Nuoroda „Geriausias iki …“, t. y. minimalus tinkamumo vartoti terminas, paprastai pateikiamas ant negreitai gendančių, pavyzdžiui, kruopų, miltų, makaronų, konservuotų, džiovintų maisto produktų. 

Atliktų epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad gruodį, palyginti su lapkričio mėnesiu, sumažėjo užsikrėtimų, siejamų su užsikrėtimais darbe ir gydymo bei palaikomojo gydymo įstaigose, tačiau daugėjo užsikrėtimų šeimose, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Paskutinįjį metų mėnesį reikšmingą dalį sudarė atvejai, kai žmonės negalėjo pasakyti, kur užsikrėtė, t. y. įvardinti konkretaus infekcijos šaltinio. Pasak gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės, turime didelį vidinį infekcijos išplitimą, tai reiškia, kad žmonės gali užsikrėsti visur, net ir nežinodami, kad turėjo kontaktą su konkrečiu žmogumi, kadangi jo nepažįsta. „Atlikdami epidemiologinius tyrimus vis dažniau išgirstame žmonių pasakymą, kad jie nenutuokia, kur galėjo užsikrėsti, išvardija vietas, kur lankėsi, tačiau konkrečiai negali įvardinti žmogaus, kuriam būtų patvirtinta koronavirusinė infekcija ir su kuriuo būtų bendravę. Iš tų įvardintų vietų galime daryti tam tikras prielaidas, kad žmogus, pavyzdžiui, galėjo užsikrėsti prekybos centre, viešajame transporte ar kitur, nesilaikydamas numatytų reikalavimų,", - sako gydytoja epidemiologė D. Razmuvienė.

Riebalai - viena iš pagrindinių mūsų organizmo maisto medžiagų, ir jie mums būtini. Tačiau ne vienodais kiekiais.

Beveik nėra maisto produkto, kurio sudėtyje nebūtų cukraus. Nuo cukraus kenčia kepenys, nes jos suriebėja dėl pernelyg didelio angliavandenių kiekio.

Vienas iš svarbių laimės faktorių yra maistas – pavalgę jaučiamės ne tik sotūs, tačiau ir laimingi.

Siekiant kuo greičiau suvaldyti visą pasaulį jau beveik metus sukausčiusią koronaviruso sukeltą pandemiją, labai svarbu skiepytis nuo COVID-19 ligos. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, jog vakcinos jau daugiau nei du šimtus metų yra laikomos saugiausia ir patikimiausia natūralia sukurta apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Taip pat primena, kas yra imunitetas ir kaip jis susidaro.  Vakcinos nuo COVID-19 yra vaistai, kuriais siekiama užkirsti kelią naujo koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltoms ligoms, sukeliant imuninį organizmo atsaką. Jos – būtinos, mat dabartinė COVID-19 pandemija yra pasaulinė krizė, turinti milžinišką neigiamą poveikį žmonių sveikatai, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui.

Vokietijos kompanija „BioNTech“ penktadienį paskelbė preliminarų tyrimą rodant, kad jos vakcina nuo COVID-19 taip pat veikia prieš svarbią koronaviruso atmainų, aptiktų Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Afrikos Respublikoje, mutaciją. Pasak ekspertų, šių atmainų virusų užkrečiamumas yra didesnis nei pradinės COVID-19 atmainos. Atlikti testai parodė, kad „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina nuo COVID-19 paskiepytų žmonių antikūnai „veiksmingai neutralizuoja SARS-CoV-2 su svarbia mutacija, taip pat aptinkama dviejose itin užkrečiamose atmainose“, nurodė „BioNTech“.

Vienas iš „BioNTech“ įkūrėjų ir generalinis direktorius Uguras Sahinas viliasi, kad iki sausio antros pusės bus parengtas vakcinos nuo COVID-19 gamybos apimčių didinimo planas. „Ieškome partnerių, kurie mums galėtų gaminti vakciną. Tačiau nėra taip, kad visame pasaulyje būtų specializuotų nenaudojamų gamyklų, kuriose nuolat galėtume gaminti tinkamos kokybės vakciną“, – „Spiegel“ žurnalui sakė U. Sahinas. „Iki sausio galo turėtų paaiškėti, ar galėsime gaminti daugiau vakcinos dozių ir kiek daugiau“, – sakė jis.

