Asmenybės
03 21. Antanas Račis – vienas žinomiausių Lietuvos enciklopedininkų
Vytautas Žeimantas
Greitai, kovo 25 dieną žinomas enciklopedininkas Antanas Račis pažymės gražią sukaktį. Kaip žurnalistui daug kartų teko susitikti su A. Račiu. Mane domino enciklopedijos, jų leidyba, o jis daug metų dirbo Mokslo ir enciklopedijų leidybos institute, vėliau centre, buvo direktoriaus pavaduotojas redakciniams darbams, įvairių, tame tarpe 2001-2015 metais leistos „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ vyriausiasis redaktorius.
Grupė MELC darbuotojų ir „Visuotinės lietuvių enciklopedijos” leidėjų. Dešinėje – Antanas Račis. Vytauto Kaltenio nuotrauka
A. Račio tvarkomos ir redaguojamos įvairios enciklopedijos, vaizdžiai šnekant, byrėjo viena po kitos. Kiekviena enciklopedija, ar jos tomas buvo vertas atskiros apžvalgos, pristatymo visuomenei. Todėl augo ir mano parašytų straipsnių apie enciklopedijas skaičius. Dabar, kai apsidairiau, tokių recenzijų jau priskaičiavau per trisdešimt. Ir tai dar ne pabaiga.
Su A. Račiu visuomet būdavo lengva bendrauti. Nė nepajutau, kada dalykiniai susitikimai peraugo į draugiškus. Mane maloniai stebino ne tik jo puiki atmintis, erudicija, bet ir didelis darbštumas, gyvenimiškas entuziazmas, sakyčiau, įgimtas vitališkumas. Ir, prisipažinsiu, niekada nekilo klausimas, kiek jam metų. Ir štai dabar gavau kvietimą į Antano Račio jubiliejines 80-mečio iškilmes…
Rinkūnai, Pasvalys, Vilnius
Antanas Račis gimė 1936 metų kovo 25 dieną gražiame ir jaukiame Stebeikių kaime. 1944 metais pravėrė Rinkūnų pradinės mokyklos duris, 1947 metais pradėjo mokytis Pumpėnų septynmetėje mokykloje. 1950 metais jau mokėsi Pasvalio vidurinėje mokykloje. Mokėsi labai gerai, baigė su aukso medaliu. Tačiau iškilo didelė problema su medalio įteikimu – jaunuolis atsisakė stoti į komjaunimą.
1954 metais atsisveikinęs su gimtąja Pasvalio žeme, jaunasis Antanas studijavo Vilniaus universiteto Istorijos filologijos fakultete. 1959 metais įsigyja filologijos ir lietuvių kalbos ir literatūros vidurinės mokyklos mokytojo kvalifikaciją.
Kurį laiką dirbo lietuvių kalbos mokytoju Vilniaus rajono Skorbutėnų ir Kenos aštuonmetėse mokyklose. Visas kitas gyvenimas buvo skirtas sunkiam ir atsakingam enciklopedijų leidėjo triūsui. Net 45 savo metus A. Račis dirbo enciklopedijų leidykloje.
Dabartinis Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras atlaikė kelias reorganizacijas, keitėsi ir sukaktuvininko pareigų pavadinimai. Tačiau visą laiką jam būdavo patikimos vis atsakingesnės pareigos. Dirbo mokslinių ir vyresniuoju moksliniu redaktoriumi, kelių redakcijų vedėju. Tai leido sukaupti didelę patirtį, imtis vadovauti visiems instituto redakciniams darbams. O pradėjus leisti fundamentalią „Visuotinę lietuvių enciklopediją“ - tapti jos vyriausiuoju redaktoriumi.
„Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ variklis
15 pastarųjų metų pagrindinis A. Račio rūpestis buvo laiku ir kokybiškai leisti „Visuotinę lietuvių enciklopediją“.
„Antanas Račis taip „užsukdavo“ visus, kad šalia jo atsainiai dirbti nebuvo galimybių. Tai buvo tikras mūsų enciklopedijos variklis”, - sakė jo bendradarbis istorikas daktaras Algirdas Matulevičius.
26 tomų „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ – išskirtinis, unikalus leidinys. Žurnalistiniame bloknote turiu užrašytus A. Račio žodžius, apibūdinančius šį didžiulį veikalą. Tada jis sakė, jog prie šio leidinio ne vienerius metus plušėjo per 50 instituto darbuotojų. Į enciklopediją tilpo per 115 tūkst. straipsnių, 24 tūkst. iliustracijų, 650 žemėlapių. Penktadalis enciklopedijos skirta Lietuvai ir lituanistikai.
Prisiminiau ir istoriko profesoriaus Antano Tylos žodžius. Jis, pristatydamas enciklopedijos pirmąjį tomą, pavadino jį ne tik informacijos šaltiniu, bet ir tautos raiškos forma, palygino su Martyno Mažvydo „Katekizmu“.
„Kasmet spausdinant po keletą tomų, bus pastatytas šis daugiatomis lietuviško intelekto rūmas, dar vienas nepaneigiamas tūkstantmetės valstybingumo tradicijos įrodymas,” - sakė akademikas Zigmas Zinkevičius.
