Religija
06 23. Kilni šventė Dusetose: kan. S. Krumpliausko kunigystės 40-metis (Pabaiga)
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Darbo vikaru Kupiškyje pas kun. Klemensą Gutauską metus laiko gražiausiu jauno kunigo gyvenimo laikmečiu. Džiaugiasi, kad jį, jauną kunigą, klebonas K. Gutauskas skatino pastoraciniam darbui su jaunimu, išklausydavo ir įsigilindavo į pateikiamus planus, patardavo ir pritardavo naujovėms. Klebonas K. Gutauskas išleisdavo vikarą pravesti rekolekcijų į kitas parapijas, o sielovadiniam darbui – net į tuometinį Leningradą (dabar Petrogradas), tėviškai išlydėjo ir klebono pareigoms, visų žmonių akivaizdoje palaiminęs jį kaip tėvas sūnų.
1979 m. sausio 9 – 30 d.d. iš kelionės į Lenkiją, kun. S. Krumpliauskas šv. Mišių patarnautojams atvežė raudonas sutanas. Verbų sekmadienį 12 procesijoje ėję raudonomis sutanomis apsirengę vaikai nustebino ne tik parapijiečius. Kitą rytą saugumui jau buvo žinomos visų vaikų pavardės ir kiekvienas jų mokykloje buvo detaliai apklaustas: iš kur gavo, kas pasiuvo ir ar dekanas su kunigėliu jiems moka pinigus už patarnavimus.
Dekanui K. Gutauskui pritariant ir palaikant 1980 m. birželio 24 d. Kupiškio parapijos jaunimas, parengęs religinio turinio pjesę „Jobo drama“, kartu su choristais ir procesijos dalyviais, vadovaujant vikarui kun. S. Krumpliauskui, nuvyko į kunigo gimtąją parapiją Smalvas (Zarasų r.) švęsti šv. Jono atlaidų. Vietiniai gyventojai svečius labai šiltai priėmė, tačiau saugumas sukruto ir keliauninkų, o ypač kunigo S. Krumpliausko laukė nemalonumai. Ir 1980 m. rugsėjo 16 d. jam buvo užvesta byla (kun. S. Krumpliauską perkėlus į Papilį, byla pervesta į kitą skyrių ir išsiųsta Biržų r. KGB).
Vikaras, dekano K.Gutausko padrąsintas, veiklą Kupiškyje plėtė. 1980 m. Visų Šventųjų dieną po Sumos iš bažnyčios į kapines išėjo organizuota procesija su žvakėmis. Nors aplink zujo milicijos mašinos tačiau žmonės jų neišsigando – jų buvo tiek daug, kad procesijos pradžiai pasiekus kapines, paskutinieji procesijos eilėje dar buvo prie bažnyčios (saugumo ataskaitose pažymėta per 200 žmonių). Už tokį „viešos tvarkos ardymą“ vietinė administracija kunigą nubaudė 40 rub. 1981 m. lapkričio 1 d. vėl buvo organizuota procesija iš bažnyčios į kapines.
Prie Baltarusijoje išausto Švč. M. Marijos gobeleno Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas Kairėje) ir Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. t. Pavlo Jachimecas OSBM (dešinėje)
Įsimintinos 1981 m. birželio 30 d.- liepos 1 d. Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje vykusios dviejų dienų jaunimo rekolekcijos, kuriose dalyvavo dešimties parapijų jaunimas (per 125 dalyvių iš Kupiškio, Panevėžio, Antašavos, Papilio, Biržų, Kupreliškio, Palėvenės, Viešintų, Skapiškio, Utenos parapijų). Rekolekcijų vedėju iš Vilniaus buvo pakviestas kun. Ričardas Černiauskas. Šį veikla pareikalavo daug rizikos ir jėgų ne tik iš dekano klebono K. Gutausko, bet ir iš vikaro kun. Stanislovo Krumpliausko. Kad saugumas nepastebėtų vaikščiojančio jaunimo, maistas buvo ruošiamas namuose ir naktį nešamas į zakristiją. Ten jaunimas dvi dienas ir maitinosi. Tačiau neliko nepastebėti budrios saugumo akies. Kunigai, atvykę klausyti jaunimo išpažinčių, jau pirmą dieną pastebėjo seklius. Keli saugumiečiai sekė visą dieną: vieni gulėjo nešienautame šventoriuje, kiti – automobilyje prieš šventoriaus vartelius...
