2012 m. liepos 23 – rugpjūčio 5 d. buvusias Kupiškio ir Skapiškio (Kupiškio r.) valsčių teritorijas tyrinėjo „Versmės“ leidyklos (vadovas Petras Jonušas) ekspedicija. „Versmės“ leidykla leidžia seriją monografijų, skirtų buvusiems Lietuvos valsčiams. Tad ekspedicijos metu ir rinkta medžiaga numatomos išleisti monografijoms „Kupiškis“ ir „Skapiškis“ – ekspedicijos vadovė ir vyriausia monografijų redaktorė bei sudarytoja – istorikė, Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė Aušra Jonušytė. Dera pastebėti, kad 2010 m. birželio 14–23 d. Daujėnuose (Pasvalio r.) vykusią ekspediciją „Lietuvos aidas“ plačiai informavo šešių straipsnių ciklu (Birželio 19. Nr. 140, 141, 142. P. 6; Birželio 30. Nr. 149, 150, 151. P. 6; Liepos 3. Nr. 152, 153, 154. P. 6–7; Rugpjūčio 4. Nr. 179, 180, 181. P. 5; 2010. Rugpjūčio 7. Nr. 182, 183, 184. P. 5; Rugpjūčio 14. Nr. 188, 189, 190. P. 5).

Kunigiškės - Palangos miesto dalis. Nuo centro - vos keletas kilometrų Vanagupės, Šventosios link. Daugelis palangiškių ir miesto svečių pamena ant jūros kranto stūksančią moksleivių poilsiavietę ,,Kunigiškės" . Prieš daugelį metų čia buvo Sovietų kariuomenės dalinys, o Nepriklausomybės laikais veikė moksleivių stovyklos, patogiai ilsėdavosi  ir suaugusieji. Pažymėtina, kad per 270 poilsiautojų bei vadovų čia mokėsi, ilsėjosi ir dirbo Pasaulio lietuvių vaikų ir jaunimo poilsio bei švietimo stovykloje ,,ATGAJA" ir Rytų Lietuvos moksleivių švietimo bei poilsio stovykloje ,,RYTSALIS" (steigėjas buv. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LR Vyriausybės).

Lietuviams vis labiau patrauklesnis atrodo Azerbaidžanas. Nors kelionė į šią šalį trunka daugiau nei 10 valandų, nėra tiesioginio skrydžio, reikalinga viza, tačiau tai neatbaido trokštančiųjų keliauti į Azerbaidžaną. Vilniaus oro uosto duomenimis, pernai šioje Pietų Kaukazo šalyje apsilankė 1387 Lietuvos gyventojai.

Pagrindinis mūsų kelionės į Lietuvą tikslas buvo aplankyti Šiaulių Rotary klubą, Auksučių ūkį, kurį mūsų Millbrae, CA Rotary klubas remia jau keletas metų ir aplankyti du muziejus Lietuvoje, kuriems Vytauto Šliūpo šeima aukoja (Vytautas Šliūpas yra Millbrae, CA Rotary klubo narys).

  Liepos 18-22 dienomis 7 vaikinų grupė, sudaranti „Vyrų krikščioniško gyvenimo broliją“, išsirengė išžygiuoti įsimintinas Suvalkijos laisvės kovų vietas. Šio pėsčiųjų žygio maršrutas – Prienai – Veiveriai, o šiame ruože vyko žymiausios Lietuvos partizanų, Tauro apygardos, Geležinio vilko rinktinės kautynės.

