Šiandien, balandžio 2-ą dieną, minima Pasaulinė autizmo supratimo diena. Ta proga Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo apvalaus stalo dalykinę diskusiją, kurioje dalyvavo įvairių valstybės sektorių – sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos ir darbo ir atstovai, vyriausieji respublikos bei kraštų psichiatrijos srities specialistai, nevyriausybinių asociacijų „Lietaus vaikai“ ir „Kitoks vaikas“ aktyvistai. Aptartos autizmo sindromą turinčių žmonių sveikatos ir gyvenimo kokybės aktualijos, numatyti tolesni žingsniai specifinių raidos sutrikimų turinčių vaikų, suaugusiųjų žmonių, jų šeimų šviesesnio, sveikesnio ir laimingesnio pasaulio link.

Nuo kitų metų sausio 1 d. suaugusiems autistams diagnozės bus nustatomos pagal Klinikinę autizmo vertinimo skalę (CARS). Tokia nuostata patvirtinta sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio pasirašytame įsakyme. Naujoji diagnozavimo tvarka padės kuo objektyviau nustatyti ne tik autizmo ligos sunkumo laipsnį, bet ir darbingumo lygį suaugusiems, sergantiems įvairiapusiais raidos sutrikimais.

Didžiosiose šalies poliklinikose nuo lapkričio 1 d. įvedama nauja koordinatoriaus pareigybė. Šį darbą dirbsiantis specialistas koordinuos prevencinės ir profilaktinės veiklos plėtojimąasmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ), teikiančiose pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, informuos pacientus apie vykdomas valstybines prevencines programas,  asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Transportasir judumas yra labai svarbūs mūsų ekonomikai ir visuomenei. Tai esminės šiuolaikinio gyvenimo dalys. Mes esame priklausomi nuo transporto, keliaujame automobiliu, autobusu, traukiniu, pėsčiomis ar dviračiais į darbą, mokymosi vietą, apsipirkti, poilsio vietas. Didėjant transporto priemonių kiekiui, didėja ir jų poveikis aplinkai, įtaka oro kokybei bei klimato kaitai: Europoje transporto priemonių išmetami oro teršalai sudaro ketvirtadalį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Mokslininkus nuolat domino klausimas, kodėl vienose šalyse žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni nei kitų valstybių gyventojai. Pavyzdžiui, japonės moterys vidutiniškai sulaukia 86, prancūzės – 81,5, lietuvės moterys 78,8 metų, o Kazachstane žmonių vidutinė gyvenimo trukmė – tik 68,7 metai. Pastebėta, kad tose šalyse, kuriose vidutinė gyvenimo trukmė ilgesnė, žmonės yra laimingesni ir rečiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis. Anot gydytojos kardiologės Audronės Statkevičienės, susirūpinti ir įvertinti savo širdies būklę reikėtų jau sulaukus 30 metų.

Medžiagų apykaita, tai nenutrūkstantis procesas, kai energiją gauname iš maisto ir ją naudojame kasdienėje veikloje. Kuo greitesnė mūsų medžiagų apykaita, tuo lengviau išlaikyti dailias kūno linijas. Laikui bėgant mūsų medžiagų apykaita lėtėja, todėl galime susidurti su antsvoriu. Kad to neatsitiktų „Lieknėjimo ir sveikatingumo centro“ sveikos mitybos specialistas Tomas Lenart jau dabar siūlo imtis priemonių, kad paspartintumėte savo medžiagų apykaitą.

Pacientų patogumui nuo 10 dienų iki 30 d. pratęstas kompensuojamųjų vaistų receptų galiojimo terminas, gydytojams suteikta galimybė ant vieno blanko išrašyti receptą, jei pacientas pageidauja įsigyti vaistus 6 mėnesių gydymo kursui, sumažinta privalomų žymėjimų skaičius tiek pildant receptą, tiek vaistinėms, vykdant jų apskaitą.

Stebuklas – galimybė kasdien matyti pasaulį ir mus supančius žmones. Tačiau Lietuvoje apie 32 tūkst. žmonių serga glaukoma, kuri sukelia negrįžtamą aklumą. Kovo 12 d. minint pasaulinę glaukomos dieną, Kauno Dainavos poliklinikos akių gydytojai ragina atkreipti dėmesį į šią klastingą ligą ir džiaugtis puikiu regėjimu visą gyvenimą.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad 2013 m. spalio mėn. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (angl. International Agency for Research on Cancer, IARC) aplinkos oro taršą paskelbė kancerogenine žmogui (1 grupė)– sukeliančia vėžį.

