Sveikata
12.05.Tapytojas Saulius Kruopis savo kailiu patyrė, ką reiškia pavojingasis COVID-19
Menininkų Asociacijos TILTAS pirmininkas, tapytojas ir fotomenininkas Saulius Kruopis (60), jau 25 metus organizuoja tarptautinius tapybos plenerus Kuršių nerijoje. Surinkęs per 1000 meno kūrinių kolekciją, surengęs virš 230 išsamių grupinių tapybos parodų Lietuvoje bei užsienio šalyse: Nepale, Indijoje, P. Korėjoje, Italijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje ir kitur. 2020 metais, įsigalėjus karantinui, Saulius vis dar negali pristatyti visuomenei savo naujojo meninio albumo - knygos, skirtos Nidos ekspresijos 25-mečiui.
S. Kruopis įteikia savo leidinį Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Tai trečiasis šios temos leidinys. Nuotraukoje matome, kaip knygos autorius S. Kruopis įteikia savo leidinį Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai šių metų rudenį Nidoje.
Kaip viskas prasidėjo
Nustatyti kaip užsikrečiau, yra labai sunku, ypač kai šis klastingas virusas gali pasireikšti tik po 5-7 dienų. Buvo lapkričio pirmoji. Vėlinių metu buvome namuose, o per pietus, valgant bulvinius blynus, nustebau, kad nejaučiu jokio skonio. Žmona Skaidrė taip pat prarado skonio ir uoslės gebėjimus. Supratome, kad tai Covid 19 simptomai. Pastebėjome, kad temperatūra nuolat kinta, iki 39,2. Per dvi dienas Covidas smogė taip stipriai, kad vos pajėgiau kvėpuoti, nuolat trūkto oro. Šeimos gydytoja rekomendavo negaišti, kviesti į namus graeitąją pagalbą. Išvežė į Santariškių ligoninę. Baisesnės ir ilgesnės kelionės nesu turėjęs. Kiekvienas mašinos judesys pykino, sunkiai valdžiausi, kaip nenukritus nuo kėdės. Prakaito lašai neperstojamai rieda… labai bloga, labai. Atvykus vėl laukimas, nes priėmimo eilėje - dar 10 greitosios mašinų. Pirmieji žingsniai labai sunkūs, kūną užvaldęs silpnumas. Matuojant temperatūrą, rodo 36. Sakau, nejaučiu nei kvapo, nei skonio, o prieš valandą termometras rodė 39.2, tai gal išprakaitavau, o kvėpuoti jau sunkiai bepajėgiu. Patikėjo, nes man jau 60, o ir šalutines ligas dokumentai rodo. Ir spaudimas 163, pulsas 102!!! Nepamenu, kaip nuėjau pats iki lovos. Seselė paėmė mėginius, - irgi nėra maloni procedūra...
Sauliui Kruopiui COVID-19 smogė stipriai
Skaudėjo sąnarius, gerklę degino, galva apsiblausus. Temperatūra vėliau šoktelėjo, o mane tokį silpną išsivedė šviesti plaučius. Ta kelionė buvo labai nemaloni ir varginanti. Buvo nustatyta virusų sukelta abipusė pneumonija. Bendras silpnumas, galvos skausmas, kvėpuoti labai sunku, bandau užmigti, bet nepavyksta. Taip praėjo mano pirmosios 4 valandos…
Jau snaudžiant, į palatą įvedė jauną ir aukštą krepšininką iš Alytaus
Jums teigiamas…
Atėjusi sesutė sako – “Jums teigiamas”. Tai Covid. Blogai, nes tai sunki, pavojinga ir klastinga liga, gali būti su pasekmėmis. Kojos linksta, kvėpavimas sutrikęs, silpna, o lipant laiptais atrodė neįmanoma pripildyti plaučius oro. Dabar mano II infekcinių lygų skyrius, palata 209. Pasirašiau daug dokumentų, nustatytas mano svoris, net ūgis išmatuotas. Jaučiausi labai silpnai. Langai užverti… Sesutė mano ranką prikabino prie lašelinės. Pradėjo lankytis rezidentai - eina ir eina. Su kombinezonais ir kaukėmis, visi vienodi. Įsidėmėdavau tik uždengtus plaukus, akinius ar dar kokią detalę, pvz., antakius. Pirmą dieną ligoniui joks maistas nepriklauso. Aš jo ir nenorėjau, jau kelias dienas badavau, nes bendras silpnumas, skonio praradimas, visi ligos pasireiškimo simtomai rodė, kad aš rimtai sergu. Skubiai atnešė deguonies kaukę. Paaiškino, kad dabar visas dienas ir naktis turėsiu kvėpuoti tik su ja, kad tik jos ir įvairių vaistų pagalba aš galėsiu išsivaduoti nuo pavojingo Covido viruso.