Nors pagal šį penktadienį Statistikos departamento skelbiamus duomenis, per praėjusią parą registruotų naujų koronaviruso infekcijos atvejų yra mažiau nei ankstesnėmis šios savaitės dienomis, dera įvertinti, jog ketvirtadienį ir tyrimų atlikta keliais tūkstančiais mažiau nei įprastai. Vilniuje šiuo metu serga 12356, pasveiko 11311 gyventojų, iki dabar patvirtinta 23880 COVID-19 ligos atvejų. Vilniaus rajone serga 2423, pasveiko 2027 gyventojai, patvirtintas 4491 ligos atvejis. Kaune serga 6422, pasveiko 7005 žmonės, patvirtintų atvejų - 13619. Kauno miesto savivaldybė viena iš tų vis dar retųjų, kur pasveikusiųjų skaičius persvėrė sergančiųjų skaičių. Gretimam su miestu Kauno rajonui dar nepavyko to pasiekti. Šiame rajone, penktadienio duomenimis, serga 2270, pasveiko 2109 žmonės, patvirtintų atvejų - 4444.

Oslo universitetinės ligoninės mokslininkai pastebi požymių, rodančių  jog menkių kepenų aliejus – žuvų taukai – galėtų sumažinti COVID-19 infekcijos riziką. Vieno didžiausių visų laikų tyrimų Norvegijoje metu bus išsamiai aiškinamasi, ar tai tiesioginė menkių kepenų aliejaus įtaka, ar egzistuoja ir kiti veiksniai, siejami su žuvų taukus vartojančiais asmenimis. Lapkričio mėnesį Oslo universitetinė ligoninė pradėjo tyrimą, kurio metu bus nagrinėjama, ar menkių kepenų aliejus (žuvų taukai) yra veiksminga priemonė, siekiant išvengti COVID-19. Tai bus tęsinys platesnio pavasarį pradėto tyrimo, kurio išvados buvo palankios.   „Turime ženklų, kurie rodo, jog menkių kepenų aliejus gali sumažinti COVID-19 infekcijos riziką, o užsikrėtimo atveju – padėti persirgti lengviau. Norime ištirti, ar tai yra dėl menkių kepenų aliejaus vartojimo, ar dėl kitų gyvenimo būdo faktorių, susijusių su žuvų taukus vartojančiais asmenimis”, – teigia Arne Søraas, gydytojas ir mokslininkas, dirbantis Oslo universitetinės ligoninės Mikrobiologijos katedroje.

Menininkų Asociacijos TILTAS pirmininkas, tapytojas ir fotomenininkas Saulius Kruopis (60), jau 25 metus organizuoja tarptautinius tapybos plenerus Kuršių nerijoje.

Žmonėms, pasveikusiems nuo koronaviruso (COVID-19) ir norint grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, kyla įvairiausių iššūkių. Vienas iš jų - kaip įrodyti darbdaviui ir aplinkiniams, kad jau esi pasveikęs? Taigi norėčiau paaiškinti, kad iš žmogaus informacijos, kad jis yra persirgęs, t. y. pasveikęs bei nebegali užkrėsti kitų, gali būti prašoma tik dviem atvejais. Pirma. Sugrįžus į darbą po ligos. Natūralu, kad tokiais atvejais darbdavys nori įrodymų, nes svarbu įsitikinti, jog darbuotojas jau yra sveikas ir kitų kolegų nebeužkrės. Antra. Kai žmogus pakartotinai turėjo kontaktą - tuomet tokio įrodymo reikia Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC), nes tokiais atvejais nereikalinga izoliacija.

