Tradicinio IX-ojo Respublikinio tarmiškos kūrybos konkurso baigiamoji šventė vyko 2016 m. balandžio 16 d. Raudondvario kultūros centre (Kauno r.).

Prieš keletą savaičių turėjau progos dalyvauti itin kruopščiai apgalvotoje, išradingai sukomponuotoje ir todėl įspūdingoje Kupiškio rajono savivaldybės organizuotoje šventėje

Praėjusį šeštadienį (2016 m. balandžio 16 d.) „Lietuvos aide“ bei Lietuvos aktualijų portale Slaptai.lt paskelbtas Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu pirmadienį (balandžio 18 d.) įteiktas Seimui ir Kalbos komisijai su keturių visuomeninių organizacijų – Lietuvos kultūros kongreso tarybos, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Sambūrio „Patirtis“ ir Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos bendru lydraščiu.

Mes, šį kreipimąsi pasirašę visuomeninių organizacijų atstovai, vieningai remiame iniciatyvinės grupės „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ Seimui įteiktą asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisų projektą (Nr. XIIP-3796).

Dėlko turėtume jaudintis, kalbėdami apie mūsų gimtąją lietuvių kalbą? O gal atvirkščiai, nėra ko bijoti, vykstantys kalbos procesai ir tendencijos – natūralus, neišvengiamas dalykas?

Norėčiau atkreipti „Lietuvos aido“ skaitytojų dėmesį į kai kuriuos neatitinkančius tikrovės teiginius Ričardo Simonaičio rašinyje apie Lietuvos Sąjūdžio XV suvažiavimą

Lietuvos paštas kartu su Nacionaliniu diktantu išsiaiškino, kokių lietuviškų žodžių rašyba gyventojams kelia daugiausia keblumų. Iš daugiau nei pusės tūkstančio pateiktų žodžių sudaryta sudėtingiausios rašybos žodžių atmintinė, padėsianti juos geriau įsidėmėti ir išmokti.

Apie kandidato į Sąjūdžio pirmininkus iškėlimą geriausiai žino Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariai, dalyvavę paskutiniuose tarybos posėdžiuose ir XV Sąjūdžio suvažiavime. Patikslinu R. Simonaičio straipsnio teiginius tuo klausimu (LA 2016-03-05, Nr. 49, 50, 51 p.).

Šį straipsnelį pradėsiu išmintingo vadovo Marko Aurelijaus žodžiais: “Lempos šviesa šviečia ir neužgęsta, kol jos neužpūsi; argi tavyje glūdinti tiesa, teisingumas ir išmintis užges anksčiau už tave?“

Balandžio 8 d., penktadienį, Konferencijų salėje (Seimo III r.) Seimo narys Kęstutis Daukšys ir Lietuvių kalbos institutas organizuoja lietuvių kalbos ateities klausimams skirtą konferenciją „Ar kalbės robotai lietuviškai? Lietuvių kalbos tyrimai valstybėje“.

Įsijungęs į Lietuvių kalbos dienoms skirtų renginių programą, parengtą gimtosios kalbos sklaidai ir autoritetui didinti, Vinco Krėvės–Mickevičiaus memorialinis butas – muziejus (vadovas Vladas Turčinavičius) 2016 m. kovo 9 d. pakvietė į renginį „Tvarkom ar darkom? Kalbos aktualijos“.

Politikai, matydami teismų susvetimėjimo problemą ir norėdami patraukti rinkėjus, savo rinkiminėse programose paprastai įsipareigoja vykdyti teismų pertvarką, turint galvoje jų pertvarkymą demokratinių valstybių pavyzdžiu, bet atėję į valdžią – įsipareigojimus pamiršta.

Šiais metais mūsų Lietuva jau 26–ąjį kartą dvasiškiau, tautiškiau ir išradingiau švenčia savo Nepriklausomybės atkūrimo šventę.

Minint knygnešio Jurgio Bielinio 170-ąsias gimimo metines – šio mėnesio 16 dieną Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie knygnešių Atminimo sienelės LŠS Kauno šaulių 2-oji kuopa, vadovaujama Juliaus Proškaus, gražiai talkinant aktyviam šauliui Ramunui Kazakevičiui, surengė Knygnešio dienos minėjimą, kuriame dalyvavo ir būrys jaunųjų šaulių.

Kovo 10 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos iškilmingas minėjimas, kurio metu buvo pristatytas vaidybinis filmas apie Sausio 13-osios įvykius „Mes dainuosim“ (režisierius Robertas Mulanas (Robert Mullan) iš Didžiosios Britanijos, prodiuseris Artūras Dvinelis).

Gerų iniciatyvų juk matome, nebūtina viską palikti kitkart neaiškioms profsąjungoms. Ne profsąjungos Vilniuje, o patys švietimiečiai išjudina tokius reiškinius, kaip Šalčininkų „Leliumai“, Kauno mokyklų konkursai, Didžiojo kunigaikščio Algirdo ir kiti vienijantys istorinės atminties sambūriai. Kelmės Sąjūdžio seimelis, menantis Antano Račo veiklą, būtų pavyzdys daugeliui.

Vasario 27 d. Tėvynės pažinimo draugijos nariai rinkosi į konferenciją Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje (Pilies g.40, Vilniuje). Įžanginį žodį tarė Vilniaus skyriaus pirmininkė Birutė Mikulytė, pasidžiaugusi gausiai susirinkusiu TPD būriu ir svečiais.

1905 metų gruodį susirinkusiame Didžiajame Vilniaus Seime jau atvirai buvo svarstoma, kad Lietuvai būtų suteikta autonomija Rusijos imperijos sudėtyje

Ne pirmi metai vyksta šventinė Kaziuko mugė. Malonu pastebėti, kad vis daugiau ir daugiau joje dalyvauja Lietuvos amatininkų. Kaip ir visada stebina šių žmonių išradingumas.

Kovo 9–11 d., minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Seime vyks šventiniai renginiai.