„Skiepijimai yra efektyviausia užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonė per visą žmonijos istoriją, toks sprendimas leistų sumažinti vakcinomis valdomų infekcijų plitimo riziką kolektyvuose“, – komentuodamas siūlymą į darželius priimti tik pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių paskiepytus vaikus sako Vaikų ligų vyriausiasis respublikos specialistas Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis.

Vienintelis patikimas trichineliozės profilaktikos būdas – nevalgyti nepatikrinto gyvūno mėsos.

Dalis moterų po gimdymo patiria įvairių rūpesčių: prasideda šlapimo nelaikymas, sumažėja lytinis jautrumas. Nespręsdamos šių problemų moterys laikui bėgant užsidaro savyje, apsimesdamos, kad viskas yra gerai. Tačiau daugelis jų nežino, kad dubens dugno raumenų pratimai gali padėti susitvarkyti su kylančiomis problemomis ir turėti tvirtus dubens dugno raumenis.  

Tikriausiai daugelis atsimena mokykloje per chemijos pamokas išmoktą labai paprastą vandens formulę ­– H2O, bet turbūt ne visi žinome ir įsivaizduojame, koks jis yra svarbus, nepakeičiamas ir gyvybiškai reikalingas mūsų gyvenimui ir mūsų sveikatai. Žmogus be maisto gali išgyventi kelias savaites ar net mėnesius, bet be vandens gali numirti per keletą dienų. Vanduo, kaip ir oras, yra pagrindinis gyvybės ir geros sveikatos šaltinis, taip pat ir nepakeičiamas maisto produktas.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad vasario 4 d. yra minima Pasaulinė vėžio diena. 2014 m. Pasaulinės vėžio dienos tema yra „Paneikime mitus apie vėžį“. Atsižvelgiant į pernai vykusią sėkmingą vėžio prevencijos kampaniją, šiemet dėmesys bus sutelktas į Pasaulinės vėžio deklaracijos (World Cancer Declaration) 5 uždavinį – mažinti atskirtį ir išsklaidyti mitus apie vėžį.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras primena, kas yra meningokokinė infekcija, kaip ji plinta ir ką turėtume žinoti, jeigu mūsų artimoje aplinkoje (mokykloje, darbe, kitame kolektyve) kas nors suserga šia liga.

Pasaulyje yra nemažai lėtinių susirgimų, kuriems būdingas sąlygiškai žemas mirtingumo lygis, bet kurie pasižymi gana aukštu sergamumo bei neįgalumo lygiu, sukelia įvairaus pobūdžio lėtinius skausmus, sumažina gebėjimą dirbti, judėti ir savarankiškai apsitarnauti, gerokai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę. Kaulų ir sąnarių ligos bei pažeidimai (kai kurie autoriai juos vadina tiesiog reumatiniais susirgimais) yra dažniausia ilgalaikio skausmo bei fizinės negalios priežastis, kuri kasmet paveikia šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje. Jie daro milžinišką neigiamą įtaką individams, šeimoms, bendruomenei bei visuomenei.

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad Afrikinis kiaulių maras (AKM) grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei nekelia. Ši virusinė naminių kiaulių ir šernų liga yra pavojinga tik gyvūnams. Ja serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės. Žmonės šia liga neužsikrečia.

Žiemą daugelis tėvų ima perdėtai bijoti orų pokyčių bei jų poveikio savo vaikams. Tačiau tėvai dažnai pamiršta, jog ypatingą dėmesį būtina skirti ne tik šiltiems vaiko drabužiams, reikia ir tinkamai prižiūrėti kūdikio odą. Šeimos gydytoja Aušra Urbutienė bei kūdikiams skirtos kosmetikos „Johnson‘s baby“ specialistai tėvams primena svarbiausias taisykles, kurios padės apsaugoti mažylių odą žiemos metu.

Kalėdinis laikotarpis baigiasi Trijų karalių šventę. Per jąant durų staktos parašomos pirmosios trijų karalių vardų raides: +K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras). Rašantieji visliasi, kad užrašius šias raides namai bus apsaugoti nuo blogųjų dvasių. Tokia viltis gali ir pasiteisinti, nes visiems ezoteriniams mokymams, burtams ir užkalbėjimams būdinga nuostata: energija seka paskui mintį.

Mėsa ir jos produktai yra vienas iš strateginių Lietuvos maisto pramonės gaminių. Jos lietuviai suvalgo daug, todėl reikia siekti, kad mėsos produktai būtų kokybiškesni, sveikesni, kad gamintojai būtų konkurencingesni. Tokių tikslų siekė projekto „Išskirtinės kokybės mėsos gaminių gamybos ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ vykdytojai – KTU Maisto instituto mokslininkai.