Anot Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros lektorės Giedrės Baltrušaitytės, šiandien psichikos sveikatos negalima atsieti nuo socialinio konteksto. Sparčiai kintant visuomenei, kinta ir ir ribos tarp sveikos psichikos ir ligos. Šiuolaikiniame pasaulyje, darosi vis sunkiau apibrėžti, kas yra psichikos liga, todėl įsitvirtina nuostata, kad dauguma žmonių per savo gyvenimą patiria vienokius ar kitokius psichikos sutrikimus. Tai tampa pakankamai paplitusiu reiškiniu. Taip pat pripažįstama, kad psichikos sveikatos rodikliai susiję su socialinėmis problemomis. „Sociologai bent jau Lietuvoje stebi naują reiškinį - modernioje visuomenėje atsiranda sveikatos sutrikimų, kurie iš esmės kyla dėl bendro nepasitenkinimo gyvenimu, saviraiškos stokos. Jie pasireiškia įvairiais kūno skausmais, kurie sunkiai apčiuopiami mediciniškai. Sparčiai daugėja depresijos atvejų, o psichikos sveikatos sutrikimai tam tikrais atvejais netgi ima lenkti kai kurias kūno ligas. Atsiranda nauji negalavimai, kurių anksčiau nebūdavo, pavyzdžiui, lėtinio nuovargio, „perdegimo“ sindromas“, - pasakojo sociologė. Specialistės teigimu, psichikos sutrikimas paprastai siejamas su socialinių normų laužymu.

Trečdalis suaugusių pasaulio gyventojų yra fiziškai neaktyvūs. Toks gyvenimo būdas kasmet pražudo 5 mln. žmonių, rodo trečiadienį specializuotame britų žurnale "The Lancet" paskelbti atitinkamo tyrimo rezultatai, praneša agentūra AFP.

Pasaulyje žinoma apie 20000 bičių rūšių, tačiau daugelis rūšių dar nėra aprašytos. Bitės randamos visuose kontitentuose, išskyrus Antarktidą. Bitininkystė ir medunešių bičių laikymas Europoje gyvuoja jau kelis tūkstantmečius. Kaip aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai (NMVRVI), bitės, apdulkindamos pasėlius ir laukinius augalus, gamtoje užtikrina biologinę įvairovę. Gamindamos medų, vašką ir kitus bičių produktus, tokius kaip žiedadulkes, bičių pikį, bičių pienelį, naudojamą kaip maisto papildą, bitės tiesiogiai prisideda prie žmonių gerovės.

Pastebėti odos vėžinius susirgimus, gali ne tik gydytojai, bet ir patys pacientai. Deja, odos vėžys ir melanoma vis dėl to pradedamas gydyti dažnai pavėluotai. Užleistų melanomos formų pastoviai daugėja. Laiku diagnozavus šią ligą, net 97 proc. žmonių pagyja.

Iš Kinijos importuotos plokščiadugnės, melamininės lėkštės dėl didesnio nei leidžiama formaldehido kiekio gali kelti pavojų sveikatai

  Liga, kuri aplanko net ir sveikuolius. Sutrikimas, kuris iš kasdienybės ištrina spalvas. Problema, kurią galite išspręsti, jei tik pasistengsite. Makulos degeneracija. Išgirdus tokį pavadinimą turbūt papurtytumėte galvą: jau kuo kuo, o šia liga tikrai nesergate. Neskubėkite. Tai dažnas sutrikimas, kuriam kiekvienas gali užkirsti kelią, bet ne visi žino kaip. Makulos degeneracija dar vadinama geltonosios dėmės degeneracija. Ji – viena iš regėjimo sutrikimų priežasčių. Ilgėjant gyvenimo trukmei ši liga vis labiau plinta ir dabar yra pagrindinė aklumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. Tai tinklainės makulinės dalies liga, itin dažna perkopusiems 50 metų amžių.

Anemija (kitaip mažakraujystė) – tai patologinė būklė, kuriai būdingas per mažas eritrocitų ir/ar hemoglobino kiekis kraujyje, dėl ko pablogėja deguonies transportas į audinius ir kyla audinių hipoksija. Geležies stokos anemija - tai dažniausiai pasitaikanti mažakraujystės forma.

  Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas informuoja vartotojus, kad remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nuomone, daugėja mokslinių įrodymų, jog transriebalų, susidariusių iš dalies hidrinant aliejų, vartojimas neigiamai veikia daugelį kardiovaskulinės (širdies kraujagyslių) rizikos faktorių ir didina koronarinės širdies ligos riziką.  PSO Mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijoje, skirtoje dviem pagrindiniams neinfekcinių ligų rizikos faktoriams – mitybai ir fiziniam aktyvumui – pažymima, kad turėtų būti mažinamas iš riebalų gaunamas energijos kiekis, vietoje sočiųjų riebalų reikėtų vartoti nesočiuosius ir siekti eliminuoti iš mitybos transriebalus.  

Daugiau nei 60 procentų rūkančiųjų Rusijoje sako neketinantys mesti šio įpročio, kai nuo kitų metų gegužės bus pradėta "puošti" cigarečių pakelius nuotraukomis, kuriose vaizduojama, kokias pasekmes žmogaus sveikatai atneša rūkymas, praneša "RIA Novosti".

Paskutinėmis balandžio dienomis šalį užklupę netikėtai vasariški orai privertė nusimesti šiltus rūbus. Saulės išsiilgę žmonės nugulė jūros, ežerų pakrantes. Tokie gamtos pokštai, kai dar nespėjus visiškai sužaliuoti medžiams, jaučiamės lyg vidurvasarį, gali tapti tikrais spąstais, teigia medikai. Metų laikų kaita, kai vėsų orą staiga keičia karštis, o šį –nakties šalnos, nelengvas išbandymas organizmui. Dar sunkiau šias permainas ištveria turintys jautresnę vegetacinę nervų sistemą, linkę dažnai nerimauti, itin pareigingi ir daug iš savęs reikalaujantys žmonės. „Šiuo metu būtina itin tausoti ir saugoti save. Balandžio pabaiga ar gegužės pradžia –dar nėra vasara, todėl tikrai dar ne laikas nuogiems gultis ant nespėjusios įkaisti žemės, maudytis šaltame ežere. 

Labiausiai paplitusi gyvūnų terapijos sritis - gydymas šunimis. Ji dar vadinama kanisterapija arba dogoterapija (nuo lotyniško žodžio kanis arba angliško žodžio dog, reiškiančio šunį). Šuo –protingiausias, emocionaliausias ir labiausiai linkęs bendrauti iš visų naminių gyvūnų, užtat nekeista, kad ši gydymo gyvūnais rūšis paplitusi labiausiai. Šiuolaikinis gydymas gyvūnais ir prasidėjo nuo psichoterapeuto, kuris savo pacientus gydydavo... kartu su savo šunimi. Tai buvo amerikiečių vaikų psichoterapeutas Borisas Levinsonas, 1962 m. atgaivinęs nuo senovės žinomą, tačiau naujaisiais laikais buvusį pamirštą gydymo būdą. Kanisterapijos draugijų yra JAV, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Prancūzijoje ir kitose valstybėse. Kaimyninėje Lenkijoje šis gydymo būdas smarkiai patobulėjęs. Susibūrusios specialistų grupės, įsteigtos specialios klinikos, vykdomi šios srities mokymai ir šunų atrankos. Pasak tokia veikla užsiimančių psichoterapeutų, išmanyti reabilitaciją, veterinariją, mediciną ir kinologiją nepakanka. Siekiant teigiamo rezultato, reikia daug dirbti ir gilintis į šuns ir žmogaus santykius.

Susirgę tikimės, kad vaistai gali išgydyti mus kankinančią ligą, arba bent jau sušvelninti jos simptomus. Tačiau toli gražu ne kiekvienu atveju vaistai mūsų organizmui reikalingi; taip pat žinotina, jog gera sveikata įgyjama ne vien tik jų dėka. Vaistai gali ir pakenkti, ypač kai vartojami blogos kokybės medikamentai arba netinkami jų deriniai ar dozės. Norint išvengti bet kokių nesusipratimų, būtina gydytojui, išrašiusiam jums vaistų, užduoti “kontrolinius”klausimus. 

Raiščių patempimas pasireiškia aštriu skausmu ir greitu patinimu traumuotos vietos srityje, o taip pat sąnario motorinės funkcijos sutrikimu. Skirtingai nuo lūžimų ar išnirimo, raiščių patempimo atveju sąnarys gali judėti, tačiau tai yra ganėtinai skausminga, o ir pats judesys yra ribotas. Kraujosruvos audiniuose po raiščių patempimo tampa pastebimos tik po 2 - 3 dienų.