Gydymas
Antibiotikai, lašelinės ir įvairūs kiti vaistai kovojo su kylančia temperatūra. Naktį prasidėjo haliucinacijos, nuolat prabusdavau išpiltas prakaito. Patikrino širdies ritmą, apraizgė ir apipynė visokiais vamzdeliais ir laidais, darė širdies kardiogramą, paskyrė kardiologo konsultacijai. Antroji naktis buvo košmariška, niekaip negalėjau užmigti. Kamavo nežmoniškas kaulų laužymas, drebulys ir temperatūra. Manęs liga nenorėjo palikti... Pastovus nuovargis, slogus nerimas ir viltis - kada taps geriau? Gydytojų dėmesio labai trūko, tik po rimto pokalbio įvyko lūžis, vieni kitus supratome. Mano gydymas užtruko net tris savaites, nuolat leidžiant vaistus. Tik po savaitės sumažėjo naktinis karščiavimas, susitvarkė širdies aritmija, pradėjau iš lėto stiprėti. Po savaitės nebeliko antibiotikų, lašelinės, bet liko deguonies kaukė, nuo kurios rodiklių priklausė mano gydymas. Virusas buvo įsiskverbęs į plaučius, pažeidė mano apsauginius mechanizmus. Kraujas neprisotinamas deguonies, todėl taip sunku, nebeužtenka jėgų. Mums vis kartodavo, kad bakterinis plaučių uždegimas nugalimas per dvi savaites, bet pilnam atsistatymui reikės net trijų mėnesių,o gal ir pusmečio. Kasdien tikrino deguonies kiekį kraujyje – sepiraciją, kuri turi būti ne mažesnė, nei 95. Gydytojai ir laikas mane gydė, slopino nerimą dėl povirusinio uždegimo ir ilgalaikės žalos organams ir širdies kraujagyslių sistemai.
Pasak kardiologo, virusas gali išderinti įprastai veikiančias sistemas – širdies ritmą, kvėpavimą, kūno temperatūrą.
Po dviejų savaičių, praleistų lovoje, pradėjau sveikti, palaipsniui gerėjo apetitas.
Apie maistą ligoninėje
Turiu parašyti ir apie ligoninės maistą. Dar prieš pakliūdamas į ligoninę, namuose dėl skonio ir uoslės praradimo dvi dienas nevalgiau, tik gėriau daug vandens, dėl silpnumo ir ligoninėje nesinorėjo valgyti, tik po kelių dienų paragavau ligoninės maisto. Pradariau dėžutę ir nuoširdžiai apsidžiaugiau: mano mėgstami grikiai. Bet kelis šaukštelius paragavęs, nustebau, kad grikiai paruošti su mėsos gabaliukais, nors jau pirmąją dieną gydytojos paprašiau pasižymeti, jog esu vegetaras. „Galėjai valgyti, vistiek skonio nejauti!” – pasijuokė žmona. Dar kartą gydytojai akcentavau, kad man įrašytų tik vegetarinį maitinimą. Bet maitinimo įstaiga visai nesupranta, kas yra vegetarinis maistas. Man kasdien nešė tik grikius ir juodą duoną. Galvojau, kad tai pokštas, bet kai kaimyną maitino vegetariškais varškėčiais (vienu jis ir mane pavaišino), o man vėl atnešė tik grikius ir juodą duoną, aš jau supykau. Pasirodo, jie mane maitino dietiškai, o ne vegetariškai. Tik pietų sriuba buvo skani, daržovių ar žirnių, gaila tik, kad vos šilta. Grikiai visuomet buvo šalti. Iš lėto grįžtant skonio receptoriams, pastebėjau, kad maistas buvo neskanus. Tad maistą atnešdavo šeima ir draugai.
Noriu namo
Po trijų savaičių pats pasiprašiau namo. Vėl ir vėl buvo tikrinamas mano deguonies kiekis kraujyje, kad mano sepiracija yra 95. Aparatėlis rodė 96. Tokį rezultatą ligonis turi parodyti kvėpuodamas parą jau pats, be deguonies kaukės. Iš Santariškių ligoninės buvau išleistas su dokumentu rankose, kad mano būklė stabili, patenkinama ir kad pacientas naujų skundų neišsako. Atsirėmęs į sieną išsikviečiau taksi.
Saulius Kruopis, po trijų savaičių grįžęs į namus
Namuose dar tris dienas nenorėjau pakilti iš lovos, neturėjau apetito. Miegojau prie praviro lango, kad gaučiau daugiau oro. Ketvirtąją dieną kartu su žmona išėjome 15 minučių pasivaikščioti. Grįžau uždusęs, šlapias ir silpnas. Bet pasivaikščiojimas labai padėjo, po kelių valandų pasijutau geriau, supratau, kad sveikstu, o šis pirmas pasivaikščiojimas gryname ore buvo tikrasis lūžis. Pradėjau vėl valgyti.
Autoportretas su deguonies kauke, ezkizas
Tokia mano istorija. Nors gydytoja liepė dar dvi savaites būti namuose, aš lygiai po savaitės nuėjau į dirbtuvę ir nutapiau savo autoportreto su deguonies kauke ezkizą. Gruodžio 3 d. buvo mėnuo, kai man nustatytas teigiamas Covid–19 testas. Nors man jau daug geriau, bet vis dar esu sergantis žmogus, jaučiu lėtinį nuovargį. Greitai pavargstu, širdis plaka neritmiškai. Kad nepakenkti kvėpavimo ritmui, gydytoja uždraudė ilgai kalbėti telefonu.
Girdėjau apie ilgiau nei mėnesį ligoniams besitęsiančius simptomus, – vadinamąjį ilgąjį COVID-19. Esu išleistas gydytis namo jau kaip nepavojingas, bet gydytojai nurodė ilsėtis bent dvi savaites. Girdėjau, kad net persirgus niekas neturi jokių garantijų.
Atgal