Pavasarį labai džiaugėmės, kad COVID-19 pandemija atnešė naudos aplinkai – gamta atsigauna, oras ir vanduo švaresnis, automobilių ir lėktuvų sukeliamo triukšmo mažiau. Tačiau realybėje tai gali būti tyla prieš audrą. Balandžio pradžioje, kai buvo įvestas karantinas, daugelis veiklų buvo sustabdyta, anglies dioksido išmetimas į orą per dieną buvo 17 proc. mažesnis nei 2019-aisiais. Deja, birželį šis sumažėjimas jau siekė tik maždaug 5 procentus – nepaisant to, kad tuo metu įprasta veikla dar nebuvo visiškai atnaujinta. Šiuo metu gamtosaugininkai stipriai sunerimę dėl padidėjusio plastiko atliekų kiekio. Tikėtina, jog didėjanti tarša plastiku yra susijusi su veido kaukių vartojimu.

Ne paslaptis, jog kraujas suteikia gyvybiškai svarbios informacijos apie žmogaus organizmo būklę. Jo tyrimai parodo daugelio ligų arba sveikatos sutrikimų, taip pat kūno nualinimo požymius. 

Reaguojant į epidemiologinę situaciją, didėjantį izoliuojamų gyventojų skaičių ir mokslininkų rekomendacijas, atnaujintos izoliacijos taisyklės, pagal kurias numatytos išimtys žmonėms, jau persirgusiems koronavirusu (COVID-19). Taip pat suteikiama galimybė trumpinti izoliacijos laiką kai kurių profesijų atstovams. Nuo šiol, jei koronavirusu persirgusiam žmogui per tris mėnesius nuo susirgimo bus nustatytas didelės rizikos sąlytis, jam izoliuotis nebereikės. Ši išimtis nebus taikoma žmonėms, dirbantiems gydymo, palaikomojo gydymo, slaugos, socialinės globos bei laisvės atėmimo įstaigose, gyvenantiems socialinės globos, esantiems laisvės atėmimo įstaigose bei žmonėms, kuriems yra teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos.

Mes nevengiame diskutuoti apie madas, suvalgytą maistą, skyrybas, pašlijusius santykius, keliones ir visa kita, tačiau kažkodėl pritylame kalbai pasisukus apie intymius dalykus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir jos darbuotojai nėra niekuo išskirtiniai šiame pasaulinės koronaviruso (COVID-19) pandemijos kontekste. Dalis jau užsikrėtė ir serga šiuo virusu, dalis tiesiog nebeatlaiko įtampos. Politinė vadovybė greitai keisis, bet valstybės tarnautojai liks dirbti ir naujam vadovui bus nelengva ne tik valdyti viruso plitimą, bet ir išlaikyti darbuotojų motyvaciją dirbti ir stengtis. O motyvacijos sumažėjimui tikrai yra priežasčių. Nuo vasaros laikotarpio, kuomet baigėsi pirmoji COVID banga, sulaukiame tikrai didelio dėmesio ir "pagalbos" iš pačių įvairiausių įstaigų ir tyrėjų. Tikrai nenoriu pasakyti, kad valstybės institucijos neturi dirbti savo darbo, tačiau tuomet susitaikykime ir su tokio hiperaktyvumo pasekmėmis.

Europoje patvirtintų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų skaičius antradienį viršijo 15 mln., pranešė naujienų agentūra AFP, renkanti duomenis iš oficialių šaltinių. Senasis žemynas yra labiausiai nuo koronaviruso nukentėjęs žemynas. Europa lenkia Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regioną, kur patvirtinta 12,1 mln. atvejų, ir Aziją su 11,5 mln. atvejų.

Prezidento Gitano Nausėdos inicijuota patariamoji Sveikatos ekspertų taryba savaitės pabaigoje pateiks rekomendacijas dėl pandemijos valdymo, sako prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta. Pasak jo, kitų šalių patirtis rodo, kad virusas labiausiai plinta uždarose patalpose, kur yra pakankamai daug žmonių, patalpos prastai vėdinamos. „Dar blogiau, jei toje patalpoje vyksta sportas, dainavimas ar kitos veiklos, kurios spartina viruso plitimą", - sakė prezidento patarėjas.

Ankstyvieji diabeto simptomai gali būti tokie neryškūs, kad dauguma žmonių jų nepastebi. Ir liga diagnozuojama, kai ji tampa neišvengiama.