Kupiškio vikarą, nesutikusį talkininkauti okupantų saugumui, už „viešosios tvarkos pažeidimus“ – procesijų organizavimą – okupacinė valdžia baudė administracinėmis baudomis, užrašinėjo jo pamokslus, sekė kiekvieną žingsnį, siekė sukompromituoti. Tam buvo pasitelkti spaudos darbuotojai, kurie KGB nurodymu rašė straipsnius (Narutis A. Ko siekia vikaras S. Krumpliauskas // Komunizmo keliu. 1982. Vasario 13. Nr. 19. P. 2, 4; Petrauskas P. Nepritariu Jums, vikare! // Komunizmo keliu. 1982. Kovo 13. Nr. 31. P. 3; Jarmalavičius J. Prisidengus religijos skraiste// Švyturys. 1983. Nr. 15. P. 21–22). Tačiau, nepaisant saugumo pastangų, kunigas išliko tvirtas savo nusistatymuose ir apsisprendimuose. Tad pasaulietinės okupacinės valdžios reikalavimu aktyvus kunigas buvo iškeltas iš Kupiškio.
Kun. S. Krumpliauskas – klebonas
1982 m. kun. S. Krumpliauskas paskirtas klebonu į Papilio Nekaltosios Švč. M. Marijos parapiją kartu aptarnavo ir Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo parapiją. Jo iniciatyva ir pastangomis pradėti Meleišių koplyčios atstatymo ir tvarkymo darbai. Primintina, kad šią koplyčią 1939–1940 m. savo lėšomis pastatė karo kapelionas kan. Adolfas Sabaliauskas – Žalia Rūta (1873 08 23 (09 03)–1896 03 08–1950 01 14) – tautotyrininkas, surinkęs ir užrašęs lietuvių liaudies dainų bei sutartinių ne tik tekstus, bet ir melodijas, parašęs originalių darbų bei parengęs penkias maldaknyges, išvertęs kūrinių iš suomių kalbos (svarbiausias – epas „Kalevala)...
Veikla Anykščiuose
Kun. S. Krumpliauskas 1995 m. gegužės 24 d. buvo paskirtas klebonu į Anykščių Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapiją, kartu ir Anykščių dekanato vicedekanu, o nuo 2005 m. balandžio 28 d. (Vyskupo dekretas Nr. 121/05) S. Krumpliauskas paskirtas Anykščių dekanato, jungiančio 14 parapijų, dekanu.
2007 m. kovo 2 d. Panevėžio vyskupo raštu (Nr. 80/ 07) kun. S. Krumpliauskui suteiktas Panevėžio vyskupijos katedros kapitulos kanauninko titulas.
Pedagoginė – mokslinė veikla
Paskirtas į Anykščius kun. S. Krumpliauskas ėmėsi pedagoginio darbo: tris metus (1995–1998) vyresniųjų klasių (10–12 klasės) mokiniams Antano Baranausko vidurinėje mokykloje (nuo 2013 m. tapo pagrindine) dėstė tikybą. Pedagoginis darbas paskatino pakreipti veiklą į mokslinę sritį.
Dirbdamas Anykščiuose kan. S. Krumpliauskas įsijungė į mokslinę veiklą – Vilniaus Gedimino technikos universiteto organizuojamas mokslo istorikų konferencijas „Mokslo ir technikos raida Lietuvoje“, pranešimus rengė kartu su dr. A. Vasiliauskiene. Skaitytuose pranešimuose apžvelgė Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią: Šventorių (2008 m.), Vitražus (2009 m., bendraautorius kun. M. Maasas), Vargonus (2010 m.), Dvasininkus (1926–1940) (2011 m.), Anykščių dekanatą (2012 m.). Šio straipsnio autorė kanauninkui irgi skyrė pranešimą „Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas: darbai puoselėjant Anykščių bažnyčią“ (2007 m.). Be to, kan. S. Krumpliauskas 2009 m. organizavo Mokslo istorikų išvažiuojamąją sesiją Anykščiuose.
Labai svarbi ir dvasinė – meninė Anykščių plėtra: vargonų festivaliai, sakralinis meno centras ir Angelų muziejus – jų organizavime, įkūrime ir veikloje buvo jausta kan. S. Krumpliausko ranka.
