbij" („Gėdą praradus“ – G.S.). Tai turėjo didžiulę įtaką moterims, siekiančioms savarankiškumo. Centrinio statistinio biuro duomenimis Olandijoje gyvena 23 proc. vienišų moterų. 2010 metų duomenimis 254,000vienišų motinų, auginančių vaikus iki 18 metų, 58 proc. visų motinų turi 12 val. darbo per savaitę, 67 proc. motinų – turinčių darbą ir gyvenančių su partneriais. Dauguma vienišų moterų yra užsienietės. Nežiūrint to, yra viltis, kad moterų situacija pagerės, nes pastaruoju metu "Kovo 8-osios" klubai kovoja už moterų integraciją į socialinį visuomeninį gyvenimą.
Atgal
