Balandžio 8 d. krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, susitikęs su Islandijos užsienio reikalų ministre Thórdís Kolbrún Reykfjörd Gylfadottir,  aptarė saugumo situaciją Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste, paramą Ukrainai, ir būtinybę stiprinti NATO rytinį flangą. „Siekiame stiprinti atgrasymą ir gynybą NATO rytiniame pakraštyje, kad NATO realus pastiprinimas ateitų greitai, o NATO gynybos planus ir sprendimus būtų galima įgyvendinti itin sparčiai“, – susitikime sakė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, kartu padėkodamas Islandijai už dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį nubalsavo už Rusijos pašalinimą iš Žmogaus teisių tarybos.

Rusijos valstybiniame tinklapyje RIA „Naujienos“ buvo išspausdintas straipsnis, kurio pavadinimas „Ką Rusija turėtų padaryti su Ukraina“.

Amerikiečių televizijai duotame interviu prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad būtina stiprinti Baltijos valstybių saugumą šiame regione dislokuojant daugiau NATO sąjungininkų pajėgų. Šalies vadovo teigimu, tai būtų pats geriausias atgrasymas Rusijai. „Lietuva, kaip tai galima pamatyti žemėlapyje, yra sumuštinis tarp stipriai militarizuotos Kaliningrado srities ir Baltarusijos, kurią galima vadinti Rusijos dalimi. Taigi šios dvi šalys yra stipriai militarizuotos, mes matome ten daug karinės įrangos, raketinių sistemų, karių. Taigi tai yra priežastis, kodėl mes turime reaguoti“, – interviu TV MSNBC teigė G. Nausėda.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai yra skylėtos, o Vakarų reakciją į Kremliaus sukeltą karą Ukrainoje – nepakankama. Taip ji kalbėjo interviu Jungtinių Valstijų televizijai CNBC.

Visą pasaulį pribloškė, iki pat širdies gelmių sukrėtė rusų kariaunos įsiveržimas į Ukrainą. Pylėsi srautas pažadų iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino bei kitų aukštų pareigūnų, kad nepuls šios šalies… Tačiau tikrovė paliudijo, kad rusų oligarchinės valdžios pažadai sudilusios kapeikos neverti, tai tik šlykštus melas ir įžūliausias cinizmas.

Būtų smagu panagrinėti po Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovo Valdemaro Tomaševskio sparneliu pasislėpusio ir Seimo nariui Česlovui Olševskiui tarnaujančio buvusio parlamentaro Zbignevo Jedinsko sapaliones

Pastaruoju metu vis plačiau spėliojama, ar Putinas imsis atominio ginklo panaudojimo. Pasaulio istorijoje branduolinis ginklas prieš gyventojus buvo panaudotas tik du kartus. Prisimenant Hirošimos atakos istoriją atominiu ginklu, vien spėliojimai apie tokį sprendimą šiais laikais kelia siaubą. Bomba „Little Boy“ buvo numesta iš bombonešio ir susprogdinta 600 metrų aukštyje, kad sprogimo banga paveiktų kuo daugiau teritorijos. Tos atakos metu per pirmą akimirką žuvo apie 100 000 - 150 000 žmonių, o žaibiškai išplitusi branduolių dalijimosi reakcijos pasekmėje  radiacija pražudė dar apie 100 000 Hirošimos gyventojų. Šiuo laiku branduolinių bombų galingumas yra didesnis daugiau nei 10 kartų.

Vokietija ne naujokė klaidingoje istorijos pusėje.  Todėl niekas neturėjo stebėtis, kai Berlynas pastaruosius šešiolika metų praleido abiem kojom tvirtai stovėdamas klaidingoje pusėje takoskyros dėl to, kaip tvarkytis su Rusija.  Mažiau nuspėjamas buvo greitis, kuriuo Vokietija pastarosiomis savaitėmis apleido savo laikyseną Maskvos atžvilgiu. Vokietija sustabdė Nord Stream 2 dujotiekio projektą, išsiuntė ginklų į Ukrainą, pritarė sankcijoms Rusijai ir net paskelbė, kad pradės skirti reikšmingą finansavimą savo kariuomenei. 

Karo fone valdžia užsivedė pamultikultūrinti Lietuvą. Iš pradžių sumanyta priimti nelyg tai pabėgėlius iš Rusijos ir Baltarusijos, Armonaitė iškart pareiškė, kad jie papildys Lietuvos darbo rinką kaip puikūs IT specialistai.  Rodos nereikia aiškinti, kad 8/10 Rusijos piliečių palaiko Putiną ir karą Ukrainoje, tad atitinkamai bent ryški dauguma iki šiol iš ten nebėgusių ir nepersekiotų žmonių, dabar bėgti nutaria dažniausiai ne dėl vertybinių nuostatų, o dėl sankcijų.

V.Putinas jau trečią kartą vien kovo mėnesį pasirašo įsakus, kurie turėtų įveikti Rusiją apėmusią ekonomikos krizę. Nereikia būti ekonomistu, kad įsitikintum, jog ši šalis, jau mėnesį kariaujanti grobikišką karą su Ukraina, brenda į skurdą, traukdama paskui save ir iš jos kreditų gyvuojančią Baltarusiją. Pastarąjį įstatymą dėl antikrizinių priemonių Rusijos vadovas pasirašė penktadienį. Maskva tvirtina, kad tai taps adekvačiu atsakymu į Vakarų taikomas sankcijos, kurios vis labiau veržia Rusijos kaklą. Būtiniausios prekės tampa deficitu, kainos auga ne procentais, pasaulio kompanijos traukiasi iš šalies, ir ši krizė bus ilgalaikė. Jis bus kur kas gilesnė negu 1998 m. Ar tai išjudins didžiules rusų mases nepasitenkinimui Kremliaus elitu, klausimas sudėtingas.