Ištrūksti iš Vilniaus trečiadienio vakarą ir po gerų penkių valandų autobusas  jau Palangoje. Vos ne vos susirandi nakvynę, nes ant daugelio namų durų kabo lentelės. O jose užrašas: „Vietų nėra“. Bet naktis nenumaldomai artėja. Pagaliau pasiseka apsistoti Kastyčio mylimosios Jūratės  gatvėje. Na va, Jūratės gatvė. Ja ankstų rytą skubu gaudyti jodo ir tik Palangos saulei būdingų karštų  spindulių. Skuba ir kiti. Pamiršau rankšluostį. Pirksiu. Klausiu pakelės kioskelyje kainos. 20 litų ,- girdžiu atsakymą. Brangoka, - galvoju ir einu tolyn, jūros link. Gal pigiau bus. Aha, pasirodo, kuo arčiau Baltijos, tuo brangiau. Čia, prie pat jūros, tas pats rankšluostis jau 22 litus kainuoja. Pajuokauju su pardavėja, sakydamas, kad gal rasiu brangiau. Maloniai šypsodamasi ištaria : „Sėkmės“. Saulė negaili šilumos. Kuo artyn prie jūros, tuo žmonių daugiau: ieškau, kur čia tą rankšluostį pasitiesus. Randu...Pasitiesiu  savo nusipirktąjį netoli šeimos, auginančios mažąją atžalą. Tai, aišku, buvo klaida, bet kitur gi laisvesnio smėlio plotelio nebuvo... Ir  prasideda...linksmi vaikučių riksmai ir  močiučių ar mamyčių: “Biškį raminkis“, „Kažkur tai gėrimai parsiduoda“, „Ačiū labai“ ir visokie kitokie kalbos darkalai. Bėgi ieškodamas kitos vietos. Priguli ir vėl girdi: “Čiau“ (galvoji, čiaudėkit sau į sveikatą), po kurio laiko ausį pasiekia nemalonus bobutės balsas: “Ai, geriu tuos vaistus 2 kartus į dieną – ir nieko nemačija, o kita jai: „Man irgi nemačija: jau dievulis, matyt, nori pasiimti pas save, ale anūkėlės gaila: jai dar tik penki metukai.

Pajūryje įsivyravus saulėtiems ir šiltiems orams atvykstančiųjų į kurortą srautai išaugo akivaizdžiai, todėl miesto turizmo informacijos centras (TIC) pataria pasirūpinti nakvynės vietomis iš anksto.

  Per visą mūsų šalį nusidriekęs Lietuvos muziejų kelias šį savaitgalį ir kitą savaitę užsuks į Zarasus, netoli Vilniaus įsikūrusį Europos parko muziejų, aplankys net 13 sostinės muziejų, o Valstybės dieną kvies į senąją Lietuvos sostinę Kernavę.

  Yra pasaulyje vietų, kuriose atsidūręs netenki amo. Tuomet pasijunti nereikšmingu vienetu, minančiu šios planetos slenkstį. Žinai, kad niekuomet negalėsi prilygti šių stebuklų kūrėjui. Kartais žmogus iš naivumo save prilygina Dievui arba gėrisi savimi lyg būtų tobulas kūrėjo atvaizdas. Atsidūręs įstabioje vietoje suvoki, kad turi būti dėkingas Jam už akis, kuriomis gali gėrėtis Aukštesniojo proto sukurtais stebuklais.

  Patriotiškumu savo šaliai pagarsėjęs Ventspilio meras Aivars Lembergs nebijo drąsių ir inovatyvių sprendimų, kuriant miesto veidą. Jo pasiūlyti Ventspilio rinkodaros projektai – vienos sėkmingiausių gyvenviečių plėtros iniciatyvų Europoje.  Šiais metais Ventspilio valiuta „Venti“ buvo apdovanota auksu miesto plėtros projektų apdovanojimuose „Adwards 2012”.   Interviu valstybės laikraščiui „Lietuvos Aidas“ A. Lembergs dalijosi miesto planavimo patirtimi ir įžvalgomis, galinčiomis tapti akstinu kitų Europos šalių valdytojams.

