Iš kur dvasia ateina ir kur išeina? Ir kodėl vienas žmogus yra dvasingas, o kitas – visiškas bedvasis? Sena dilema, kurią pasaulis sprendžia nuo pat savo atsiradimo laikų. Ir, jei visi žmonės būtų dvasingi, gyventume rojuje, be jokio „komunizmo žemėje“ ar žadamo rojaus pomirtiniame pasaulyje. Bet žmogiškas netobulumas paverčia visus dalykus neįmanomais, nors ta dvasia egzistuoja. Ir sieja nematomu ryšiu daugelį žmonių.

Labai dažnai mes užduodame klausimą: o kur eina mūsų civilizacija, žmonija, mūsų Tėvynė, šiaip atskiri žmonės? Koks gi viso šito tikslas, kad mes esame ir viskas aplink mums egzistuoja? Ir kaip dažnai tą klausimą uždavinėjame tiesiog beprasmiškai, nes jau turime gatavus atsakymus. Gyvename neva tam, kad gyventume kuo geriau, nesvarbu, kieno sąskaita, sąžiningai ar ne, bet gyvename tam, kad gyventume. Ir kuo geriau. Tik kas yra tas geras gyvenimas?