Lietuva švenčia NATO pilnametystę. 2004 metų kovo 29 dieną NATO nare tapusi Lietuva jau 18 metų yra stipriausio gynybinio Aljanso pasaulyje dalis, o minint šią sukaktį kovo 29 d. Lukiškių aikštėje Vilniuje įvyko šventinis Lietuvos įstojimo į NATO dienos koncertas. Koncertinę programą atliko Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas su Jurgiu Brūzga, savo dainas atliko kantri muzikos atlikėjas Lietuvoje dislokuoto JAV bataliono 3-66 štabo seržantas Brianas Gillsas, įvyko Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių pasirodymas su dedikuotomis salvėmis.

Ideologinis fašizmas Neturime tikslo gauti akademinius apdovanojimus. Ir čia ne koks analitinis darbas. Kaip bebūtų, analizė yra paralyžius. Tai nėra ir nesantaikos kurstymas. Norėtumėt! Todėl kalbėsime tiesiai, gal kiek kartosimės, bet manome, kad to reikia. Vėl ir vėl, nes žmonės linkę nesuprasti, pamiršti, vadinti mus klounais. /Žiovulys/

Vladimiras Putinas aiškina, kad eina denacifikuoti Ukrainos. Dalinamės Lietuvos žydų bendruomenės nario, Vilties prezidento Stasio Lozoraičio premijos laureato Vitalijaus Karakosrskio komentaru šia tema. Nuolatinė dabartinės Rusijos ir Sovietų Sąjungos politika kalbėti apie fašizmą, apie nacizmą, nors jie painioja šitas sąvokas. Jos nors yra artimos, bet skirtingos. Čia atskira kalba ir dabar nepradėsim nuo definicijų. Nebent trumpai. Nacizmas yra nacionalinis socializmas. Nacionalinis socializmas irgi būdavo skirtingas. Čia vėl gi atskira kalba. Kada nors papasakosiu apie tai plačiau. Bet dabar aš noriu priminti kaip sovietai kalbėjo apie Smetonos režimą kaip jį aprašyti, nors jis nebuvo joks fašistinis.

Russia delenta est. Manot, kad tai, ką šiuo metu Rusijos armija išdarinėja Ukrainoje, yra tik Putino kaltė? Vaikų žudymas, gyvenamųjų rajonų sąmoningas ir tikslingas bombardavimas, bėgančių nuo karo civilių apšaudymas, kankinimas, moterų prievartavimas? Visą tai tik Putinas daro?  Deja, toks yra šios šalies kariavimo būdas nuo senų senovės. Šiandien Sigitas Babilius savo sienoje patalpino knygos ištrauką, kurioj aprašyta, kaip rusai 1655 metais Vilnių užiminėjo ir kaip išžudė visus bažnyčioje susirinkusius mišių dalyvius, įskaitant kunigą. 

„Pasaulis privalo sustabdyti Rusiją, kuri kas 6-8 metus užpuola savo kaimynus“, - kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen, susitikusi su V. Zelenskiu. „Šiandien aš Kyjive. Kupiname drąsos ir tikėjimo. Šiandien jau 29 karo dienomis per daug. Kiekviena karo minute per daug“, – įraše sakė parlamento pirmininkė. Savo įraše Seimo vadovė pabrėžė, kad „privalome ir toliau nuosekliai padėti realia gynybine, politine, finansine, humanitarine ir kitokia pagalba“, užtikrinti Ukrainos oro gynybą. Taip pat ji akcentavo, kad reikia kuo greičiau suteikti Ukrainai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą.

Kai Putinas lyginamas su Hitleriu, tai įžeidžiamas ne Putinas, o Hitleris. Išties, kai blyški, apgailėtina ir beždžioniaujanti kopija lyginama su originalu, tai reputacinė žala daroma ne kopijai, bet originalui. Abu diktatorius – paniškai  kovido, bet ne kruvinos mėsmalės bijantį bailų kagėbistą ir narsų Pirmojo pasaulinio karo kareivį galima lyginti tik remiantis pagrįstais kriterijais. Esminis kriterijus – jų keliamas mirtinas pavojus žmonijai. Šiuo požiūriu Rusijos caras nenusileidžia Reicho fiureriui.  

Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai antradienį paragino Europos Sąjungą (ES) uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu iš ir į Rusiją ir Baltarusiją, pranešė Lietuvos ministras Marius Skuodis. Pasak jo, tame pačiame kreipimesi bendrijos šalys raginamos visoje ES uždrausti įplaukti į uostus Rusijos ir Baltarusijos laivams.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina palaikąs sankcijas Rusijos energetikos sektoriui. Anot jo, sankcijos galėtų būti taikomos ne visam sektoriui, o atskiriems jo segmentams. „Jei kalbame apie visą sektorių, suprantu, kad tai gali būti šiek tiek per sunku, bet galime pradėti nuo naftos, kuri atneša didžiausias pajamas į Rusijos biudžetą. Taip pat sankcijas galime įvesti anglies pramonei, bet galime jų neįvesti dujoms, kurias mūsų partneriams šiuo metu sunkiausia atiduoti“, – antradienį interviu CNN teigė G. Landsbergis.

Strateginis – politinis lygmuo JAV prezidentas J. Bidenas įspėjo, jog putinas gali Ukrainoje panaudoti cheminį ginklą, o Rusija iškvietė JAV ambasadorių pasiaiškinti, kodėl Džo Baidenas pavadino Putiną „karo nusikaltėliu”. Nu įdomu, kodėl?