VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

06 23. Kilni šventė Dusetose: kan. S. Krumpliausko kunigystės 40-metis (Pradžia)

Mieli skaitytojai,

su džiaugsmu ir padėka pranešame, kad šis dr. Aldonos Vasiliauskienės straipsnis yra net 300-asis valstybės laikraštyje „Lietuvos aidas“.

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Linkime ir toliau taip aktyviai dalyvauti visuomeniniame Lietuvos ir Ukrainos gyvenime ir nušviesti kultūrinį gyvenimą mūsų laikraštyje.

LA Redakcija

***********************************************

Dr. Aldona Vasiliauskienė

2014 m. gegužės 10-11 dienomis Dusetose buvo pagerbtas parapijos klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas, minintis kunigystės jubiliejų – 40 metų. Šią gražią šventę surengė Dusetų parapija, Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija, Dusetų seniūnija, Kultūros centras Dusetų dailės galerija dėkodami už per nepilnus dvejus metus atgaivintą parapiją.

Paroda

Gegužės 10 d. 16 val. Kultūros centre Dusetų dailės galerija kanauninko Stanislovo Krumpliausko kunigystės 40-mečiui pristatė jo sukauptų dailės kūrinių kolekciją. Parodos pradžioje, po tautodailininko Jono Nemanio 1973 m. išdrožtu kryžiumi įrašas:

“Menas, grožis, išmintis taurina žmogų. Dovanotų meno darbų kolekcija įvairiomis progomis klebonui kanauninkui Stanislovui Krumpliauskui“.

Tik įėjus į Dailės galeriją dešinėje pusėje tarpdiecezinės kunigų seminarijos Kaune nuotrauka (vinjetė): dėstytojai ir kun. S. Krumpliausko kurso draugai – tik ką įšventinti į kunigus. Po nuotrauka kun. S. Krumpliauskui 1985 m. suteiktas specialus Popiežiaus Palaiminimo raštas. Kairės pusės stende – visi Romos popiežiai.

Kultūros centro Dusetų dailės galerija direktorius Alvydas Stauskas pristatė jubiliatą kan. S. Krumpliauską, pasidžiaugė jo sukauptu rinkiniu ir paprašė susirinkusiems apie juos pakalbėti patį kanauninką.

Kan. S. Krumpliauskas džiaugėsi ir dėkojo direktoriui A. Stauskui tiek daug laiko paaukojusiam, tinkamai eksponuoti paveikslus, surandant geriausią jų apšvietimą ir kitokius, tik vienam meno kūrinių pristatytojui svarbius akcentus. Kanauninkas jautriai kalbėjo apie kiekvieną galerijoje esantį parodos eksponatą. Pasakojo apie pirmą salę puošiančius Šv. Kazimiero paveikslus, kalbėjo apie jų kurso kunigų seminarijoje globėją Joną Bosko, čia esantį paveikslą, visai nesenai po Lietuvą maldingai keliavusias Šv. Bosko relikvijas. Pasakojo apie Palaimintąjį Jurgį Matulaitį, apgailestavo, kad mums lietuviams trūksta pastangų užbaigti Kanonizacijos bylą, kad palaimintąjį Jurgį būtų galima paskelbti šventuoju.

Prie Popiežiaus Palaiminimo rašto ir kurso vinjetės kunigai su jubiliatu. Iš kairės: Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios atvyko vienuolis bazilijonas, kun. t. Pavlo Jachimecas OSBM, jubiliatas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, Papilio klebonas kun. Virgilijus Liuima ir Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

Detaliai kalbėjo apie kiekvieną iš 14 galinėje salėje esančių paveikslų: jų autorius, paveikslų patekimo į dvasininko rankas progas.

Dar vienoje salėje visų akis patraukė Švč. Mergelės Marijos gobelenas (pagamintas Vitebsko kilimų fabrike), iš įvairių medžiagų pagaminti paveikslai, iš odos ir medžio pagamintas įdomus paveikslas – Kristaus Galva erškėčiuose (1989). Kanauninkas daug pasakojo apie Ikoną su Viešpaties galva, kuri vaizduoja teisingumą ir gailestingumą.

