...Sunkus buvo tankas, kuris ant tavęs užvažiavo, Plieniniai ir aštrūs vikšrai, kurie draskė susmigę.

Artėja Sausio 13-oji – Lietuvos Laisvės gynėjų diena. Tai pagarba, atmintis žuvusiems už Lietuvos Laisvę.

Sausio 13-ąją Atkuriamojo Seimo pirmininkui ir pirmajam Valstybės vadovui Vytautui Landsbergiui bus įteiktas Lietuvos piliečių įsteigtas atminimo ženklas  LIETUVOS LAISVĖS ŽINIA.

Šiandien, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Seimo rūmuose įvyko tradicinis Laisvės gynėjų susitikimas. Prieš susitikimą Vitražo galerijoje buvo atidengta atminimo lentelė, skirta 1991 metais šioje Seimo rūmų erdvėje prisiekusiems gynėjams pagerbti, įvyko iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, minėdamas Lietuvos laisvės gynimo 25-metį ir Laisvės gynėjų dieną, atidarė tris nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija" darbų parodas „Šaukėme laisvę".  

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, visi Lietuvos gyventojai bus raginami prisiminti kritusius kovoje už laisvę įsisegant vieningą ženkliuką – Neužmirštuolės žiedą

Lietuva 25-ąjį kartą minės tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.  

Šiais laikais Naujuosius metus pasitinkame triukšmingais šūksniais ir gausiais petardų ir fejerverkų sprogimais. O kaip Naujuosius metus pasitikdavo mūsų kaimo senoliai? Kokie būdavo šios šventės papročiai? Apie tai mums pasakoja etnologas ir Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Libertas Klimka.

Be abejo, būsite skaitę teatro ir kino garsaus aktoriaus Algimanto Masiulio ištraukas iš dienoraščio „Tema; visada yra galimybė...“(2001m), tuomet tikrai pastebėjote, koks žmogaus, skaidrus nuoširdumas, kartais per didelis atvirumas, tačiau jis patrauklus ir užburiantisBe abejo, būsite skaitę teatro ir kino garsaus aktoriaus Algimanto Masiulio ištraukas iš dienoraščio „Tema; visada yra galimybė...“(2001m), tuomet tikrai pastebėjote, koks žmogaus, skaidrus nuoširdumas, kartais per didelis atvirumas, tačiau jis patrauklus ir užburiantis

Nemėgstu diskutuoti, kai švaistomasi aštriais epitetais, juolab nesmagu aptarinėti, kuo kas pavadino kurį asmenį. Tačiau, kai metami aštrūs, įžeidūs žodžiai neseniai amžinybėn išėjusiam Mokslininkui, jaučiu pareigą netylėti.

Tik už Vievio išnyram iš rūko miglos, saule nutvieksti Vilniaus kalneliai sveikina mus

2015 m. lietingą lapkričio 14 d., Telšių r. Laukstėnų kaime, prie naujai pastatyto paminklo žuvusiems kovose už Lietuvos Laisvę, pagerbti žuvusiuosius, rinkosi dalyviai, kam brangi tautos istorija.

2015-ieji Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Etnografinių regionų ir drauge su UNESCO – M. K. Oginskio (250-ųjų gimimo metinių minėjimo) metais

Paminklas tautos patriarchui Jonui Basanavičiui turėtų būti pastatytas Konstantino Sirvydo skvere Vilniuje. Taip nutarė penktadienį Kultūros ministerijoje surengtame posėdyje diskutavę komisijos nariai ir ekspertai.   

“Visuomenė dar nepasiruošusi” - išgirstame atsakymą, kai Seimo darbotvarkėje pasirodo klausimai, susiję su žmogaus valios prieš valstybės prievolę įtvirtinimu. Nepasiruošusi modernizuotis - teigia vieni, nepasiruošusi priimti vakarietiškas idėjas - šaukia kiti. O gal visgi nepasiruošę politikai, mažais mažais žingsneliais, tarsi kieno nors stumiami, bandantys įvesti Lietuvą į globalaus pasaulio kontekstą, bandantys apibūdinti ją kaip stiprią, modernią ir inovatyvumą skatinančią valstybę?

Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasirašė įsakymą, kuriuo sudaroma komisija, nagrinėsianti klausimus, susijusius su Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo 2015-2020 metų plano priemonės „pastatyti paminklą Jonui Basanavičiui Vilniuje" įgyvendinimu.  

Pirmadienį Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis Prezidentūroje pasveikino ir apdovanojo šių metų Konstitucijos egzamino nugalėtojus. Devintą kartą surengta visuotinė žinių pasitikrinimo akcija šiemet sutraukė daugiau nei 31 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos

Valstybės ir savivaldos institucijos, bendraudamos tarpusavyje ir teikdamos informaciją piliečiams, turėtų laikytis sklandžios, aiškios ir taisyklingos kalbos reikalavimų. Tokia Europos nacionalinių kalbų institucijų federacijos (EFNIL) metinės konferencijos, vykusios Helsinkyje, pagrindinė išvada ir rekomendacija Europos valstybėms

Gražų rugsėjo antradienį (09.22 d.) Baroniškių kaime, Paįstrio sen., Panevėžio r. švęsta Baltų Vienybės diena. Į kraštotyrininko, tautodailininko Bronislovo Mažylio sodybą rinktasi jau nuo  18 valandos.

Švietimo ir mokslo ministerija skiria Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2015–2016 mokslo metais Lietuvos valstybines stipendijas gaus šeši studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Vokietijos universitetuose.