Kelionės
06 15. Ventspilio meras Aivars Lembergs: didžiausias miesto plėtros iššūkis – skepticizmas
Patriotiškumu savo šaliai pagarsėjęs Ventspilio meras Aivars Lembergs nebijo drąsių ir inovatyvių sprendimų, kuriant miesto veidą. Jo pasiūlyti Ventspilio rinkodaros projektai – vienos sėkmingiausių gyvenviečių plėtros iniciatyvų Europoje. Šiais metais Ventspilio valiuta „Venti“ buvo apdovanota auksu miesto plėtros projektų apdovanojimuose „Adwards 2012”.
Interviu valstybės laikraščiui „Lietuvos Aidas“ A. Lembergs dalijosi miesto planavimo patirtimi ir įžvalgomis, galinčiomis tapti akstinu kitų Europos šalių valdytojams.
Ventspilio miesto kraštovaizdis unikalus – jame susiduria praeitis ir ateitis. Derinami autentiški ir šiuolaikiniai erdvių planavimo aspektai. Kokie pagrindiniai Ventspilio miesto plėtros prioritetai?
A.L.: Kiekviena miesto plėtros idėja turi būti pagrįsta strategine filosofija ir įsitikinimu, kad miestas – potencialiai augantis ir besiplečiantis objektas. Ventspilio plėtros strategija remiasi dviem gairėmis. Pirmiausia, tai – miestas, besiveržiantis į ateitį, antra – jis orientuotas į šeimas. Stengiamės jungti ir derinti abi šias strategijas.
Sėkmingas miesto planavimas susideda iš trijų plėtros etapų: apmąstomas ilgalaikės, vidutinės trukmės ir trumpalaikės atnaujinimo ir modernizavimo veiklos.
Sistemingas ir kompleksiškas planavimas garantuoja subalansuotą plėtrą skirtingose srityse: planuojant gyvenamuosius plotus, architektūros pobūdį, socialines funkcijas ar transportą. Bet koks miesto planavimas glaudžiai susijęs su finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais.
Manau, kad didžiausia problema daugelyje miestų yra nesubalansuotas modernizavimas. Dažniausiai tik kelios sferos tampa plėtros prioritetais, o kitos – paliekamos likimo valiai. Toks miesto planavimas nėra efektyvus, kadangi valdžia privalo būti vienodai dėmesinga visoms visuomenės grupėms ir visoms sritims.
Kokį vaidmenį miesto plėtros planuose užima vieši meno renginiai?
A. L.:Čia norėčiau prabilti apie miesto rinkodarą. Tarptautiniai meno renginiai
mieste – viena iš galimybių sukurti modernaus miesto įvaizdį. Šiais metais Ventspilyje vykstanti pasaulinė paroda „Karvių paradas“ („Cow Parade“) – ne vienintelis grandiozinis meno objektų pritaikymas mieste. Organizuojant tarptautinius meninius renginius, būtina žinoti objektyvų tikslą, ko projektu siekiama. Jei pavyksta pasiekti tikslų, galima tikėtis ir šalutinių teigiamų rezultatų: turistų susidomėjimo, gyventojų pasitenkinimo, investuotojų aktyvumo. Organizuojant didžiausią ir populiariausią meno parodą po atviru dangumi „Karvių paradas“, Ventspilio tikslas yra ne tik pritraukti daugiau turistų, tačiau formuoti miesto kaip meno mecenato įvaizdį.
Jums pavyko kardinaliai pakeisti Ventspilio įvaizdį. Anksčiau jis buvo žinomas kaip vieta, kurioje „niekas nenorėjo gyventi", bet dabar Ventspilis tapo patraukliu miestu šeimoms.
A.L.:Prireikė nemažai laiko, kad Ventspilis taptų šeimoms patraukliu miestu. Latviai yra linkę vertinti patogumą, maža to, dar svarbus ir jaukumas, svetingumas, skoninga aplinka...
Didžiausia mūsų pasiekta vertybė, kad Ventsipilio gyventojai ėmė traktuoti šį miestą kaip „savą“. Kai žmonės myli savo miestą, jie myli ir savo gatvę, namą, parką, vaikų žaidimo aikšteles, mokyklas. Jei gyventojai yra lojalūs, jie vertina miestą kaip bendrą turtą.
Meniniai elementai ir renginiai yra neatsiejama miesto dalis. Jie nėra prioritetas, tačiau neturėtų būti pamiršti. Meno apraiškos papildo kasdienį gyvenimą. Gyventojai yra skirtingi – kai kuriems jų menas yra svarbus, todėl jis būtinas mieste.
Ventspilis – šeimų miestas. Kodėl pasirinkote tokį pozicionavimą?
A. L.: Šeima – visuomenės pagrindas, todėl svarbu puoselėti vaikų darželius, mokyklas, universitetus, sveikatos priežiūros tarnybas. Būtina, kad kiekvienas gyventojas ir miesto svečias rastų tinkamą vietą praleisti laisvalaikį ir pailsėti. Kūrėme miestą ne tik stengdamiesi užimti turistus, tačiau ir orientuodamiesi į kiekvieną gyventoją, jo poreikius.
Kokių naujų strateginių sprendimų ėmėtės, siekdami pritraukti turistus?
A. L.: Nuolat ieškome inovatyvių būdų patraukti turistų dėmesį. Dažnai atsižvelgiame į kitų miestų patirtį, adaptuojame jų sprendimus Ventspiliui. Vienas iš unikalių mūsų projektų – „Venti“ valiuta. Tai – miesto rinkodaros dalis. Sukūrę savo valiutą, mes suteikėme gyventojams ir svečiams galimybę dalyvauti miesto kūrime. Maža to, sėkmingai ėmėme
įgyvendinti Ventspilio rinkodarą socialiniuose tinkluose.
Kuriant miesto plėtros planus, darbas niekada nesustoja. Strategijas nuolat reikia tobulinti, kurti naujas idėjas ir ieškoti netradicinių metodų įgyvendinti miesto gyventojų ir svečių interesus.
Su kokiais iššūkiais susiduriate kurdami modernų Europos miestą?
A. L.: Siekdami populiarinti novatoriškas idėjas, mes dažnai susiduriame su supratimo ir palaikymo stoka. Įdiegus „Venti“, susidūrėme su neigiamu buvusio Latvijos prezidento, politinio elito, kai kurių žurnalistų požiūriu. Tačiau, vietiniai gyventojai, turistai ir reklamos specialistai palaikė „Venti“ idėją, suprato jos svarbą.
Naujovių diegimas visada rizikingas. Turime suprasti, kad visada atsiras visuomenės dalis, kuri nepritars naujoms idėjoms.
Ką patartumėte besiplečiančių Europos miestų kūrėjams?
A. L.: Miestų plėtra yra veikiau procesas, o ne tikslas. Svarbu nepamiršti, kad ji tęsiasi nuolat. Turime žinoti, kas vyksta pasaulyje, kituose miestuose, galvoti, ką galėtume pritaikyti savame mieste.
Pasaulis yra didžiulis, dabar žmonės turi daugiau galimybių keliauti, todėl emocinis ryšys su miestu yra labai svarbus. Ypač svarbu, kad gyventojai optimistiškai vertintų rytojų, savo miestą ir šalį. Ventspilis pasiekė didelę pažangą šioje srityje, tačiau mes vis dar stengiamės tobulėti.
Atgal