Dusetų kultūros centro direktorius dailininkas A. Stauskas atkreipė ypatingą dėmesį į paveikslą „Nukryžiuotas Viešpats su Marija Magdalena“, kurį kanauninkas įsigijo iš Kamarovskio dvaro. Tai XVIII amžiuje nutapytas darbas – kalbėjo A. Stauskas.

Eksponatų aptarimą kanauninkas S. Krumpliauskas užbaigė pristatydamas medinę šventojo statulėlę ir gintarinį kryžių, kurį kadaise gavo Primicijų (Pirmųjų Šv. Mišių) proga.

Kultūros centro Dusetų dailės galerija direktorius dailininkas Alvydas Stauskas (kairėje) pristato jubiliato kan. S. Krumpliausko (šalia dailininko) sukauptą dailės kūrinių kolekcijos parodą

Koncertas „Kelias į kunigystę“

Kruopščiai apmąstytą ir parengtą koncertą sudarė trys dalys: žodžiu ir vaizdais ekrane pristatytas kan. S. Krumpliausko gyvenimas, gyvas kanauninko žodis – interviu ir trečioji – meninė- muzikinė dalis.

Įeinantį į salę jubiliatą audringais plojimais sutiko visi susirinkusieji į šventę. Dėkingumą ir pagarbą išreikė atsistodami. Salėje renginio dalyvių laukė malonus siurprizas: parengtas išsamus pasakojimas, plačiai atskleidžiantis kanauninko gyvenimą ir veiklą: nuo kūdikystės iki šių dienų, iliustruojamas gausiomis ekrane rodomomis nuotraukomis. O pastarųjų metų nuotraukose ne vienas galėjo pamatyti ir save, dalyvaujantį viename ar kitame renginyje.

Scenarijų parengė Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Vanda Normantienė (Ji ir Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios pastoracinės tarybos narė) ir saviveiklininkė Margarita Simokaitytė. Tekstą išraiškingai skaitė V. Normantienė, pradėdama tokiais žodžiais: „Leiskite padėkoti, kad suradote laiko pagerbti mūsų kleboną kanauninką Stanislovą Krumpliauską ir kartu pabūti minint 40 metų tarnystės Dievui ir žmonėms jubiliejų. Gyvenimo kasdienybė įtraukia į darbo sūkurį ir kartais būtinos tokios valandėlės, kai galima stabtelėti ir pažvelgti, ką gera nuveikei. Noriu pakviesti susipažinti su prasmigai vingiuojančiu mūsų gerbiamo klebono gyvenimo keliu. Trumpam pamirškime rūpesčius, nubraukime nuo veido nuovargį ir kartu prisiminkime reikšmingiausius įvykius klebono gyvenime. Juk tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio.“

Kan. S. Krumpliauskas prie Šv. Kazimiero paveikslo

Supažindinusi su gyvenimo ir 40 metų kunigystės keliu liudytu didžiuliame multimedijos ekrane, renginio vedančioji V. Normantienė pateikė keletą klausimų jubiliatui, norėdama, kad atvykusieji iš toliau galėtų išgirsti – prisiminti gyvą kanauninko balsą.

Kanauninkas jautriai pasakojo apie savo pirmąjį susitikimą su Lenkijos primų kardinolu Stefanu Višinskiu.

Prieš leisdama kanauninkui atsisėsti V. Normantienė pastoracinės tarybos vardu įteikė krepšį su 40 obuolių, kurių kiekviename yra palinkėjimas...

Muzikinė dalis

Koncertą pradėjo vaikai: kalbėjo tarmiškai, dainavo liaudies dainas, pašoko šokį.

Šoko Anykščių istorinių šokių kolektyvas „Baltoji pavana“ (vadovė Jūratė Ūselienė) atliko keletą senovinių šokių, o Anykščių sportinių pramoginių šokių kolektyvo „Verpetas“ šokėjų pora pašoko klasikinį kūrinį – valsą ir modernų šokį (vadovai Juozas Pratkelis ir Stasė Balevičienė).

