Sveikata
11.30. Ar COVID-19 kenkia aplinkai?
Prof. Laima Česonienė, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto direktorė, profesorė, laboratorijos vadovė
Pavasarį labai džiaugėmės, kad COVID-19 pandemija atnešė naudos aplinkai – gamta atsigauna, oras ir vanduo švaresnis, automobilių ir lėktuvų sukeliamo triukšmo mažiau. Tačiau realybėje tai gali būti tyla prieš audrą. Balandžio pradžioje, kai buvo įvestas karantinas, daugelis veiklų buvo sustabdyta, anglies dioksido išmetimas į orą per dieną buvo 17 proc. mažesnis nei 2019-aisiais. Deja, birželį šis sumažėjimas jau siekė tik maždaug 5 procentus – nepaisant to, kad tuo metu įprasta veikla dar nebuvo visiškai atnaujinta. Šiuo metu gamtosaugininkai stipriai sunerimę dėl padidėjusio plastiko atliekų kiekio. Tikėtina, jog didėjanti tarša plastiku yra susijusi su veido kaukių vartojimu.
Prof. dr. L. Česonieneė Nuotr. Jono Petronio
Padidėjus vienkartinių veido kaukių gamybai ir vartojimui visame pasaulyje, atsirado milžiniškas aplinkosauginis iššūkis, nes prie COVID-19 problemų prisidėjo ir didžiuliai plastiko bei jo dalelių atliekų kiekiai aplinkoje.
Chirurginės vienkartinės veido kaukės yra pagamintos iš neaustinio audinio, kuris geriau filtruoja bakterijas ir praleidžia orą. Jų gamybai dažniausiai naudojama medžiaga yra polipropilenas, kurio tankis yra 20 arba 25 gramai kvadratiniame metre (g/m2). Kaukės taip pat gali būti pagamintos iš polistireno, polikarbonato, polietileno arba poliesterio.
20 g/m2 kaukės medžiaga gaminama ištirpusį plastiką išspaudžiant ant konvejerio. Medžiaga išspaudžiama tinkle, kuriame vėsdamos sruogos susijungia viena su kita. Šių pluoštų skersmuo yra mažesnis nei mikronas. Neaustinės medžiagos yra pagamintos iš trijų ar keturių sluoksnių, tačiau kaukės filtravimo lygis priklauso nuo pluošto, gamybos būdo, audinio struktūros ir pluošto skerspjūvio formos. Kaukės gaminamos ant mašininės linijos, kuri surenka neaustines medžiagas, ultragarsu suvirina sluoksnius ir užklijuoja kaukes nosies juostelėmis, ausų kilpomis ir kitais gabalais. Užbaigtos kaukės prieš jas išsiunčiant iš gamyklos yra sterilizuojamos.
Daugelis iš šių medžiagų patenka į paviršinius vandenis, iš ten – į jūrinę aplinką. Pavyzdžiui, organizacija „OceansAsia“, užsiimanti jūrų taršos mažinimu ir tyrimais, vasarį pranešė, kad Honkonge vandenynas užterštas įvairių tipų ir spalvų veido kaukėmis. Gegužę buvo pastebėta veido kaukių „kolekcija“ ties greitkeliu ir ties drenažo sistemomis Nigerijoje.
Kaukių filtravimo efektyvumas
Kaukės teršia aplinką
Šis naujas vienkartinių veido kaukių, kaip aplinkos šiukšlių, atsiradimas tiek sausumos, tiek vandens aplinkoje yra įrodymas, kad pasaulinė pandemija jokiu būdu nesumažino didėjančios plastiko taršos aplinkoje. Nuo vasario pabaigos iki balandžio vidurio vien Jungtinėje Karalystėje buvo išduota daugiau nei 1 milijardas asmeninių apsaugos priemonių. Tai yra milijonai pirštinių ir kaukių, kurias žmonės išmeta kasdien – vien JK sveikatos priežiūros įstaigose.
Taigi nesunku suprasti, kodėl gamtosaugininkai visame pasaulyje skelbia pavojų dėl to, kur atsiduria visi šie vienkartiniai produktai. Kanados vyriausybė paskelbė, kad daugelis vienkartinių plastikų bus uždrausti iki 2021 m. pabaigos. Šioje šalyje vienkartinio plastiko naudojimas padidėjo 250–300 proc., žmonėms išmetant asmenines apsaugos priemones, naudojant daugkartinius maišus ir talpyklas, baiminantis viruso išplitimo.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 2 milijonus suaugusių gyventojų. Jeigu visi naudotume vienkartines kaukes ir laikantis saugos reikalavimų keistume jas kasdien, tuomet kiekvieną dieną sunaudotume 2 milijonus kaukių. Viena kaukė sveria apie 2,7274 g. Vadinasi, iš viso Lietuvoje per dieną susidarytų 5,4548 tonos plastiko atliekų. O jeigu dar įskaičiuotume apsauginius sterilius plastikinius rūbus? Dauginkime iš 30 mėnesio dienų – 163,644 tonos per mėnesį.
Spaudoje buvo skelbta, kad pavasari iš Kinijos atkeliavo 1.5 milijono kaukių. Tai yra 40 911 tonų potencialių plastiko atliekų. Lietuvoje NVSC atstovė spaudoje rekomenduoja užterštas kaukes ir pirštines dėti į dvigubą plastikinį maišą, siekiant sumažinti riziką, kad suplyšus maišui virusai nuo kaukių ir pirštinių paviršių pasklistų tarp kitų konteineryje esančių atliekų – tai užtikrintų atliekas tvarkančių asmenų saugumą. Taip plastiko kiekiai trigubinami.
