Religija
08 26. Pasvalio katalikės moterys pradėjo minėti sąjungos jubiliejų
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Lietuvos Katalikių Moterų sąjungos (LKMS) Pasvalio Katalikių Moterų draugija (pirmininkė Aldona Petkevičienė, jos pavaduotojos Vlada Čirvinskienė ir Birutė Simonaitienė) 2014 m. rugpjūčio 9 d. organizavo jau tradicinę konferenciją „ant ratų“ – „Parymokim prie tėviškės slenksčio“. Konferencija skirta Šeimos metams bei Saločiams ir LKMS Pasvalio katalikių moterų draugijos 20-mečiui. Renginyje be Pasvalio katalikių moterų dalyvavo viešnios iš Joniškio, Šiaulių, Pakruojo, Vilniaus.
Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Albertas Kasperavičius pasakoja apie šventoriuje palaidotus kunigus.Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Renginys pradėtas Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje maldomis, poezijos posmais ir lyriniais pamąstymais prie kunigų kapų. Apie šventoriuje palaidotus kunigus kalbėjo, maldai prie jų kapų vadovavo ir į Saločius išlydėjo Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Albertas Kasperavičius.
Poezijos posmus kelionėje autobusu į Saločius deklamavo Pasvalio katalikės moterys, istorines žinias teikė Vlada Čirvinskienė.
Saločių Šv. Juozapo bažnyčioje sukalbėtas Rožinis, melstasi šv. Mišiose, kurias aukojo Pasvalio dekanas, Saločių Šv. Juozapo parapijos klebonas kun. Jonas Tamošiūnas, pasakęs jautrią homiliją.
Po šv. Mišių Pasvalio rajono Saločių Antano Poškos vidurinės mokyklos istorijos mokytoja metodininkė Roma Jakubonienė supažindino su 500 metų istoriją skaičiuojančiu Saločių miesteliu, jo istorija, architektūra, skulptūromis. Ekskursijos metu Katalikės moterys giesmei sustojo prie Liurdo.
Saločių Šv. Juozapo bažnyčioje prie jubiliejinio krepšelio stovi Pasvalio katalikių moterų draugijos pirmininkė Aldona Petkevičienė (dešinėje) ir pavaduotojos Vlada Čirvinskienė (kairėje)
Pirmoji medinė bažnyčia Saločiuose pastatyta 1514 m. Vėliau ji reformatų buvo nugriauta, vietoj jos pastatyti reformatų maldos namai. Katalikai iškėlė bylą, nors ji ilgai užsitęsė, tačiau buvo laimėta. 1777 m. pastatyta nauja bažnyčia, kuri daugiau kaip po pusės amžiaus atnaujinta. Apie 1875 m. tuometinis parapijos klebonas Konstantinas Orlauskas (1839–1863–miręs iki 1904) beveik dešimtmetį dirbęs kapelionu Kauno gimnazijoje ir Katedroje, iš Kauno gubernatoriaus gavo leidimą remontuoti bažnyčią. Tačiau jo pretekstu pastatė naują. 1944 m. liepos 26 d. bažnyčia sudegė. Buvusios bažnyčios vietoje išlikę pamatai ir šį skaudų faktą liudijantis atminimo akmuo. „Šioje vietoje 167 metus stovėjo 2-oji Saločių bažnyčia. 1944 m. liepos 26 d. sudegė. Melskime, kad čia vėl būtų garbinamas Dievas atstatytoje bažnyčioje“.
Dedikaciją knygoje „Saločiai – 500“ įrašo Saločių seniūnas Algimantas Mašalas
Po ekskursijos Saločių bendruomenės namuose, kuriuose atvykusius maloniai sutiko Saločių seniūnas Algimantas Mašalas, vyko konferencija. Pranešimą „Kunigas Antanas Balaišis Saločiuose“ skaitė dr. Aldona Vasiliauskienė, pasidžiaugusi, kad teko kanauninką Antaną Balaišį (1923 01 01–1948 10 31–2005 11 07) pažinoti ir bendrauti jam dirbant Pabiržėje. Kanauninkas prieš daugelį metų pranešėją buvo atvežęs į Saločius, daug pasakojo apie bažnyčios statybą sovietmečiu (bažnyčia slaptai, valdžiai nežinant, perstatyta iš dviaukštės klebonijos, pertvarkius jos vidų). Ilga laiką melstasi didelės dviejų aukštų klebonijos viename kambarėlyje, tačiau žmonėms, esantiems kitame kambaryje buvo sudėtinga dalyvauti Mišių aukoje. Tad į Saločius paskirtas kun. Antanas Balaišis ėmėsi kapitalių klebonijos vidaus pertvarkos darbų, paverčiant ją bažnyčia.
Prelegentė, pateikusi svarbiausius gyvenimo ir veiklos bruožus, dėmesį akcentavo Saločiams, kuriuose kanauninko dirbta beveik 30 metų (administratoriumi, klebonu, aptarnaujant ir kitas parapijas). Klebono A. Balaišio sumanumo dėka „surastas“ varpas ir pakabintas varpinėje, upėje surastas išniekintas kryžius ir atstatytas, atlikta daugybė kitų darbų.
