POLITIKA
2022.04.05. Kai žuvis pūva nuo galvos
Česlovas Iškauskas
Būtų smagu panagrinėti po Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovo Valdemaro Tomaševskio sparneliu pasislėpusio ir Seimo nariui Česlovui Olševskiui tarnaujančio buvusio parlamentaro Zbignevo Jedinsko sapaliones, bet tokia analizė jam suteiktų per daug garbės. Tai, kad šis skandalingas lenkų radikalų klapčiukas stabdo narystę sąjungoje, mums turėtų būti nei šilta, nei šalta, nes šios partijos esmės nepakeis.
„Penktosios kolonos“ grimasos
O vis dėl to… Šis Gardine gimęs ir 62-jų sulaukęs veikėjas pademonstravo, kokios nuotaikos vyrauja visoje lenkų partijoje. Kovo 30-ąją pareiškęs, kad „Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija“, ko gero, tapo visų „tomaševskininkų“ propagandiniu motyvu. Seimo narys Eugenijus Gentvilas, kreipdamasis į V. Tomaševskį, tiesiai šviesiai pasakė, kad „jūs esate „penktoji kolona“ mūsų šalyje“, ir įvardijo tuos „jūs“ – Ritą Tamašunienę, Beatą Petkevič, Česlavą Olševskį. Pastebėkite: šias pavardes parlamentaras sąmoningai parašė originaliais rašmenimis, nors neseniai Seimas priėmė pataikūnišką įstatymą, įteisinantį originalią lenkiškų vardų ir pavardžių rašybą. Šis teisės aktas, daugelio kritikuotas už nuolaidžiavimą stipresniam kaimynui ir „kresų“ propaguotojams, po keliolikos metų diskusijų buvo priimtas, prašant 2010 m. balandžio 10-ąją prie Smolensko žuvusiam tuometiniam Lenkijos prezidentui Lechui Kaczinskiui. Vietos lenkai dabar taip atsidėkoja…
Z.Jedinskis, kurio jau pačios pavardės fonetinis skambesys primena Jedinstvą (pernai rugpjūtį grįžęs į socialinius tinklus pirmuoju įrašu parlamentarus išvadino „pederastais“), tapo lyg lakmuso popierėliu, parodančiu vietos radikalų tikrąjį veidą. Juk pats V. Tomaševskis piktinosi, kad Seimas nusprendė drausti viešumoje nešioti Georgijaus juosteles, o per renginius partijos vadovas ją būtinai prisisega. Jo teigimu, šio simbolio uždraudimas „būtų grįžimas į bolševikų laikus“, mat, jo supratimu, pati juostelė iš tikrųjų reiškia didvyrišką kovą prieš tikrąjį blogį – fašizmą. Kažin ką jis sakytų dabar, kai tikrasis fašizmas išbujojo Rytuose, Rusijai pradėjus brolžudišką karą Ukrainoje…
Politikas taip pat tvirtino, kad negalima drausti rusiškų TV kanalų. Žinia, kodėl: Lietuvos rusai neturi savo organizacijos ir atstovų Seime, tad V. Tomaševskiui rūpi užkariauti ir jų simpatijas. Lietuvos rusų sąjunga išformuojama, Klaipėdoje, kur rusų bendruomenė sudaro apie 25 proc. miesto gyventojų, veikęs rusų aljansas subyrėjęs, nors būtent čia aktyviai darbuojasi „penktosios kolonos“ padalinys su visokiais „Rusų pasaulio“ radikalais Titovais, Nikonovais, Rozovomis, Dmitrijevais…
Iškreipta laisvės sąvoka
Jeigu jau užsiminėme kalbos reikalus, tai pratęskime. Lietuva gyvena pagal tokią konstitucinę konstantą: valstybinė kalba yra tokia kalba, kurią privalo mokėti tos šalies piliečiai ir kuria toje šalyje vyksta oficialus valstybės bendravimas su savo gyventojais. Lenkų, rusų ir kitos okupacijos akivaizdžiai parodė, kaip pavojinga kalbai suteikti „pasirinkimo laisvę“, tai yra leisti rinktis, kokia kalba bendrausi. Ir žmonės rinkosi: sovietmečiu kalbasi keturi pašnekovai – vienas rusas, trys lietuviai, o bendravimas vyksta rusiškai…
Politologas Vytautas Sinica rašo tyrinėjęs, kaip kalba tampa rusifikacijos ar polonizacijos priemone. „Nesant privalomo statuso, jo neturinčios kalbos pradeda nykti stipresnių, dėl įvairių priežasčių patogesnių ar „perspektyviau“ atrodančių kalbų atžvilgiu. Anksčiau Lietuvoje lietuvių kalba taip nyko rusų, lenkų kalbos naudai, dabar greičiausiai sukūrus „pasirinkimo laisvę“ nyktų anglų kalbos naudai“, rašo jis.
Ir šis pasvarstymas – ne tuščioje vietoje. Praėjusią savaitę Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis nuogąstavo, kad Vyriausybėje „buvo siūloma, jog aptarnavimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad gyventojai, kurie to pageidauja, būtų aptarnaujami valstybine kalba“. Kitaip sakant, asmuo, kreipęsis į instituciją, galėtų paprašyti būti aptarnautas lietuviškai. Bet primygtino reikalavimo valstybės tarnautojams ar pareigūnams mokėti valstybinę kalbą nebeliktų. Pasak VLKK pirmininko, buvo siūloma išbraukti įstatymo reikalavimą, kad policijos, teisėsaugos tarnybų pareigūnai, tarnautojai privalo mokėti valstybinę kalbą. Vadinasi, praktiškai svarstomas Konstitucijos 14-me straipsnyje įteisinto valstybinės kalbos statuso naikinimas?
Rašome tai su klaustuku, nes neįtikėtina, kad šiais laikais, kai tautos ir jos kalbos išlikimui iškyla rimtas pavojus, siūloma laisvai rinktis bendravimo priemonę. „Laisviečiai“ su savo laisvės samprata peržengia visas ribas. Visuomenininkų klausimas šalies Premjerei, kokiose institucijose tai svarstoma ir kokie valdininkai tai siūlo, kol kas liko be atsako…
O gal iš tikrųjų, kaip sakoma, žuvis pūva nuo galvos?
Atgal