Prie parodos eksponatų. Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. t. Pavlo Jachimecas OSBM (dešinėje) su Antalieptės seniūnaitė Olga Raugienė (kairėje)

Dusetų Kultūros centro moterų ansamblis „Svaja“ atliko keletą dainų. Ypač įspūdingai nuskambėjo „Vergų choras“ iš Džiuzepės Verdžio operos „Nabukas“ – „Skrisk, svajone...“

Solo partijas iš įvairių kūrinių atliko Margarita Simokaitytė ir Tadas Grinevičius (įspūdingai suskambo jo atliekama Cesar Frank giesmė „Panis Angelicus“).

Specialiais drabužiais apsirengę skaitovai – žiniuoniai Sigita Gudonienė ir Tadas Grinevičius (jis dėvėjo vienuolio abitu), vienas kitą pakeisdami, per intarpus tarp muzikinių numerių, skaitė tekstus apie gėrį ir gerumą, gyvenimo ir darbo prasmę, dalijimą savęs kitiems: „turite tai, ką duodate kitiems ir nieko – ką pasiliekat sau“, laimę: „tik žmogus, sėjantis žmonių širdyse grožio sėklas, gali būti laimingas“, maldą: „pasaulyje daug stebuklų. Vienas paslaptingiausių – mada, kuri yra svarbi kiekvienam žmogui...“ Skaitovų perteikiami žodžiai – tai kan. S. Krumpliausko darbų bei dvasingumo išraiška ypatingai atskleista užbaigoje suskambėjusio Vytauto Mačernio eilėraščio „Aš pažinau Karalių Tavyje“ viename posmų. Čia mes perteiksime visą eilėraštį:

Aš pažinau karalių tavyje iš žingsnių aido

Ir iš akių blizgėjimo aštraus,

Nors kartais jos iš tavo liūdno ir pailgo veido

Man švietė giedrumu audros nuskaidrinto dangaus.

 

Kiekvienas tavo žodis išdidus, bet mielas,

Kiekvienas tavo mostas laisvas ir platus,

Kalbėjo apie tavo didžią, gražią sielą,

Praaugusią, lyg aukštas medis girioje, visus medžius.

 

Nes tu sakei: „Per žemę mes praeinam

Tik vieną syk, tai būkime tvirti!

Kieno gyvenimas bus panašus į sodrią dainą,

Tas nesutirps mirty“.

 

Todėl (nors neturėjai tu namų, kai saulė leidos,

Nei sosto, nei tarnų karališkam dvare)

Iš tavo liūdno ir pailgo veido

AŠ PAŽINAU KARALIŲ TAVYJE.

Paskutinė daina – giesmė – Aleliuja, į solistės Margaritos Simokaitytės atliekamą kūrinį įsijungė Tadas Grinevičius, Eglė Kuzmienė, vėliau ir moterų ansamblis, nešinas degančias žvakutes. Su degančiomis žvakutėmis į sceną išėjo ir šokėjai. Įspūdingai jautėsi žiūrovai klausydami Aleliuja ir regėdami žvakučių švieseles – šviesos ir gėrio skaidos, kurią jau 40 metų skleidžia jubiliatas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas.

Šventės svečiai – kan. S. Krumpliausko gerbėjai

Ne visi jubiliato – kanauninko Stanislovo Krumpliausko gerbėjai galėjo atvykti į šventę. O tarp atvykusiųjų paminėtinas būrys ir kunigų, ir pasauliečių. Šventę savo dalyvavimu pagerbė Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas, Antazavės klebonas kun. Stasys Tamulionis, Papilio klebonas kun. Virgilijus Liuima. Atvyko kanauninko kurso draugas Petras Kražauskas iš Aukštosios Panemunės. Itin svarbu, kad į Dusetas iš Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios atvyko vienuolis bazilijonas, kun. t. Pavlo Jachimec OSBM, su kuriuo jubiliatas nuoširdžiai bendrauja.