„Enciklopedijos išleidimas parodo tautos pajėgumą, jos potencialą. Net ir daug didesnės tautos negalėtų pasigirti tais šios srities laimėjimais, kurie žymi nepriklausomos Lietuvos valstybės nueitą kelią”, - kalbėjo Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, kuris buvo pirmųjų 15-os „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ tomų globėjas.
Profesorius Vytautas Landsbergis naująją „Visuotinę lietuvių enciklopediją“ įvertino kaip vieną didžiųjų ir ambicingų nepriklausomos valstybės lūkesčių. Tokią enciklopediją pajėgi leisti tik nepriklausoma valstybė, kurios nevaržo svetimos ideologinės koncepcijos, primesti atrankos ir vertinimo kriterijai. Tai ir šalies vizitinė kortelė, teigianti, rodanti save pasauliui, kartu savo tautai pristatanti pasaulio žiniją. Tai ir priklausymo tam tikram kultūriniam arealui įrodymas. Per informacijos atranką, selekciją, pasak V. Landsbergio, ir reiškiasi enciklopedijos lietuviškumas.
Tačiau šios enciklopedijos leidimo pradžia nebuvo rožėmis klota. Atsirado net tokių autorių, kuriems vien tik „užmojis leisti naują visuotinę lietuvių enciklopediją XXI a. pradžioje atrodo veikiau absurdiškas negu didingas“. Nusikalbėta ir kitaip. Dabar tokių atsiliepimų jau neliko. Čia, beje, didelis ir A. Račio nuopelnas. Jis drąsiai eidavo į polemiką, į viešumą, gynė ir apgynė naujosios enciklopedijos nuostatas.
Antaninės ant ratų. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro darbuotojai prie Puntuko. Antanas Račis – centre. Vytauto Žeimanto nuotrauka
A.Račio vadovaujama šios enciklopedijos Vyriausioji redakcija atliko milžinišką darbą, su kuriuo neturiu ką palyginti dairydamasis po Lietuvos erdvę.
Kitų enciklopedijų, žinynų leidėjas, knygų vertėjas
Kitas didelis A. Račio darbas – 2008–2015 metais išleista keturių tomų enciklopedija „Lietuva”. Jis buvo dvitomės „Lietuvos sporto enciklopedijos” (2010–2013) Mokslinės redakcinės tarybos pirmininko pavaduotojas, Enciklopedinio žinyno „Bažnytinė muzika” (2011) Mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas. Su istoriku E. Maneliu sudarė ir redagavo dvitomį enciklopedinį žinyną „Lietuvos istorija” (2011–2015).
A.Račį domino ir žiniasklaidos problemos. 1991 metais jis įstoja į Lietuvos žurnalistų sąjungą, iki šiol aktyviai dalyvauja jos veikloje. Paskelbė straipsnių periodinėje spaudoje. Parašė prisiminimų, kurie skelbiami knygoje „Jurgėnų kraštas: praeitis, etninė kultūra, dabartis” (2014). Nuo 2002 metų jis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys.
Ir dar reikėtų pabrėžti vieną A. Račio veiklos barą – vertimus. Daug kam tai gali būti netikėta, nes jis visas išverstas knygas pasirašydavo slapyvardžiu - Antanas Stebeikis, slaptai pavardei pasirinkęs gimtojo kaimo pavadinimą. Išvertė iš lenkų ir rusų kalbų daug, per 20 grožinės ir mokslinės literatūros knygų. Tarp jų B. Makausko „Vilnijos lietuviai, 1920-1939 metais” (1991), daug romanų.
Antaninės ant ratų? Taip!
Šis straipsnis skirtas rimtai sukakčiai, tačiau jį norėčiau užbaigti kiek netradiciškai, o pakalbėti apie… Antanines, kurias, beje, netrukus Lietuvoje vėl paminėsime. Kasmet savo vardadienį švęsdavo ir Antanas Račis. Pažymėdavo gražiai, bet ne tradiciškai, kai viskas sukasi tik aplink vaišių stalą. Jau daug metų jis per savo vardadienį pakviesdavo kolegas bendradarbius į turistines pažintines keliones po kokį nors įdomesnį mūsų šalies kampelį. Taip enciklopedininkams būdavo puiki proga pakeliauti, geriau susipažinti su senove dvelkiančiomis Kernavės ir Trakų apylinkėmis, unikaliomis Dieveniškėmis, Ignalinos, Molėtų kraštu, Dzūkija.
Tokios kelionės neužtrukdavo. Važiuodamas visada mąsčiau, kad labai gerai, jog yra tokių žmonių, kaip Antanas Račis, kurie nebijo griauti nusistovėjusius stereotipus ir siūlo naujas bendravimo tradicijas. Vietoje gausaus vaišių stalo – bendravimą pažintinėje kelionėje. Žmogaus gyvenimas – irgi kelionė. Palinkėkime gerbiamam ir mylimam sukaktuvininkui, kad jam ši kelionė būtų ilga ir visada prasminga.
Atgal
