2014 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje vyko X-asis Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio kongresas, skirtas Gyvojo Rožinio draugijos įkūrimo dešimtmečiui ir Šeimų metams paminėti „Kad Jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 15, 11).

Lietuvos Katalikių Moterų sąjungos (LKMS) Pasvalio Katalikių Moterų draugija (pirmininkė Aldona Petkevičienė, jos pavaduotojos Vlada Čirvinskienė ir Birutė Simonaitienė) 2014 m. rugpjūčio 9 d. organizavo jau tradicinę konferenciją „ant ratų“ – „Parymokim prie tėviškės slenksčio“.

1989 m. gegužės 28 d. Virgilijus Liuima įšventintas į kunigus ilgą laiką vikaravo Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje, o 1998 m. birželio 28 d. buvo paskirtas klebonu į Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapiją, iš kur aptarnauja Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo parapiją, koplyčias Meleišiuose ir Skrebiškiuose, o nuo 2005 m. ir Kupreliškio Šv. arkangelo Mykolo parapiją (apie tai rašyta ankstesniame „Lietuvos aido“ numeryje).

Rodos, nepastebimai prabėgo ketvirtis amžiaus kunigiškos veiklos. O šios veiklos jubiliejinė šventė tarsi įprasmino Utenos krašto sūnaus – kunigo Virgilijaus asmenybę.

Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčioje (Šaukotas, Radviliškio r.) į pabaigą eina 2014-iesiems suplanuoti konservavimo ir restauravimo darbai. Jais siekiama sustabdyti XIX ir XX amžių sienų dekoro irimą.

Vienas Lietuvos diplomatų, ieškojęs, kas sieja Pietų Šveicariją ir Lietuvą, paneigė ilgai sklandžiusį mitą, kad Lietuvos bažnyčias ir rūmus statė bei dekoravo italų meistrai. Pustrečio šimto metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) miestuose daugiausia dirbo Pietų Šveicarijos, Lugano ežero pakrančių, menininkai.

Vilniuje (liepos 17 d.) ir Kaune (liepos 19 d.) vyko renginiai pagerbiant prof. kun. Kęstutį Trimaką SJ (1930 02 21–1960 06 18–2013 07 19) pirmose mirties metinėse ir pristatant jo knygą „Mano pasaulėjautos kelionė“.

Vyriausybė ieško ekspertų, kurių išvados leistų apsispręsti, ar galima grąžinti pranciškonams vienuolyno pastatų kompleksą Vilniaus senamiestyje.  

Birželio 22 d. Šv. Mikalojaus bažnyčioje klebonui kun. Medardui Čeponiui įteiktas itin retas Lietuvoje jubiliejinis medalis, skirtas Kijevo Kristaus Prisikėlimo katedros (Patriarchalinio Kristaus Prisikėlimo Soboro) pašventinimui 2013 m. ir Kijevo Rusios krikšto 1025 metų jubiliejui.

Išleista paskutinė Lietuvos ir išeivijos rašytojo, mokslininko ir pedagogo kunigo Kęstučio Trimako (1930-2013) knyga "Mano pasaulėjautos kelionė". Liepos 17 d. vyko Vilniuje ir liepos 19-ąją Kaune vyks leidinio sutiktuvių renginiai.

Šių metų birželį Vilniaus kultūrinio ir istorinio paveldo atmintinų datų sąraše bene ryškiausio dėmesio sulaukė 500 metų Rytų apiegų (unitų) katalikų Švč. Trejybės bažnyčios jubiliejus.

Senovės baltų religijos bendruomenė sparčiai didėja - per dešimtmetį, 2001-2011 m. laikotarpiu, šios bendruomenės narių skaičius išaugo beveik keturis kartus. Sociologės Mildos Ališauskienės manymu, senoji baltų religija iš kultūrinio reiškinio pamažu tampa tikra religija

Bazilionų vidurinėje mokykloje (Šiaulių r.) dažni svečiai ukrainiečiai: vienuoliai bazilijonai, seserys, pasauliečiai. 2014-ųjų mokslo metų pabaigoje čia lankėsi gegužės 20 ir birželio 10 dienomis.

Darbo vikaru Kupiškyje pas kun. Klemensą Gutauską metus laiko gražiausiu jauno kunigo gyvenimo laikmečiu.

Ramiai snaudžia Alaušas. Jo ramiame paviršiuje atsispindi gražuolė, lyg balta gulbė, varpinė. Panašu, kad ji laukia iš Alaušo gelmės suskambančio varpo: „Dūšia dangun, kūnas žemės“. Alaušo dugne ilsisi visas Svėdasų miestelis. Rytuose sužėruoja rytinė žara. Už pušyno sužiba pirmieji saulės spindulėliai. Netrukus pasirodo ir besišypsanti saulutė. Sujuda ežero paviršius. Varpinė ir miestelis iškilo į paviršių. Išaušo 2014-ųjų birželio 14-oji diena.

2014 m. gegužės 10-11 dienomis Dusetose buvo pagerbtas parapijos klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas, minintis kunigystės jubiliejų – 40 metų. Šią gražią šventę surengė Dusetų parapija, Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija, Dusetų seniūnija, Kultūros centras Dusetų dailės galerija dėkodami už per nepilnus dvejus metus atgaivintą parapiją.

Birželio 7–9 d.  Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia minėjo 500 metų jubiliejų. Didingą mūrinę bažnyčią vietoje irstančios medinės, pastatė kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis (1460–1530), dėkodamas Dievui už pergalę prie Oršos prieš žymiai gausesnę maskvėnų kariuomenę.

Minint Pasaulinę visuomenės komunikavimo priemonių dieną, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius Bažnyčios kronikos fondo vardu paskelbė apdovanojimus žiniasklaidininkams už sąžiningos ir principingos žurnalistikos bei krikščioniškųjų vertybių puoselėjimą viešojoje erdvėje. Šiemet jų laureatais tapo poetas ir vertėjas Antanas Gailius ir žurnalistas Mindaugas Buika.  

Kiekvienais metais kunigo Alfonso Lipniūno gimtinėje Talkonių kaime (Pasvalio r.) rengiama  Mojava. Šiais  metais ji vyko gegužės 22 d. Čia, gimtinės kieme, vainikais papuošiamas aukštas medinis kryžiaus. Iš Panevėžio atvežamas kunigo Alfonso Lipniūno portretinis paveikslas. Šventinėje popietėje dalyvavo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Pasvalio šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Albertas Kasperavičius, Pumpėnų švč. M.Marijos Škaplierinės klebonas Domingo Avellaneda Cabanillas, Pumpėnuose besisvečiuojąs argentinietis kunigas, Talkonių ir gretimų kaimų gyventojai.

Skapiškio (Kupiškio r.) straipsnio autorės sodybą lanko ir atvykstantys svečiai, ir Skapiškio pagrindinės mokyklos mokiniai. Atvykstantys išgirsta įdomių pasakojimų iš Ukrainos religinių, kultūrinių ryšių su Lietuva, išgirsta apie žymias Lietuvos ir Ukrainos asmenybes, pamato  veikiančios parodos „Pažintis su Ukrainos kultūra“ eksponatus.