Kan. S. Krumplaiuską pagerbė LR Seimo narys Rokas Žilinskas, Zarasų savivaldybės administracijos direktorius Ramūnas Keršys, rajono tarybos nariai Stasė Goštautienė ir Arnoldas Abramavičius, Dusetų seniūnas Saulius Kėblys ir bendruomenės atstovai, parapijiečiai (ne tik dusetiškiai, bet ir iš kanauninko aptarnaujamos Antalieptės).

Atvyko svečių ir iš Anykščių. Be jau minėtų ansamblių ir jų vadovų – Anykščių ligoninės vyr. gydytojas Dalis Vaiginas su pavaduotoja Virginija Pažeriene bei vargonininkas Rimvydas Griauzdė. Į šventę atvyko ir kanauninko giminaičiai. Tarp svečių – ir šio straipsnio autorė dr. Aldona Vasiliauskienė.

Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. t. Pavlo Jachimecas OSBM (dešinėje), skaito padėkos – sveikinimo raštą ukrainiečių kalba kan. S. Krumpliauskui (kairėje) į lietuvių kalbą verčia dr. Aldona Vasiliauskienė (viduryje)

Sveikinimai

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos valgyklos salėje prie vaišėmis nukrautų stalų nusidriekė ilga sveikinančiųjų eilė. Sveikino Zarasų, Anykščių rajonų valdžios bei įvairių organizacijų atstovai, buvę parapijiečiai, Dusetų, Antalieptės seniūnijų nariai, Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas, Papilio klebonas kun. Virgilijus Liuima, kun. Stasys Tamulionis, kun. Petras Kražauskas, Vilniaus Rytų (graikų) apeigų katalikų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Pavlo Jachimecas OSBM, straipsnio autorė ir kiti šventės dalyviai.

Kun. P. Jachimecas OSBM perskaitė ir įteikė padėką ukrainiečių kalba. Padėkoje rašoma: „

Galingasis Viešpats Dievas Jus išsirinko ir pašaukė į kunigystę gausiai apdovanodamas dovanomis, kad Jūs eitumėte į pasaulį ir į Jums patikėtų žmonių sielas skelbtumėte ir sėtumėte Dievo Žodį.

Ir štai jau 40 metų, kaip Jūs sąžiningai vykdote šventą pareigą Dievui, Bažnyčiai ir žmonėms.

Šia proga noriu padėkoti Viešpačiui Dievui už Jūsų kunigystės metus, nuoširdžiai pasveikinti ir palinkėti stiprios sveikatos, laimės ir džiaugsmo Jūsų kilnioje tarnystėje.

Tegul Galingasis ir Maloningasis Dievas, kuriam Jūs taip ištikimas ir toliau džiugina savo gausiomis malonėmis, o Dievo Motina tegul nbepaliauja Jus globojusi.

Dievo palaimos Jums, brangusis Jubiliate, daugeliui gausingų metų.

Su malda. Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas t. Pavlo Jachimecas OSBM“.

Kunigas P. Jachimecas OSBM ukrainiečių kalba padėkojo visiems Lietuvos vyskupams, kunigams, visiems čia susirinkusiems bei visiems Lietuvos tikintiesiems, kurie meldėsi ir tebesimeldžia už taiką Ukrainoje. Kun. Pavlo Jachimeco sveikinimą į lietuvių kabą vertė dr. Aldona Vasiliauskienė.

Šv. Mišios dėkojant už kunigystės pašaukimą

Gegužės 11 d. 12 val. Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje su svečiais dvasininkais parapijos klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas aukojo padėkos už kunigystės pašaukimą iškilmingas šv. Mišias. Į jas atvyko svečias iš Baltarusijos – Gardino vyskupas Aleksandras Kaškievičius (Aleksandr Kaškievič) su pagalbininku dr. kun. Romanu Katimovskiu (Roman Katimowski), Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, seminarijos bendramoksliai: kun. Petras Kražauskas (Vilkaviškio vyskupija), kan. Bronius Latakas (Telšių vyskupija), kun. Antanas Valatka (Vilniaus arkivyskupija).