Kofeinas yra nuo seno žinoma tonizuojanti medžiaga. Populiariausiu kofeino šaltiniu nenuginčijamai yra kava. Žmogus vidutiniškai kasdien suvartoja 150-225 mg kofeino, kurio 75 proc. yra gaunama su kava. - Puodelyje kavos yra 50-150 mg kofeino, - Puodelyje arbatos –per 50 mg, - Kolos gėrime (0,5 l ) –per 35 mg. Iš Europos Sąjungos šalių, Šiaurės šalyse kofeino suvartojama daugiau: Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje kofeino suvartojama iki 400 mg per dieną. Vaikai, paaugliai ir asmenys, negeriantys kavos, kofeino gauna gerdami arbatą ir saldžius gazuotus gėrimus su kofeinu.

Kiekviena liga daugiau arba mažiau pažeidžia, sutrikdo organizmo veiklą. Nuo vienų ligų labiau nukenčia širdies ir kraujagyslių sistema, nuo kitų –skrandis ar kvėpavimo organai, sąnariai ar raumenys. Sergant beveik visada sutrinka ir tokia gyvybiškai svarbi kiekvieno žmogaus funkcija kaip mityba, nors ja retai kada deramai rūpinamasi. Juk, pavyzdžiui, karščiuojantis žmogus blogiau valgo, netenka apetito, blogėja virškinimas ir maisto medžiagų pasisavinimas. Dažnas sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantis ligonis taip pat netenka svorio. Neretai, prarastas apetitas ir mažėjanti kūno masė būna pirmieji sunkios ligos požymiai, kai kitų simptomų dar nėra. Liga ir sutrikusi mityba glaudžiai patofiziologiškai susiję reiškiniai, darantys abipusę įtaka vienas kitam: viena vertus, dėl ligos sutrinka mityba, ryškėja jos nepakankamumas, kita vertus, mitybos sutrikimai sunkina ligos sukeliamus organizmo pažeidimus, disfunkcijas, blogina gijimą ir klinikines baigtis.

Širdies ir kraujagyslių sistema neatlaiko streso, netinkamos mitybos, žalingų įpročių, menko fizinio aktyvumo. Tai rizikos veiksniai, kurie didina tikimybę susirgti infarktu, insultu ar kitomis kraujotakos sistemos ligomis. Nustatyta, kad 20 proc. mūsų sveikatos lemia paveldėti genai, tad galbūt yra ryšys ir tarp žmogaus kūno sandaros, pvz., ūgio, ir širdies ir kraujagyslių ligų? Kalbamės su Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės ligos sektoriaus vadove prof. Rūta Marija Babarskiene. Miokardo išemija –nebyli liga Išeminė širdies liga arba miokardo išemija –tai liga, kuri išsivysto dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo į širdies raumenį (širdies raumens išemija), kurį savo ruožtu nulemia vainikinių arterijų aterosklerozė ar trombas. Tai labiausiai paplitusi mirties priežastis daugelyje Vakarų šalių ir pagrindinė hospitalizacijos priežastis.

Sukviesti į Sveikatos apsaugos ministeriją žurnalistai informuoti apie organizuojamą sveikatos egzaminą. Žmonių žinios savanoriškai bus tikrinamos balandžio 6 – 7 dienomis. Egzaminą organizuoja visuomeninė iniciatyva „Saugok save“, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, kartu su Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijomis, Lietuvos mokslų akademija ir Europos ligų kontrolės ir prevencijos centru.

Seime daug metų tenka klausytis metinės Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko prof. Juozo Pundziaus ataskaitos. Visų partijų programose sveikatos apsauga įvardijama kaip prioritetinė sritis. Šiais metais balkonai lūžo nuo svečių. Jie atėjo išklausyti vieno svarbiausių metų pranešimo - nieko nėra svarbiau už sveikatą. Balkonuose trūko kėdžių. Seimo salėje kėdžių būtų galima ir pasiskolinti.

1988 m. vasarą Taline dalyvavau Estijos jaunimo forume. Susipažinau su vaikinu, kuris leido estišką laikraštuką jaunimui. Kilo mintis atgaivinti laikraštį ,,Aušrinę”, kurį Stasys Šilingas leido nuo 1910 m., skirtą gimnazistams ir studentams.

Kovo 8-ąją yra minima tarptautinė inkstų diena. Šia diena siekiama atkreipti žmonių dėmesį į mūsų sveikatai labai svarbų organą - inkstus. Juk lėtinėmis inkstų ligomis serga ne taip jau mažai žmonių - 5-11proc. populiacijos. Ir jų gyvenimas dėl to tampa labai apsunkintas.