Asmenybės
07 16. Žurnalistui ir rašytojui Stasiui Lipskiui – tik 75–eri. Sveikiname!
Vytautas Žeimantas
Žinomas žurnalistas ir rašytojas Stasys Lipskis švenčia gražią sukaktį. Praktiškai visą gyvenimą jis paskyrė žurnalistikai, literatūrai, kūrybai. Per ilgus darbo ir kūrybos metus daug nuveikta: beveik kelios dešimtys parašytų autorinių knygų, kino scenarijų, daug išleistų kitų autorių kūrinių, pelnytai tapo rašytoju, jam suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas.
Stasys Lipskis
Kolega Stasys gimė 1941 metų liepos 11 dieną gražiame ir jaukiame Kuršėnų miestelyje. Moksleiviškos jaunystės privilegijomis mažai pasinaudojo, nebaigęs mokyklos pradėjo dirbti Kuršėnų tarybiniame ūkyje, vėliau Kuršėnų rajkoopsąjungoje, Pavenčių vartotojų kooperatyve. Baigė Kuršėnų darbo jaunimo vidurinę mokyklą.
Jau nuo jaunumės pajuto norą rašyti. Dirbdamas ir mokydamasis pradėjo rašyti rajono laikraščiui, kurio redaktorius Juozas Baldauskas įtraukė jį į jaunųjų korespondentų būrį ir skatino domėtis žurnalistika. Šios pastangos davė vaisių. 1962 metais jis pradeda dirbti laikraščio „Komjaunimo tiesa“ redakcijoje. O 1967 metais Vilniaus universitete baigia žurnalistiką.
Aukštojo mokslo diplomas suteikia naujų galimybių. 1968 metais kolega Stasys pradeda dirbti savaitraštyje „Literatūra ir menas“, jis - Literatūros kritikos skyriaus vedėjas. Čia sukaupta patirtis leido sėsti ir prie pirmosios knygos. 1972 metais “Vagos” leidykla išleidžia jo parašytus apmąstymus apie literatūrą ir gyvenimą – knygą “Dialogas su herojumi”.
Jis buvo priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą ir Lietuvos rašytojų sąjungą. Kūryba kolegai Stasiui tapo gyvenimo būdu, neatsiejama jo esybės dalis, nors profesionaliu, tik iš kūrybos duoną valgančiu, rašytoju netapo. Jis dirbo ir kūrė. Ir vėliau dirbdamas Lietuvos kino studijos, Lietuvos valstybinio kinematografijos komiteto vyriausiuoju redaktoriumi, Lietuvos rašytojų sąjungos literatūriniu konsultantu, „Nemuno“ žurnale, jis kūrė, rašė naujas knygas. “Vagos” leidykla išleidžia jo etiudus apie lietuvių apysaką “Šiuolaikinės apysakos horizontai”. Jis sukaupia kaimyninių šalių kritikų pasisakymus apie lietuvių literatūrą ir išleidžia dvi knygas “Lietuviško žodžio atgarsiai” (1976, 1979). Jis daug bendrauja su rašytojais ir šią patirtį perteikia knygoje “Interviu su rašytojais” (1980). Susidomi žinomu žurnalistu, rašytoju Jonu Šimkumi, akademiku Kostu Korsaku ir parašo knygas “Jonas Šimkus: gyvenimo ir kūrybos metmenys” (1981) ir “Kostas Korsakas” (1983).
Atskirai reikėtų pakalbėti apie jo darbą žurnaluose „Naujos knygos“, ir „Knygnešys“. Šiuose naujas knygas ir literatūros naujienas garsinančiuose žurnaluose kolega Stasys vyriausiuoju redaktoriumi išdirbo beveik dešimt metų. Per tą laiką paskelbta daug Lietuvoje išleistų knygų recenzijų, anotacijų, pokalbių su rašytojais, kritikais, leidėjais. Šie žurnalai paliko gilią vagą Lietuvos literatūrologijoje. Be to, dar galiu pasidžiaugti, kad kolega Stasys noriai priimdavo ir mano rašinius, skelbė juos. “Knygnešio” žurnalą jis redagavo iki 1993 metų, vėliau buvo pakviestas dirbti į Lietuvos kultūros ministeriją, buvo paskirtas Literatūros ir leidybos skyriaus viršininku.
Grįžtant truputį atgal, reiktų paminėti 1991 metus, kai kolega Stasys įsteigė leidyklą „Žuvėdra“ ir pradėjo užsiimti profesionalia leidyba. Per tuos 25-eris metus, kai jis yra šios leidyklos vadovas ir redaktorius, išleista daug knygų. Džiugu, kad nemažai mūsų kolegų dėkingi jam už savų knygų išleidimą.
Kolega Stasys paliko gražų pėdsaką ir kine. Su H. Šablevičiumi parašė scenarijų meniniam filmui „Mažos mūsų nuodėmės“ (1979). Pagal jo scenarijus sukurti dokumentiniai filmai „Rankos“ apie Eduardą Mieželaitį ir „Dienoraštis be datų“ apie Justiną Marcinkevičių.
Kai žvelgi į kolegos Stasio tuo metu išleistas knygas, gali tik stebėtis jo darbštumu, kūrybingumu. Tikrai tapo išskirtinos jo parašytos biografinės knygos apie Antaną Vienuolį, Paulių Širvį, Vincą Mykolaitį-Putiną, Kazimierą Vasiliauską, Vytautą Kubilių ir kitus. 2013 metais už biografinį romaną „Išsivadavimas“ jam paskirta pirmoji Vinco Mykolaičio-Putino premija. Išliekamąją istorinę vertę turi ir jo apybraižų knygos.
Nors kolega Stasys jau seniai gyvena Vilniuje, tačiau savo gimtųjų Kuršėnų nepamiršta. 1987 metais išleidžia apybraižų knygą “Ten, kur Venta”, 2005 metais kartu su Vytautu Kirkučiu išleidžia “Kuršėnų enciklopediją”, 2011 metais - enciklopedinio pobūdžio leidinį “Kuršėnų krašto žmonės”. 2003 metais jis tapo Vilniuje įkurto Kuršėniškių klubo prezidentu.
Savo gražų jubiliejų kolega Stasys pasitinka toliau vadovaudamas “Žuvėdros” leidyklai, prie naujų knygų rankraščių, aktyviai dalyvaudamas Lietuvos žurnalistų sąjungos veikloje. Palinkėkime jam geros sveikatos ir neblėstančios kūrybinės ugnelės.
Atgal