Parapijiečiai ilgam įsimins tą didingą akimirką, kai Dusetų chorui giedant „Petro laivas plauks kaip plaukęs...“, į Dusetų bažnyčią įžengė 2 vyskupai ir 5 kunigai.

Evangelijos skaitinius skaitė Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos abiturientai Eitvydas ir Mantvydas Merkiai.

JE vysk. J. Kauneckas pamokslo metu pažymėjo, kad žmogui gyvenime svarbiausia tikėjimas, malda ir šeima. Vyskupas džiaugėsi po remontu naujai sušvitusia Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia.

Po šv. Mišių Gardino vyskupas, sveikindamas kan. S. Krumpliauską, įteikė jam iš Romos atvežtą Šv. Jono Pauliaus II paveikslą.

Po ilgai užsitęsusių sveikinimų jubiliatas pakvietė visus į šventorių, pasivaišinti kareiviška koše.

Kan. Stanislovas Krumpliauskas (kairėje) Skapiškyje prie Koplytstulpio M. Reiniui sodina dekoratyvinį medelį. Dešinėje – Tautvydas Adamonis

Jubiliatas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas kalbėjo, kad ši – dvi dienas trukusi šventė – tai iškilmės ir padėka Dievui, Motinai Marijai už kunigystės malonę ir kartu visiems parapijiečiams už nuoširdžią pagalbą.

Anykščių rajono garbės pilietis, Laisvės kovų dalyvis, kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas: keletas gyvenimo momentų

1945 m. balandžio 24 d. Ciсiliškių kaime (Smalvų parapija, Zarasų r.) Igno Krumplevskio (1912 09 10–2009 11 19) ir Marijos Koreivo (1914 05 14–2004 12 03) šeimoje gimė būsimasis kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas.

Po penkerių metų 1950 m. gruodžio 11 d. gimė antras sūnus Petras Krumpliauskas. Jis su Danute Pūraite (gim. 1949 m. rugsėjo 9d.) sukūręs šeimą išaugino tris vaikus: Jolantą (gim. 1973 m. gegužės 1 d., Navickienė), Ingridą (gim. 1977 m. balandžio 11 d., Barzdienė) ir sūnų Andrių (gim. 1979 m. spalio 30 d.). Vaikai jau sukūrę šeimas, tad Petras su Danute Krumpliauskai džiaugiasi šešiais vaikaičiais – kiekvienas vaikas padovanojo po du. O Petro ir Danutės Krumpliauskų vaikaičiams Elvinai (gim. 1995 m. spalio 5 d.) ir Bernardui (gim. 2000 m. gegužės 18 d.) Navickams, Miglei (gim. 1999 m. kovo 27 d.) ir Laurynui (gim. 2001 m. sausio 4 d.) Barzdoms, Auksei (gim. 2007 m. sausio 2 d.) ir Ievai (gim. 2013 m. gegužės 22 d.) Krumpliauskaitėms kanauninkas Stanislovas yra gražus dvasingumo, dėmesingumo kitiems, darbštumo pavyzdys.

Stanislovo kelias į kunigystę

1953 m. Stanislovas mokėsi Lupiankos pradžios mokykloje. Beveik nuo pirmųjų pradžios mokyklos klasių ėmėsi patarnauti Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožinio parapijos klebonui kun. Vytautui Jaskelevičiui, vėliau kun. Jonui Gyliui MIC (1906 04 04–1932 05 21–1967, palaidotas Smalvų bažnyčios šventoriuje).

Užbaigęs pradžios mokyklą, 1959–1965 m. mokėsi Zarasų vidurinėje mokykloje, tuomet vadintoje M. Melninkaitės vardu. Ją gerai užbaigęs norėdamas stoti į išsvajotą kunigų seminariją, pirmiausia atliko privalomą karinę tarnybą – kad niekas iš sovietinės valdžios pareigūnų nesikabinėtų.

1966–1969 m. atliko privalomą tarnybą sovietinėje armijoje Kaliningrado srityje. Baigęs seržantų mokyklą buvo paskirtas į divizijos štabą kariuomenės amunicijos vyriausiu sandėlininku.

