Žinomas žurnalistas ir rašytojas Stasys Lipskis švenčia gražią sukaktį. Praktiškai visą gyvenimą jis paskyrė žurnalistikai, literatūrai, kūrybai. Per ilgus darbo ir kūrybos metus daug nuveikta: beveik kelios dešimtys parašytų autorinių knygų, kino scenarijų, daug išleistų kitų autorių kūrinių, pelnytai tapo rašytoju, jam suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas. 

Vyr. redaktoriaus žodžiai „Lietuvos aide“ bendradarbiauja nemažas būrys žurnalistų, mokslininkų, įvairių profesijų garbių asmenų. 

Šiemet sukanka 130 metų, kai Šiaulių apskrityje, Joniškyje, gimė garsi lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, poetė, vertėja, skaučių vadė ir pedagogėSofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958). 

Pavasario saulės šildomi pakelėse garavo ūkininkų apdirbti laukai, vietomis, tarsi, apsiklodami balta rūko antklode. Pamiškėse sultingus žiemkenčius skabė stirnos. 

„Kas Tu, žmogau, esi?“, - viename savo eilėraštyje klausė Zarasų rajono Antalieptės apylinkės šviesuolis Algirdas Bertašius. 

Žmogus nuo pat savo gyvavimo pradžios stengėsi pažinti augalus, gyvūnus, gamtos reiškinius, nes nuo jų priklausė ir tebepriklauso visų mūsų gyvenimas

2016 m. vasario 16 dieną istorijos mokslų daktarę, religijos istorikę, visuomenininkę Aldoną Vasiliauskienę Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė apdovanojo Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi

Motiejus Valančius – vienas žymiausių 19 a. lietuvių intelektualų. Jis mokslininkas, vyskupas, rašytojas, istorikas, liaudies švietėjas, lietuvių tautos žadintojas, kalbos gynėjas, aktyvus gražesnio, teisingesnio gyvenimo kūrėjas, blaivybės apaštalas. Tat minėdami jo 215-ąsias gimimo metines, glaustai pažvelkime į jo nuopelnus.

Greitai, kovo 25 dieną žinomas enciklopedininkas Antanas Račis pažymės gražią sukaktį. Kaip žurnalistui daug kartų teko susitikti su A. Račiu.

Vasario 16-ąją pasitinku laikydamas rankose Antano Žilėno knygą, kurios viršelis padabintas Lietuvos trispalve ir baltu užrašu „Kelias“.

Profesorius Dovydaitis pasižymėjo nepaprastu darbštumu, smulkmenišku pareigingumu, skrupulingu sąžiningumu, o ypač išgarsėjo labdariška veikla – taip jis įgyvendino vieną svarbiausių katalikybės– Meilę artimui – principą.

Kalėdiniai varpeliai jau aptilo. Nebeplėšo dangaus įvairiaspalviai fejerverkai. Mintys sukasi apie kitus įvykius.Artėjame prie Sausio nakties, kuri prieš 25-erius metus pakoregavo suvokimą apie pareigą, atsakomybę, žmogų ir Tėvynę.

Vilniuje, Tautinių mažumų namuose įvyko vilnietės, žinomos baltarusių žurnalistės, redaktorės, rašytojos Zoskos Veras knygos “Kol ranka plunksną laiko” pristatymas

1900 m. žandarai, darydami kratą pas daktarą Vaineikį Palangoje, rado sąrašą lietuvių inteligentų, kuriame buvo minima ir J. Jablonskio pavardė. To pakako, kad krata būtų atlikta ir pas J. Jablonskį.

Šiais metais minime išskirtinės asmenybės – Lietuvos kalbininko, publicisto, pedagogo, vadovėlių autoriaus, literatūrinės lietuvių kalbos normintojo, įvairiausių mokslo sričių terminologo Jono Jablonskio (1860–1930) – 155-ąsias gimimo metines.

Minint etnografinių regionų metus puiki proga prisiminti tas asmenybes, kurios lietuvių kultūrą praturtino istoriniais, etnografiniais ar dialektologiniais duomenimis

Gal prieš penkerius ar šešerius metus darbščioji ir įžvalgioji lietuvių literatūros tyrėja prof. Viktorija Daujotytė-Pakerienė kažkuria proga Vilniaus universiteto Filologijos fakultete iškėlė mintį, jog reikėtų rengti ir leisti žymiųjų fakulteto dėstytojų gyvenimą ir mokslinę veiklą nušviečiančias knygas

Turbūt  nepasakysiu didelės naujienos, jei teigsiu, kad televizijoje žurnalistai gali daug greičiau sublizgėti, negu dirbdami radijuje

2015 m. rugsėjo 25 d. Utenos kultūros centre buvo paminėti du svarbūs Utenos kraštui jubiliejai: Leidyklos – spaustuvės „Utenos Indra“ – 25-metis ir šios spaustuvės įkūrėjo ir savininko Antano Kibicko 70-metis.