Ilgametis Anykščių Šv. Mato bažnyčios klebonas, Anykščių dekanas, monsinjoras Albertas Juozapas Talačka (1921 11 19–1947 06 29–1999 12 12) kolekcininkas, švietėjas, mecenatas – Anykščių parapijai paliko savo sukauptą dailės kūrinių kolekciją, asmeninę biblioteką ir archyvą. 2009 m. liepos 23 d. šis jo palikimas pristatytas atidarytame Anykščių sakralinio meno centre. Sakralinio meno centas vykdo plačią kultūrinę programą, populiarindamas sakralinį meną – kiekvieno mėnesio 19 d. organizuoja įvairius kultūros vakarus, koncertus, dailės parodas, knygų pristatymus, edukacinius užsiėmimus. Minėtuose renginiuose kan. S. Krumpliauskas stengdavosi rasti laiko dalyvauti, tarti žodį, padrąsinti ir paremti.
2010 m. liepos 22 d. Sakralinio meno centre buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje Angelų muziejus, kuriam savo sukauptą angelų kolekciją padovanojo kultūrininkė Beatričė Kleizaitė – Vasaris.
Kan. S. Krumpliausko iniciatyva Anykščių Šv. Mato bažnyčiai įsigijus naujus vargonus (1999 m. rugsėjo 25 d. juos pašventino vysk. Juozas Preikšas), nuo 2001 m. pradėti organizuoti tarptautiniai jaunųjų vargonininkų festivaliai „Juniores Priores Organorum Seinensis“, kuriuose dalyvauja jauni muzikantai iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos, besimokantys atskleisti vargonų dvasią... Festivaliai jau tradiciškai prasideda Seinų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje.
Prie parodos eksponatų. Iš kairės: ukrainietis kun. t. Pavlo Jachimecas OSBM, Antalieptės seniūnaitė Olga Raugienė, Antazavės klebonas kun. Stasys Tamulionis
Festivalį organizuoja du kultūrinio bendradarbiavimo sutartį pasirašę miestai - Anykščiai ir Seinai. Kasmet festivalio programą praplečia nauji įvairių šalių vargonininkai. Tarkim 2009 m. – IX-to festivalio metu vargonavo penkių šalių: Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos atlikėjai. Festivalio pagrindinis organizatorius - Varšuvos F.Šopeno muzikos universiteto ir Krokuvos muzikos akademijos profesorius vargonininkas Jozef Serafin, renginio globėjas - Lietuvos Žemės ūkio ministras.
IX-ojo festivalio metu prieš šv. Mišias Lenkijos Respublikos Ypatingasis ir Įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje p. Janušas Skolimovskis (Janusz Skolimowski) pasveikino renginio organizatorius, dalyvius ir svečius su jau tradicine tapusia švente, jungiančia Seinus bei Anykščius, o per šiuos du miestus ir dvi valstybes, bei dvi tautas. Ambasadorius dėkojo šventės iniciatoriui Lietuvoje „spiritus movens“, Anykščių dekanui kanauninkui Stanislovui Krumpliauskui ir įteikė jam Lenkijos Respublikos Kultūros ir tautinio paveldo Ministro specialių apdovanojimą – ženklą „Už nuopelnus lenkų kultūrai“.
Kan. S. Krumpliauskas buvo Anykščių dekanato „Caritas“ pirmininkas, Anykščių rajono savivaldybės visuomeninės Kultūros tarybos narys, Dabužių kaimo bendruomenės pirmininkas, Anykščių rajono Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos narys. Nenuilstančio klebono iniciatyva Anykščiuose buvo įkurtos katalikiškos jaunimo organizacijos skautai ir maironiečiai, dvasininkas buvo šių organizacijų ir Anykščių šeimos centro dvasios tėvas. Klebonas per savo ganytojiško darbo metus Anykščiuose išugdė septynis vikarus, kurie dabar sėkmingai darbuojasi įvairiose šalies bažnyčiose.
Kan. S. Krumpliauskas Anykščiuose atliko ženklių darbų tvarkant bei remontuojant bažnyčią, parapijai priklausančius pastatus. Jo rūpesčiu buvo pakeistos presbiterijos grindys, restauruota bažnyčios interjero ornamentika, restauruota klebonija, atnaujinta dešiniojo bažnyčios bokšto viršūnė, išgrįsti šventoriaus takai, atnaujinta bažnyčios stogo danga. Rūpestingo klebono iniciatyva įrengtas Anykščių bažnyčios pastato išorės apšvietimas, jam pritariant bažnyčios bokšte įrengta apžvalgos aikštelė, kuri dabar turistų gausiai lankoma.