1969 m. Stanislovas įstojo į Tarpdiecezinę kunigų seminariją Kaune. Tuo metu į pirmą kursą įstojo aštuoni jaunuoliai. Nors vienas iškrito jau iš antro kurso, tačiau vienas iš atostogų sugrįžo į trečią kursą, tad baigė aštuoni. Seminarijos rektoriumi tuo metu dirbo kun. prof. Viktoras Butkus (1923 01 18–1945 09 15–1993 07 15), S. Krumpliausko kurso vadovu – prepozitu – buvo kun. Vytautas Steponas Vaičiūnas, kurso seniūnu– Algis Baniulis. Jų kurso globėju buvo pasirinktas Šv. Jonas Bosko.

1974 m. Tarpdiecezinę kunigų seminariją Kaune baigę aštuoni seminaristai, 1974 m. balandžio 9 d. įšventinti į kunigus dvejose katedrose. Šeši įšventinti Kauno arkikatedroje: Antanas Diškevičius (1946 01 02–1974 04 09–2012 01 15), Antanas Valatka, Vytautas Kazys Sudavičius, Bronislovas Latakas, Petras Kražauskas, Jonas Malinauskas MIC; du – Algis Baniulis ir Stanislovas Krumpliauskas vysk. Romualdo Krikščiūno (1930 07 18–1954 09 12–1969 12 21–2010 11 02) įšventinti Panevėžio katedroje. Tai buvo pirmas viešas Panevėžio vyskupijoje dviejų kunigų įšventinimas.

Pirmąsias šv. Mišias aukojo Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje pas mons. Petrą Baltušką, pas kurį praleisdavo klieriko vasaros atostogas. Primicijinį pamokslą pasakė dabartinis protonotaras Bronius Antanaitis. Pasakė, kad kunigas yra skirtas ne tam, kad jam tarnautų, o kad jis tarnautų žmonėms.

Darbas parapijose

Per 40 kunigystės metų, iš kurių 16 metų dirbta sovietmečiu kai Bažnyčia buvo žiauriai persekiojama, kunigas Stanislovas užėmė įvairias pareigas: vikaro, klebono, dekano. Šiuo metu dirbama jau penktoje parapijoje (neskaitant aptarnautų parapijų).

Kun. S. Krumpliauskas aštuonerius metus dirbo vikaru dvejose parapijose: Biržų Šv. Jono Krikštytojo (1974–1977) ir Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų (1977–1982) parapijose. Po 8 vikaravimo metų paskirtas klebonu dirbo Papilyje (1982–1995), Anykščiuose (1995–2012), pastaruoju metu (nuo 2012 m.) – Dusetose. Dirbdamas Papilyje aptarnavo ir Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo parapiją, o Anykščiuose – buvo Dabužių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios administratoriumi.

KGB akiratyje

Vikaraudamas Kupiškyje kunigas už drąsų Dievo Žodžio skleidimą ne tik vyresniems, bet ir jaunimui, pakliuvo į KGB akiratį. Tad jo pavardė randama buvusiame KGB dabar Lietuvos Ypatingajame archyve. Kan. S. Krumpliauskui vikaraujant Kupiškyje suaktyvėjo veikla tarp jaunimo – tą piktai pažymi savo ataskaitose Kupiškio r. KGB. Šis „ekstremistiškų pažiūrų“ kunigas (taip ne kartą rašyta saugumo dokumentuose) per pamokslus iškraipydavo sovietinę tikrovę, skleidė nacionalistinę pasaulėžiūrą, darė neigiamą poveikį jaunimui bei moksleiviams.

Kun. S. Krumpliauskas, auklėtas jėzuitų dvasioje (besimokydamas vidurinėje mokykloje važiuodavo rekolekcijoms į Ceikinus pas kun. Karolį Garucką SJ (1908 05 01–1941 04 30–1979 04 06), turėjęs puikią dvasinio ir pastoracinio darbo mokyklą (tapęs klieriku atostogas praleisdavo Daugailių Šv. Antano Paduviečio parapijoje pas mons. Petrą Baltušką (1930 11 20–1954 09 12– 2012 10 13).

Atgal