Sveikata
04 13. Mitybos nepakankamumas – blogos prognozės ženklas
Kiekviena liga daugiau arba mažiau pažeidžia, sutrikdo organizmo veiklą. Nuo vienų ligų labiau nukenčia širdies ir kraujagyslių sistema, nuo kitų –skrandis ar kvėpavimo organai, sąnariai ar raumenys. Sergant beveik visada sutrinka ir tokia gyvybiškai svarbi kiekvieno žmogaus funkcija kaip mityba, nors ja retai kada deramai rūpinamasi. Juk, pavyzdžiui, karščiuojantis žmogus blogiau valgo, netenka apetito, blogėja virškinimas ir maisto medžiagų pasisavinimas. Dažnas sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantis ligonis taip pat netenka svorio. Neretai, prarastas apetitas ir mažėjanti kūno masė būna pirmieji sunkios ligos požymiai, kai kitų simptomų dar nėra.
Liga ir sutrikusi mityba glaudžiai patofiziologiškai susiję reiškiniai, darantys abipusę įtaka vienas kitam: viena vertus, dėl ligos sutrinka mityba, ryškėja jos nepakankamumas, kita vertus, mitybos sutrikimai sunkina ligos sukeliamus organizmo pažeidimus, disfunkcijas, blogina gijimą ir klinikines baigtis.
Mitybos nepakankamumas dažniausiai atsiranda dėl neadekvataus suvartojamų maisto medžiagų ir energijos kiekio bei organizmo poreikio –organizme mažėja baltymų, riebalų, glikogeno, mikroelementų ir vitaminų, o tai sutrikdo įvairių organų funkcijas (pav.):
Širdies ir kraujagyslių sistema. Mitybos nepakankamumas skatina miokardo baltymų sunaudojimą, tai trikdo širdies metabolizmą ir funkciją, mažėja širdies raumens masė, minutinis širdies tūris, vystosi hipotenzija, blogėja kitų organų kraujotaka, jų aprūpinimas deguonimi. Elektrolitų ir mikroelementų stoka gali sukelti ritmo sutrikimus.
Kvėpavimo sistema. Didesnis kaip 20 proc. organizmo baltymų išeikvojimas sukelia kvėpavimo raumenų struktūros ir funkcijos sutrikimus, todėl blogėja plaučių ventiliacinė funkcija, didėja infekcijų rizika. Dėl mitybos nepakankamumo sukelto kvėpavimo raumenų silpnumo sunkiau nutraukti dirbtinę plaučių ventiliaciją.
Kaulų ir raumenų sistema. Raumenys yra žmogaus organizmo baltymų kaupimosi vieta. Tiesioginės raumenų stimuliacijos būdu nustatyta, kad po kelių dienų badavimo raumenų jėga sumažėja 20 proc.
Centrinė nervų sistema. Mitybos nepakankamumo lemiama vitaminų stoka (B1, B12) gali paskatinti kalcio, magnio, fosforo apykaitos sutrikimus ir smegenų disfunkciją: depresiją, nerimą, suvokimo ir mąstymo sutrikimus.
Virškinimo sistema. Dėl nepakankamos mitybos sutrinka skrandžio, tulžies, kasos sulčių sekrecija. Dėl sumažėjusio maisto medžiagų kiekio žarnyno spindyje blogėja enterocitų veikla, sutrinka žarnyno barjerinė funkcija, blogėja maisto medžiagų absorbcija, gali prasidėti viduriavimas.
Imuninė sistema. Mitybos nepakankamumas sutrikdo imuninių ląstelių proliferaciją bei komplemento sistemos komponentų sintezę, taip sumažėja organizmo atsparumas infekcijoms.
Termoreguliacijos sutrikimai būdingi didelio laipsnio mitybos nepakankamumui, jų atsiranda dėl sutrikusios vazokonstrikcijos.
Mokslininkai tik dabar pradėjo skaičiuoti, kiek ligonių gyvybių prarandama vien dėl to, kad dėl ligos, sunkių operacijų arba kitų aplinkybių pacientas negali normaliai maitintis ir praktiškai badauja. Naujausi tyrimai atskleidė skandalingų faktų: Europos ligoninėse kiekvienais metais tiesiog nuo bado miršta tūkstančiai žmonių, nes dėl ligos, jos komplikacijų ar taikomo gydymo negali tinkamai maitintis: kramtyti, nuryti, praradę apetitą ar gebėjimą virškinti maisto medžiagas. Statistinėse mirčių suvestinėse, suprantama, nurodomos humaniškesnės mirties priežastys: infekcinės, trombozinės ar kitokios komplikacijos.