  Tą dieną, 2012 m. birželio 8-ąją, į puikiai įrengtą Pagėgių savivaldybės viešąją biblioteką rinkosi ne tik vietos gyventojai. Atvyko ir svečių. O susirinkti buvo tikrai svarbi priežastis: čia Lietuvai pagražinti draugijos Pagėgių skyrius  surengė savo veiklos dešimtmečio iškilmingą paminėjimą. Bet iš tiesų šventė prasidėjo gerokai anksčiau: 10 valandą bibliotekoje vyko svečių sutiktuvės. Svečiams buvo suorganizuota įdomi pažintinė ekskursija po Pabėgių krašto gražiausias vietas. Žmonės ir jų darbai Dalyviai darniai sugiedojo Himną – „Tautišką giesmę“, paskui trumpą koncertą surengė LPD Pagėgių skyriaus ansamblis „Žilvitis“, kuriam nemaža metų vadovavo draugijos narys nuo 2002 metų Feliksas Alimas. Ansamblis kasmet plėtė repertuarą ir dabar džiugina žmones gražiausiomis lietuviškomis dainomis. Šiuo metu jam vadovauja Viktoras Poška.

Žvakius išvarytas, salviško perdirbinio justicija neelitinė. Kiekviena egzistencija primena ne tik parašytą knygą, bet ir anonimiškai užantspauduotą ir išsiųstą laišką. Pamišėlių jūra. Kiekviena diena ant laiptų ir kopėčių, kaip įsimylėjėlių jūra, skalaujanti pakopas, primena muziką: Splendore di Venezia, rondo veneziano, Prestige, caroussel, Festa mediterranea, pastorale, Fantazia Veneziana, cosi fant Tutte. Adeptai masonuose kaip šuneliai dominikonai ir nesilanko. Trys slaptos kišenaitės; Paryžius, Londonas, Venecija. Šios trys slaptos kišenaitės nesilanko pas riterį, iš kurio rankos galbūt iškrito veidrodėlis. Paul Morand (1888-1976) kuria Veneciją primenančių miestų prozinį triptiką. Feodalizmas, darbininkai. 1900 metų grožio ir senovės kultas buvo įsisavinamas mokykloje. Jūreivystė kaip kelionė vietoje. Kiek ilgai juoksis iš maurų fašistų palikuonys ir jų tyrėjai? Filologinių, filosofinių amūrų nebekentėjome. Tėvai iš Europos paprastai rengdavosi į pel melio keliones po Italiją. Vaporetti šalis buvo pavydi ir priminė ‚šventąją žemę‘, joje ir įsišaknijo Oskaras Milašius. Babuška deris doma odna. Jesli chočetsa komu to nadavat. 

  2012 m. gegužės 14 – 16 d. į Lietuvą atvyko Lvovo Nacionalinio Ivano Franko universiteto doktorantė Olena Lukačiuk. Ją į Lietuvą traukė ne tik vaikystės metai, bet ir rašoma disertacija.

Siekdamas populiarinti turizmą Vilniaus mieste ir apskrityje Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras (TIC KB) sudarė tris naujus kultūrinio turizmo maršrutus.

Lietuva atstovaus Suomijai išduodant Šengeno vizas Almatoje.

Neįsivaizduojami Zarasai be Stelmužės ąžuolo, nors jis nepriklauso nei miestui, nei jo pakraščiams. Auga, sužaliuoja netoli, pasienyje, tik kelios pėdos iki latviškosios žemės. Pats patvorys, apleista žemė, skurdi, nuskurdinta vietovė. Viena vertus, patvorys užbrėžia ribą tarsi kokią baigtį, kita vertus –tai vartai, galimybė susitikti su kaimynu, kurio patvorys, pabaiga (mums –pradžia) taip pat tamsus, krūmais apaugęs, pelkėmis užėjęs. Ąžuolas jau seniai virto netrikdančios ir nesipuikuojančios galios, valstybingumo ir globėjiško apkabinimo simboliu. Ir bėda, kad tas simbolis, tas medžio ženklas vėl nepriklauso vien tik Zarasams. Ąžuolas būna dėl visos Lietuvos. Sunku suvokti, kad jo kažkada nebuvo, kad jo kažkada nebebus, nebeturėsim. Priartės toks laikas... Jau 1500 metelių jam priskaičiavo, vargu ar pats viską prisimena...