Kelionės
05 18. Lvovo Nacionalinio Ivano Franko universiteto doktorantė Vilniuje
Dr. Aldona Vasiliauskienė
2012 m. gegužės 14 – 16 d. į Lietuvą atvyko Lvovo Nacionalinio Ivano Franko universiteto doktorantė Olena Lukačiuk. Ją į Lietuvą traukė ne tik vaikystės metai, bet ir rašoma disertacija.
Olena Lukačiuk gimė 1987 m. rugpjūčio 7 d. Ukrainoje, Chmelnickio srityje. Tėvelį – karininką Vasilijų Lukačiuk 1986 m. perkėlus į Lietuvą (buvo paskirtas į 7-tą desantinį pulką Kaune), žmona Oksana 1987 m. su mėnesio dukrele atvyko į Kauną, kur Taikos prospekte turėjo butą. Oksana baigusi Čemerovcų medicinos mokyklą (Chmelnickio sritis), įsidarbino 93-ajame darželyje medicinos sesele ir čia dirbo 4 metus. Tą darželį lankė ir dukra Olena. 1992 m. Vasilijų Lukačiuk perkėlus į Ukrainą, Lietuvą palikusi šeima apsistojo Javorove (Lvovo sritis), ten gyvena ir dabar.
Olena mokėsi Javorovo trečioje vidurinėje mokykloje ir 2004 m. ją baigusi įstojo į Lvovo Nacionalinio Ivano Franko universiteto Istorijos fakultetą. Nuo antro kurso ėmė domėtis Lietuva: kai ką prisiminė iš savo ankstyvos vaikystės, daug gražaus apie šią šalį jai pasakojo mama.
2008 m. mokydamasi ketvirtame kurse parašė kursinį darbą „Lietuvos įvaizdis ukrainiečių visuomenės sąmonėje (1991–2008)“ (darbui vadovavo doc. Elena Arkušova). Tuo metu Istorijos fakulteto Ukrainos naujausių laikų katedroje dirbo Universiteto mokslinis sekretorius prof. Oleksiejus Suchyj (dabar minėtos katedros vedėjas), kuris studentę supažindino su tada Lvovo Nacionaliniame Ivano Franko universitete dirbusia šio straipsnio autore. Ji buvo paprašyta talkinti ir konsultuoti rašomiems šia tematika darbams. Todėl neatsitiktinai Olena buvo supažindinta su Lvove aktyviai veikiančios lietuvių bendruomenės „Medeina“ vadovais bei nariais, į Lvovą atvykstančiais lietuviais mokslininkais: Šiaulių universiteto profesoriais prorektoriumi Donatu Jurgaičiu, prof. Genovaite Kačiuškiene, Vilniuje dirbančiu kun. t. Pavlo Jachimec OSBM ir kitais.
2009 m. sėkmingai apgintas magistrinis darbas „Lietuvos įvaizdis ir lietuviška tematika ukrainiečių visuomenės sąmonėje (1991–2009)“ (darbo vadovas prof. Konstantinas Kondratiukas). Gabiai ir darbščiai magistrantei buvo pasiūlyta stoti į doktorantūrą, tęsti ir plėsti šios tematikos tyrinėjimus. Doktorato tema „Lietuva ir lietuviai ukrainiečių bendruomenės sąmonėje (1989–2011)“. Greit baigsis treji doktorantūros metai. Per tą laiką padaryta daug. Ypač svarbu, kad intensyviai mokomasi lietuvių kalbos. Olena dėkinga Lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotojai lietuvei Marinai Trocenko nuoširdžiai lietuvių kalbos mokytojai už kantrybę ir gaunamas žinias. Daktaratas beveik užbaigtas, tačiau noras patikslinti kai kuriuos faktus reiklią doktorantę privertė atvykti į Lietuvą, detalizuoti kai kuriuos duomenis. Kartu su Olena Lukačiuk norėdama prisiminti Kaune pragyventus metus atvyko ir jos motina Oksana.
Vilniuje viešnios pabuvojo prie Taraso Ševčenkos įamžinimo vietų: paminklinių lentų, paminklo. Pasimeldė Švč. Trejybės bažnyčioje, bendravo su bažnyčios klebonu t. Pavlo Jachimec OSBM, Vilniaus ukrainiečių draugijos pirmininke Natalija Šertvytiene. Vilniaus universiteto rektoriui akademikui Benediktui Juodkai Olena Lukačiuk perdavė Lvovo Nacionalinio Ivano Franko universiteto Istorijos fakulteto dekano parašytą prašymą dėl bendradarbiavimo ir pagalbos doktorantės darbui Vilniuje. Susitiko su to paties universiteto Filologijos fakulteto dekanu assoc. prof. dr. Antanu Smetona. Apžiūrėjo universiteto biblioteką, buvo nustebina 3 aukšte įrengtu poilsio kambariu, kuriame galima ir kavos išsivirti, ir maisto pasišildyti. Lankėsi Lietuvos sąjūdžio būstinėje ir bendravo su atsakinga sekretore Genute Vaišnoriene.
Džiaugėsi, kad Dievo Gailestingumo šventovėje tarp įvairiomis kalbomis įrašų „Jėzau, pasitikiu tavimi“ yra tekstas ir ukrainiečių kalba. Buvo maloniai nustebinta, kad prie Vilniaus Arkikatedros pastatytam LDK kunigaikščio Gedimino paminklui (1996) raudonąjį granitą postamentui padovanojo Ukraina.
Vilniaus Arkikatedroje apžiūrėjo Šv. Kazimiero koplyčią, Turunės drobulės kopiją. Kankinių bei tremtinių koplyčioje klausėsi straipsnio autorės pasakojimų apie arkivyskupą M. Reinį ir kartu su juo Vladimiro centrale kalėjusį ukrainietį, Studitų ordino protoarchimandritą palaimintąjį Klementijų Šeptyckį. Kiekvienas ukrainietis, atvykstąs į Lietuvą ir prisiliečiąs prie Dievo Tarno arkivyskupo M. Reinio atminimo, tampa nauju žinių sklaidos apie šią asmenybę etapu, liudijančiu, kad jo keltos idėjos yra svarbios ir savos įvairių tautų bei kultūrų žmonėms.
Atgal