Deklaracijoje nurodoma, kad ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, senstant visuomenei, mitybos nepakankamumo mastai, su juo susiję socialiniai ir ekonominiai nuostoliai Europoje, kaip ir visame pasaulyje, ateityje didės, jei nebus imtasi aktyvių politinių ir ekonominių veiksmų šioms negatyvioms tendencijos stabdyti.
Mityba ir sveikata
2008 m. 27 Europos Sąjungos valstybėse atlikto tyrimo duomenimis, 59 proc. suaugusių Europos vyrų ir 48 proc. suaugusių moterų buvo nutukę arba turėjo antsvorio. Vyresniame amžiuje įvairių mitybos sutrikimų daugėja, o Europos populiacija sensta: kiekvienais metais vyresnių negu 60 metų žmonių skaičius padidėja 2 milijonais. Prognozuojama, kad po 50 metų vyresnių negu 80 metų žmonių Europoje bus 30 proc. daugiau negu dabar.
Mitybos sutrikimus senstant lemia daugelis priežasčių, pavyzdžiui, maitinimasis pablogėja dėl socialinių, ekonominių ir sveikatos veiksnių, fiziologinių ir elgsenos pokyčių, sutrikusio maisto medžiagų pasisavinimo.
Daugelis mokslinių tyrimų įrodė, kad mitybos sutrikimai lemia reikšmingai blogesnius gyvenimo kokybės, sveikatos ir ekonomikos rodiklius, didina sergamumą ir mirtingumą, ilgina stacionarinio gydymo trukmę ir blogina baigtis.
Išvengti mitybos sutrikimų lengviau ir sveikiau negu gydyti, koreguoti jau esančius. Mitybos nepakankamumo profilaktika padeda apsisaugoti nuo mitybos priklausomų ligų, padidina sveiko gyvenimo trukmę, t. y. prideda sveiko gyvenimo metų. Mitybos nepakankamumas, kaip ir, atvirkščiai, nutukimas ar antsvoris, skatina metabolinių (cukrinio diabeto ir kt.), širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos lėtinių ligų, kai kurių piktybinių navikų atsiradimą ir lemia per 60 proc. mirčių. Apskaičiuota, kad apie 2020 m. du trečdaliai mirčių pasaulyje bus susijusios su netinkama mityba.
Nors šiuolaikinė Europos visuomenė kenčia nuo persivalgymo ir nutukimo, ne mažiau jai aktuali ir mitybos nepakankamumo problema. Klinikinėje praktikoje ji įgauna ypatingą reikšmę, nes tiesiogiai veikia ligonių gydymo rezultatus ir išgyvenamumą. Nepaisant to, pacientų mityba nėra dėmesingai vertinama ir analizuojama. Butterworth ir bendr. duomenimis, net 56 proc. stacionaro ligonių nepamatuojamas ūgis, 23 proc. –nepasveriami. Iš ligoninėje pasvertų pacientų 61 proc. gydymo ligoninėje laikotarpiu svoris sumažėjo daugiau kaip 6 kg, 37 proc. atsirado albuminurija <3,0 g/l. Net 10 proc. Europos ligoninėse gydomų pacientų nustatomas sunkaus laipsnio mitybos nepakankamumas, 21 proc. –vidutinio sunkumo, o normalios mitybos ligonių yra apie 69 proc.
Ligos, sąlygojančios nepakankamą mitybą
Dažniausiai mitybos nepakankamumas nustatomas asmenims, sergantiems virškinamojo trakto ar kraujo ligomis, vėžiu, infekcinėmis ligomis, lėtine obstrukcine plaučių ir kitomis kvėpavimo sistemos ligomis, nervų sistemos ligomis. Tyrimai rodo, kad mitybos sutrikimų turintiems pacientams dažnesnės infekcinės ir neinfekcinės komplikacijos, didesni mirštamumo rodikliai. Mitybos nepakankamumo sunkumas tiesiogiai susijęs su gydymo ligoninėje trukme ir rezultatais. Ne mažiau kaip 30 proc. į ligoninę guldomų pacientų jau yra nepakankamos mitybos, toliau būklė dar labiau sunkėja, nes ligoninėje daugelis pacientų mažiau valgo dėl psichologinių priežasčių, taikomo gydymo, atliekamų tyrimų ir kt.
