Eidama 90-uosius metus, Australijoje, Sidnio mieste, mirė poetė Aldona Veščiūnaitė-Janavičienė, praneša Lietuvos rašytojų sąjunga.

Antradienį Medininkų memoriale ir Vilniaus Antakalnio kapinėse paminėtos 21-osios Medininkų tragedijos metinės. 1991 m. liepos 31-ąją Medininkų pasienio kontrolės poste prie sienos su Baltarusija buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję Lietuvos pareigūnai ir vienas sunkiai sužeistas, kurį medikams pavyko išgelbėti.

2012 m. liepos 28 d. į paskutinę kelionę palydėjome ir Vilniaus Antakalnio kapinėse atsisveikinome su profesoriumi, humanitarinių mokslų habilituotu daktaru, Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos nariu,  Gardino universiteto garbės daktaru  Vytautu Merkiu (1929 05 05–2012 07 25). Vytautas Merkys buvo vienas  kūrybingiausių ir produktyviausių  dviejų amžių sandūros Lietuvos ir Europos istorikų. Didelis jo indėlis ir ugdant jaunąją Lietuvos istorikų kartą. Aukštas yra Lietuvos istorijos piliakalnis. Okupacijų metais (1940-1989) įkopti į jį  sąžiningam  istorikui  buvo labai sunku ir sudėtinga. Reikėjo ne tik daug  dirbti,  bet ir sugebėti kantriai ir sumaniai, savęs ir mokslo neišsižadant, įveikti primestos oficialiosios ideologijos kliūtis. Iš tėvų paveldėtas sąžiningumas, darbštumas, nuoširdus geranoriškumas, valstietiškas sumanumas, studijų metu įgyti  ir vėliau nuolat stiprėjantys mokslinio darbo įgūdžiai, platus mokslininko akiratis kupiškėnui Vytautui Merkiui padėjo tai padaryti. Profesoriaus nuveiktų darbų sąrašas atskleidžia susiliejantį begalinio darbštumo ir talento horizontą. Ryškiai išsiskiria keturios Vytauto Merkio akademinės veiklos kryptys: moksliniai tyrimai, pedagoginis darbas, leidyba ir mokslo vadyba. Visose šiose srityse Vytautas Merkys paliko ryškius ir reikšmingus pėdsakus, tarsi orientacines gaires visai istorikų akademinei bendrijai.

Šią savaitę Vilniuje ir Medininkuose bus paminėtos Medininkų tragedijos metinės.

Eidamas 84-uosius metus liepos 25 dieną Vilniuje mirė žymus istorikas, Lietuvos mokslų akademijos narys profesorius habilituotas daktaras Vytautas Merkys, patvirtino Lietuvos mokslų akademijoje.

2012 m. liepos 9 d. eidamas 86-uosius metus po sunkios ligos mirė visuomenės veikėjas, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos narys, folkloro ansamblio „Giedra“ dalyvis, Valančiaus blaivybės sąjūdžio narys, Vinco Kudirkos paminklo statybos fondo aukų rinkėjas, savo tėviškės bei viso krašto gražinimo daugelio iniciatyvų autorius ir vykdytojas.   Šviesios atminties Bronislovas Kiela gimė 1927 m. sausio mėn. 8 d. Gakūnų kaime, Geležių valsčiuje, Panevėžio apskrityje. Mokėsi Geležių progimnazijoje. Ją baigęs įstojo į Joniškėlio žemės ūkio technikumą. Įgyjęs žemės ūkio darbuotojo specialybę pradėjo dirbti Lygumų MTS vyriausiuoju agronomu. Studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto neakivaizdiniame skyriuje. Su žmona Genovaite, taip pat LŽŪA absolvente, sukūrė gražią šeimą užaugino du sūnus. Įgyjęs aukštojo mokslo kvalifikaciją buvo paskirtas Paveliuonio tarybinio ūkio direktoriumi, Šakių rajone, kur darbavosi 11 metų. Bronislovo sumanumo dėka ūkis tapo pirmaujančiu Šakių rajone. Kaip gerą darbuotoją ir specialistą Bronislovą Kielą pakvietė į Žemės ūkio ministeriją, Augalų apsaugos stoties viršininko pareigoms. Vėliau darbavosi Žemėtvarkos institute, Lietuvos Mokslų Akademijoje - eksperimentinės bazės direktoriumi ir kitur.

Lietuvos Respublikos Seimo Parlamento galerijoje birželio 13 dieną buvo surengtos dvi parodos, skirtos Gedulo ir vilties dienai paminėti. Viena iš jų dailininko Henriko Cipario ,,Lietuvos kančia”.

Lietuva mini Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną - prisimenamos ir pagerbiamos masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukos.

  Netekome Vyskupo Juozo Tunaičio. Vyskupas emeritas J. Tunaitis mirė naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, eidamas 84-uosius metus.

Lietuvoje bus perlaidojami mokslo ir kultūros veikėjo, Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo, publicisto, pasipriešinimo okupaciniams režimams ideologo, Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus (po mirties) kavalieriaus Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus palaikai.

Praėjusią savaitę prasidėję renginiai, skirti pagerbti 1972-ųjų gegužės 14 dieną dėl Lietuvos laisvės, protestuojant prieš sovietinį režimą susideginusio jaunuolio Romo Kalantos atminimą, toliau tęsiasi. Daugiausia jų sutelkta į pirmadienį, kai sukako lygiai 40 metų nuo to tragiško įvykio, kuris išsiliejo masinėmis nepaklusnumo sovietų valdžiai demonstracijomis, trukusiomis net kelias dienas.

Panevėžio rajone, Paįstrio seniūnijoje, švenčiant jurgines, buvo prisimintas prieš šimtą metų gimęs ir šiemet 65 metams sukakus nuo žūties, kraštietis, žurnalistas Jonas Virbickas.

Eidamas 70-uosius metus, balandžio 5 dieną Molėtuose mirė poetas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Remigijus Gražys.

Lietuvos futbolas neteko vienos iškiliausių asmenybių sporto šakos istorijoje. Mirė praeityje gerai žinomas futbolininkas, treneris, organizatorius, žurnalistas, metraštininkas Stanislovas Paberžis. Jis už ilgametį darbą futbolo srityje buvo vadinamas Lietuvos futbolo patriarchu.

Retai taip būna, kad tektų rašyti apie kaimo mirtį. Šiandien iš Mėčių kaimo (Šilalės rajonas, Laukuvos valsčius) išėjo paskutinė senbuvė senolė Stasė Žilytė – Pocienė (1923-2012). Ir kaimas mirė.

Šįmet planuojama surengti Lietuvos laisvės kovotojų atminimo Lukiškių aikštėje meninės idėjos projekto konkursą. Tai numatyta Istorinės atminties puoselėjimo 2012 metų priemonių plane, kurį kitą savaitę numato tvirtinti Vyriausybė.

Eidamas 92-uosius metus, trečiadienį po ilgos ir sunkios ligos mirė žymus lietuvių pianistas, dirigentas, pedagogas Rimas Geniušas (1920-2012), pranešė Lietuvos operos ir baleto teatras.