Prelegentė citavo ištraukas iš kun. A. Balaišio 2003 m. išleistos atsiminimų knygos „Širdy žmonių gerumas“. Pasidžiaugė, kad 1996 m. žurnalistė Nijolė Baužytė su kolegomis sukūrė videofilmą „Mūsų miesteliai. Pabiržė“, kuriame skamba kun. A. Balaišio balsas. Kunigas tvarkė kapus dar sovietmečiu, o atgavus nepriklausomybę, šį darbą suintensyvino, statė kryžius, paminklus, paminklines lentas, pats imdamasis darbo įrankių. Jam buvo labai svarbu, kad apie vieną ar kitą jau primirštą asmenybę, sužinotų kuo daugiau... Tad neatsitiktinai pirmoji minėto videofilmo dalis užbaigiama kun. Antano Balaišio žodžiais: „Norisi, kad mūsų praeitis per paminklus kalbėtų mūsų dabarties žmogui, kad šie paminklai primintų mūsų tautos istoriją, mūsų praeitį... Tautai svarbiausia šaknys: istorija, papročiai, tikėjimas, ką siekė nukirsti sovietinė valdžia. Reikia tikėti, kad mūsų tauta, nors ir sužalota, prisikels gyvenimui“.
Katalikėms moterims koncertuoja Kyburių Švč. M. Marijos Angeliškos parapijos ansamblis, vadovaujamas Renatos Kaziliūnienės (sėdi priekyje su gitara)
Saločių seniūnas Algimantas Mašalas pasakojo, kad jo vaikystė ir jaunystė irgi susieta su kun. A. Balaišiu. Prisiminė kunigo gebėjimą bendrauti su žmonėmis, įjungti juos į parapijai būtinus darbus. Seniūnas bendravo su kunigu ir jį iškėlus į Pabiržę...
Pirmininkės pavaduotoja Vlada Čirvinskienė pateikė Pasvalio Katalikių Moterų draugijos 20 metų veiklos ataskaitą: buvo ne tik pasakojama, bet viskas vaizdžiai išdėstyta ekrane: tekstas, schemos, nuotraukos. Nurodytos 20-metų veiklos kryptys: švietimas, socialinė veikla, gerosios patirties sklaida, bendravimas ir bendradarbiavimas ne tik su katalikiškos minties ir krypties organizacijomis.
Pasvalio Neįgaliųjų centro sporto grupė „Purienos“ (vadovės Birutė Simonaitienė ir Eugenija Butkienė) žodžio, judesio, dainos ir šokio formomis pristatė Kristijoną Donelaitį ir jo „Metus“. Buvo miela matyti vyresnio amžiaus moterų jaunatviškai spinduliuojančius veidus ir jausti meile trykštančias širdis...
Koncertavo iš Kyburių Švč. M. Marijos Angeliškos parapijos (Pasvalio dekanatas) atvykęs ansamblis, vadovaujamas Renatos Kaziliūnienės.
Pasvalio katalikėms moterims dėkojo Joniškio atstovės, įteikdamos kepalą duonos, kuriame pažymėtas 20 metų jubiliejus.
Sveikindamos renginio iniciatores – Pasvalio katalikes moteris – Pakruojo rajono katalikių moterų draugija pirmininkei Aldonai Petkevičienei įteikė tik ką išleistą 60 psl. knygą „Gyvenimas su malda, meile ir pasiaukojimu“. Tai 1994 metais atkurtos Pakruojo rajono katalikių moterų draugijos metraštis, kurį sudarė Elena Danė Vlimienė ir Janina Gasiūnienė. Lietuvos katalikių moterų istorijai svarbus pakruojiečių leidinys – puikus pavyzdys visoms katalikių moterų draugijoms.
Saločių bendruomenės namų salėje. Kairėje Pasvalio katalikių moterų draugijos pirmininkė Aldona Petkevičienė
Saločių seniūnijos seniūnas Algimantas Mašalas, pasidžiaugęs, kad šįmet Saločiai mini 500 metų jubiliejų, Pasvalio katalikėms moterims padovanojo jubiliejui išleistą knygą „Saločiai – 500“.
2014 m. išleista ir gražiai iliustruota 200 puslapių knyga „Saločiai – 500“ (Vilnius: Petro ofsetas). Deja, kun. A. Balaišiui skirta pora abstrakčių sakinukų: „Verta paminėti ilgametį Saločių Šv. Juozapo parapijos kleboną garbės kanauninką kunigą Antaną Balaišį. Gilios minties, plačios širdies, darbščių rankų asmenybė, kuri nepailstamai kūrė Dievo namus ir iš plytų, ir iš širdžių“ (p. 81). Gaila, kad prie naudotos literatūros (p. 82) nepaminėta 2003 m. išleista kunigo A. Balaišio atsiminimų knyga, kurioje daug vietos skirta Saločiams... Tikėkime, kad kitąmet (2015) bus garbingai paminėtos kan. A. Balaišio 10-osios mirties metinės ir atiduota jam derama pagarba.
Šįmet LKMS mini atkurtos veiklos 20-metį. Pasvalio katalikės moterys ėmėsi iniciatyvos paminėti šį prasmingą jubiliejų. Reikia tikėtis, kad jubiliejiniai minėjimai, pradėti Pasvalyje – Saločiuose – sulauks tąsos ir kitose Lietuvos vietose, ten kur veikia Katalikių moterų draugijos.
Atgal