Mitybos nepakankamumas gali būti nustatomas bet kokio amžiaus asmenims, bet dažniau vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, t. y. pediatrinėje ir geriatrinėje medicinos praktikoje. Jau pats senėjimo (involiucijos) procesas sukelia kūno svorio, ypač raumenų masės, mažėjimą, vadinamą sarkopenija. Sveiko suaugusio 70 kg sveriančio žmogaus kūne yra 15 kg riebalų, 12 kg baltymų, 20 gramų gliukozės, 500 gramų glikogeno raumenyse. Patologiniai procesai šias proporcijas sutrikdo. Karščiuojant stiprėja raumenų katabolizmas, mažėja raumenyno masė, raumenys silpsta. Sutrinka judėjimo funkcija, padidėja griuvimo ir kaulų lūžių bei kitokių traumų rizika. Nusilpus kvėpuojamiesiems raumenims, padidėja respiracinių ligų, įskaitant plaučių uždegimą, pavojus. Raumenys nyksta ir kitų būklių atvejais, pavyzdžiui, dėl nejudros, lūžusių kaulų imobilizacijos ir kt. Nustatyta, kad per 10 dienų, praleistų gulint lovoje, vyresnio amžiaus žmonių raumenų masė sumažėja 3,2 proc., o apatinių galūnių –6,3 proc.
Patikros metu nustačius mitybos nepakankamumą, pacientui teikiama reikiama pagalba. Patikros tikslas –išsiaiškinti mitybos nepakankamumą ir nustatyti jo koregavimo įtaką ligonio gydymo veiksmingumui, atsižvelgiant į:
komplikacijų dažnumo ir sunkumo sumažėjimą;
greitesnį gijimą ir trumpesnį sveikimo periodą;
ekonominį efektą –gydymo trukmės ir išlaidų sumažėjimą;
psichikos ir fizinės būklės pagerėjimą ar palaikymą.
Mitybos nepakankamumo korekcija ir gydymas
Jei paciento mitybos nepakankamumas yra kliniškai reikšmingo laipsnio ir gali komplikuoti gydymo bei sveikimo procesą, taikomas klinikinis maitinimas. Klinikinis maitinimas skiriamas į enterinį (pro nazogastrinį ar enterinį zondą) ir parenterinį (į veną).
Nustačius mitybos nepakankamumą, įvertinami individualus paciento mitybos poreikis atsižvelgiant į sveikatos būklę ir ligą. Paskui parenkamas maitinimo būdas ir produktai. Jei pradinės poveikio priemonės neveiksmingos, skiriama geriamųjų maisto papildų. Jei to neužtenka, svarstomas enterinio maitinimo tikslingumas. Jei enterinis maitinimas kontraindikuotinas arba nepakankamai efektyvus, taikomas parenterinis maitinimas.
Enterinis maitinimas skiriamas pacientams, kurie įprastai valgydami negali patenkinti organizmo energijos ir maisto medžiagų poreikio, net jei virškinamojo trakto veikla iš dalies išlikusi. Dažniausia priežastis, verčianti taikyti enterinį maitinimą, –lėtinės neurologinės ligos (įvairiose šalyse –nuo 28 iki 50 proc. enterinio maitinimo atvejų).
Enteriniam maitinimui naudojami fiziologiškai visaverčiai kaloringi maisto produktai arba specialūs mišiniai. Tyrimai rodo, kad netgi labai sunkių, vėžiu sergančių, ligonių klinikinis maitinimas gali reikšmingai pagerinti pooperacinio gydymo rezultatus ir sumažinti mirštamumą: perioperaciniu periodu enteriniu būdu maitintų ligonių grupėje komplikacijų dažnumas buvo 18 proc., mirštamumas –2 proc., o kontrolinėje –atitinkamai 34 ir 6 proc.
Parenteriniam maitinimui naudojami specialūs standartizuoti sterilūs mišiniai, sudaryti iš grynųjų maisto medžiagų (baltymų aminorūgščių, riebalų rūgščių, gliukozės), mineralų ir vitaminų. Mišiniuose esantis energijos ir maisto medžiagų kiekis aiškiai apibrėžtas, todėl nesunku apskaičiuoti skiriamo parenterinio maitinimo energinę ir maistinę vertę.
Europos metabolizmo ir klinikinės mitybos draugija (ESPEN) suformulavo šias strategines kryptis, kuriomis turėtų būti einama diegiant ir plėtojant klinikinį maitinimą:
įtraukti klinikinio maitinimo discipliną į medicinos studijų programas;
siekti, kad stacionaruose gydomi pacientai neturėtų mitybos nepakankamumo;
kompensuoti enterinio ir parenterinio maitinimo preparatus;
įteisinti klinikinės mitybos specialybę;
parengti nuo mitybos nepakankamumo priklausančių ligų profilaktikos ir gydymo gaires.
Pagal „Pasveik.lt“