Už pasiaukojamą darbą Anykščiuose kan. Stanislovas Krumpliauskas išrinktas Anykščių rajono garbės piliečiu – jis septintas labiausiai nusipelnęs šiam titului žmogus Anykščių krašte (garbės piliečio vardas jau suteiktas mokslininkams Antanui Tylai, Algirdui Avižieniui, rašytojams Mildai Telksnytei ir Vygandui Račkaičiui, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Anykščių rajono komiteto pirmininkei Primai Petrylienei ir Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro vadovei Evgenijai Baltronienei)
Ryšiai su ukrainiečiais
Ženkli kan. S. Krumpliausko bendrystė su ukrainiečiais. Kanauninkui dirbant Anykščiuose ne vienus metus atostogų iš Ukrainos atvykdavo ukrainietis kunigas pranciškonas Petras Gabčiukevičius, kuris ne vienus metus yra dirbęs Anykščiuose, parapijiečių prisimenamas ir laukiamas.
Kanauninkas su parapijiečiais lankosi Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje pas Rytų (graikų) apeigų katalikus. Bendrauja su vienuoliais bazilijonais – Švč. Trejybės bažnyčios klebonu t. Pavlo Jachimecu OSBM, kitais kunigais ukrainiečiais, kviečiamas į Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje organizuojamus renginius, priėmimus.
Reikia pastebėti, kad Anykščių Šv. Mato bažnyčia viena iš nedaugelio šventovių Lietuvoje iškilmingai pagerbusi 2008 m. liepos mėnesį į Lietuvą atvežtą ukrainiečio Vitalijaus Sobolivskio piligriminį Padėkos kryžių. Apkeliavęs Ukrainą ir Lenkiją, 400 kg ąžuolinis kryžius pasiekė Lietuvą: pabuvojo Vilniuje, Anykščiuose (liepos 3–4 d.), Kaune, Šiauliuose, Kryžių kalne, Žagarėje ir liepos 12 d. iš čia buvo išvežtas į Latviją.
Piligriminis Padėkos kryžiaus žygis yra skirtas paminėti Kristaus mirties ir Prisikėlimo 2000-uosius metus (33–2033). Norima, kad 2033 metais per didžiąją Gavėnios savaitę, kai jau bus apkeliautos visų pasaulio valstybių sostinės ir ten pastatyti kryžiai, tų valstybių žmonės gausiai susirinktų prie savo pastatytų kryžių ir kartu padėkotų Dievui už mūsų išgelbėjimą. Tad visame pasaulyje vienu metu į dangų kildama padėkos malda mus visus suvienytų tikėjime ir meilėje.
Tad neatsitiktinai ir ukrainietis kun. t. Pavlo Jachimecas OSBM, atvyko į gražų kanauninko kunigystės 40-mečio jubiliejų.
Dusetos ir Antalieptė
Po septynerių metų darbo Anykščiuose, 2012 m. liepos 16 d. kan. S. Krumpliauskas paskirtas į Dusetų Švč. Trejybės parapiją, kartu aptarnauja ir Antalieptės Šv. Kryžiaus parapijos tikinčiuosius. Jis yra ir Zarasų dekanato vicedekanas.
Kanauninkas prisimena, kad pirmąsyk į Dusetas atvyko 1973 metais, minint garbingo kunigo Mykolo Bugenio (1888 08 16 (29)–1913 06 08–1980 09 01) kunigystės 60-metį. Labai išsilavinęs, kantrus ir pareigingas kun. M. Bugenis, 1970 m. persikėlęs į Panevėžio vyskupiją, įsikūrė Dusetose ir iki gyvenimo pabaigos buvo altarista Švč. Trejybės parapijoje. Palaidotas Dusetų bažnyčios šventoriuje.
Perėmęs parapiją kan. S. Krumpliauskas pradėjo didžiulius remonto darbai ne tik Dusetose, bet ir aptarnaujamoje Antalieptėje. Tačiau svarbiausia, kad klebonas jau daug nuveikė atstatydamas Gyvąją bažnyčią: kanauninko dėmesys kiekvienam parapijiečiui – puikus bažnyčios pilnėjimo tikinčiaisiais pavyzdys.
Įgyvendinami didžiuliai sumanymai Antalieptėje – ne tik bažnyčios remontas, bet ir pastangos su vietos bendruomene įkurti naują Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08) vardo įamžinimo centrą Lietuvoje yra sektinas pavyzdys... Dera pastebėti, kad kan. S. Krumpliauskas yra daug nuveikęs Skapiškyje (Kupiškio r.) įamžinant Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio atminimą, tad turi gerą patirtį...
Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys
Energingam dvasininkui kan. S. Krumpliauskui brangus ne tik Kupiškis, kuriame jis vikaravo ir subrendo klebono pareigoms. Jam brangus ir Skapiškis. Kanauninkas pašventino straipsnio autorės sodybą (2007 m.), o po kelių metų – 2013 –aisias – M. Reinio mirties 60-mečiui pastatytą Rūpintojėlį, dalyvavo susitikime su piligrimais, atvykusiais iš Vladimiro (prie Kliazmos), kurio kalėjime kentėjo ir mirė Dievo tarnas M. Reinys.
Piligrimų vadovas Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios klebonas t. Sergiejus Zujevas su septyniais parapijiečiais 2013 m. gegužės 1 d. lankydamiesi Skapiškyje bendravo su tikinčiaisiais bei Panevėžio vyskupijos kunigais. T. Sergiejus Zujevas buvo nustebintas, kad kan. Stanislovas Krumpliauskas gerai pažįsta jo bičiulių Valentinos Belkovskos ir jos vyro Aleksandro Šiker šeimą. Pasirodo Aleksandras Šiker zakristijonavo Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado) Šv. Kotrynos bažnyčioje, esančioje Nevskio prospekte. Tačiau bažnyčia buvo uoliai sekama saugumiečių ir siekiant išvengti jų „dėmesio“, Mišios buvo aukojamos slapta privačiuose butuose, tarp jų ir Aleksandro šeimos bute.
Lenkijos Primas kardinolas Stefanas Višinskis (Stefan Vyšynskyj, 1901–1981) kanauninkui (tada dar kunigui) Stanislovui Krumpliauskui 1976 m. suteikė dispensą (teisę) Sankt Peterburge privačiuose butuose katalikams aukoti šv. Mišias, teikti ligonių sakramentus, tuokti bei krikštyti – tai buvo slapta kanauninko misija, kurią globojo Dievas, nes kanauninkas nepakliuvo į saugumo rankas. Kan. S. Krumpliauskas į Sankt Peterburgą važinėjo iki Atgimimo, į metus vykdavo du ar tris kartus.
Valentinos Belkovskos ir Aleksandro Šiker šeima labai artima ir kun. Sergiejui Zujevui – padėjo jam ne tik materialiai, bet ir moraliai. Jie ir dabar palaiko nuoširdžiausius santykius. Kan. S. Krumpliausko pažintis su Valentina ir Aleksandru taip pat nenutrūko: jie ne kartą buvo Lietuvoje, Šiker ir jo draugai, kanauninkui dirbant Papilyje ir aptarnaujant gretimas parapijas, išdažė jo aptarnaujamos Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios išorę.
Kunigai Stanislovas ir Sergiejus surado ir daugiau pažįstamų, deja, daugelis jau iškeliavę į Amžinybę...
Kan. S. Krumpliauskas Skapiškyje dalyvauja susitikimuose su iš Ukrainos atvykstančiais dvasininkais bei pasauliečiais, kituose renginiuose, yra laukiamas ir Skapiškio parapijiečių.
Veiklos įvertinimas
Neįbaugintas sovietinių pareigūnų gąsdinimų, išlikęs tvirtas savo įsitikinimuose, kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas jau 40 metų skelbia Dievo Žodį, skleisdamas Meilę ir pasiaukojimą žmonėms, savo pavyzdžiu liudydamas tikėjimą ir meilę Dievui. Kanauninko veikla sulaukė Bažnytinės bei pasaulietinės valdžios dėmesio.
2006 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, nuodugniai ištyręs dvasininko Stanislovo Krumpliausko bylą, 2006 m. rugsėjo 20 d. protokolu Nr. 157 pripažino jį Laisvės kovų dalyviu. 2006 m. spalio 10 d. Dalios Kuodytės ir komisijos pirmininko Gintaro Šidlausko pasirašytas pažymėjimas tų pačių metų spalio 26 d. buvo įteiktas Vilniuje.
2007 m. kovo 2 d. Panevėžio vyskupo raštu (Nr. 80/ 07) kun. S. Krumpliauskui suteiktas Panevėžio vyskupijos katedros kapitulos kanauninko titulas. O už pasiaukojamą darbą Anykščiuose kan. Stanislovas Krumpliauskas 2013 m. išrinktas Anykščių rajono garbės piliečiu – jis septintas labiausiai nusipelnęs šiam titului žmogus Anykščių krašte.
Už tarptautinių jaunųjų vargonininkų festivalių organizavimą Anykščiuose, kan. S. Krumpliauskui 2009 m. įteiktas Lenkijos Respublikos Kultūros ir tautinio paveldo Ministro specialius apdovanojimas – ženklas „Už nuopelnus lenkų kultūrai“.
Atgal