Vieno tyrimo duomenimis, vien tik Jungtinėje Karalystėje, jei kiekvienas žmogus per metus naudotų po vieną vienkartinę veido kaukę per dieną, tai sukurtų papildomai 66 000 tonų užterštų atliekų ir 57 000 tonų plastikinių pakuočių. Prancūzijoje valdžia užsakė du milijardus vienkartinių kaukių ( Laurent Lombard iš „Opération Mer Propre“), tai yra, 5 454,8 tonų plastiko atliekų.
Plastikų ir plastikinių dalelių taršos poveikį aplinkai įvairiuose tyrimuose plačiai išnagrinėjo ir įrodė žinomi mokslininkai. Viena didžiausių neigiamų pasekmių yra grėsmė vandens organizmams, kurie sudaro didelę žmonių maisto dalį. Plastikinės dalelės patenka į žmonėms vartoti skirtus maisto produktus, todėl, pasak ekspertų, kyla susirūpinimas pasaulio maisto sauga.
Plastikinės pakavimo medžiagos, buteliai gėrimams ir greito maisto tara yra pagrindinis mikroplastikų taršos šaltinis visame pasaulyje. Panašiai ir vienkartinės veido kaukės (vienkartinės), patenkančios į aplinką, – sąvartynuose, vandenynuose, šiukšlinant viešose erdvėse – gali būti naujas mikroplastiko pluošto šaltinis, nes jos gali suirti, susiskaidyti į mažesnes. JAV mokslininkai atliko veido kaukių suirimo infraraudonųjų spindulių spektroskopijos (FT-IR) analizę, kuri parodė, jog veido kaukės per trumpą laiką gali padidinti mikrodalelių kaupimąsi aplinkoje.
Tyrėjai taip pat įrodė, kad plastikinės kaukės labai prisideda prie klimato pokyčių dėl anglies dvideginio išmetimo gamybos metu ir didelės rizikos pasaulinei maisto grandinei. Šiuo metu mums reikia gerokai daugiau veido kaukių, nei įprastai – milijonų, jei ne milijardų. Laikas užduoti klausimą: koks viso to ekologinis pėdsakas? Veido kaukės yra paprasti gaminiai. Jiems nereikia daugybės skirtingų gamybos etapų ar sudėtingų medžiagų. Tačiau tai gali būti puikus pavyzdys, kaip šimtų tūkstančių ar net milijonų produktų suvartojimas iš tikrųjų daro didelę žalą aplinkai, net jei atskirų produktų pėdsakas gali būti palyginti mažas.
JAV buvo atliktas kaukių anglies dvideginio pėdsako skaičiavimas. N95 kaukės, vadinamos respiratoriais dėl gebėjimo filtruoti iki 99,9% mažų 0,3 μm dalelių, yra pagrindinė apsaugos nuo ore esančių patogenų priemonė. Dėl to ši kaukė laikoma saugia medicinos darbuotojams, sergantiems ar slaugantiems ligonius. N95 veido kaukės gaminamos iš neausto propileno (PP), pritvirtintos gumine juosta, jos turi mažą aliuminio juostelę ir mažą filtravimo priedą. Į tokios kaukės sudėtį įeina 0,5 gramo aliuminio, 2 gramai polipropileno propileno (PP), filtravimo priedas, 9 gramai polipropileno ar propileno (PP) audinio, 0,5 gramo guminis dirželis.Bendras vienos kaukės pėdsakas yra apie 50 gramų anglies dioksido. Palyginimui, vieno banano pėdsakas yra apie 80 gramų.
Medvilninė trijų sluoksnių kaukė geba filtruoti iki 86% dalelių. Šias kaukes sudaro 12 gramų medvilnės ir 0,5 gramo guminis dirželis. Rezultatas – 60 gramų anglies dvideginio vienai veido kaukei! Medvilninės veido kaukės CO2 pėdsakas iš tikrųjų yra 1,2 % didesnis nei N95. Žinoma, tai tik pusė tiesos. Ne tik todėl, kad šių dviejų rūšių kaukės yra labai skirtingos, bet ir dėl jų naudojimo būdo. Skirtingi produktai yra ir naudojami skirtingai, jų poveikis taip pat gali smarkiai skirtis.
N95 veido kaukes rekomenduojama naudoti tik vieną kartą. Esant dabartiniam trūkumui, kai kurie žmonės pataria jas naudoti kelis kartus, tačiau maksimalų saugumą galima užtikrinti tik naudojant vieną kartą. Tokiu atveju N95 respiratoriai kasdien tampa plastiko atliekomis. Medicinos darbuotojas per darbo dieną turėtų dėvėti vieną kaukę. Medvilninę kaukę galima nešioti daug kartų – jai paprasčiausiai nėra vienodų medicininių reikalavimų. Žinoma, namuose pagaminta medvilninė veido kaukė beveik neturi tokių pačių apsauginių savybių kaip N95. Tačiau ji vis tiek apsaugo žmones ir yra daug lengviau prieinama. Šiuo metu matome daug žmonių ir įmonių, gaminančių stilingai atrodančias veido kaukes iš medvilninio audinio.
Jeigu palygintume N95 ir medvilninės kaukės CO2 pėdsaką per 30 dienų, vaizdas atrodo labai skirtingas – anglies dvideginio ekvivalentas vienai N95 veido kaukei siekia 1.8 kg, o medvilninei – 0.06 kg, arba net 30 proc. mažesnis nei N95. Matematikos čia nedaug, galima suskaičiuoti ir metų CO2 pėdsaką. Skaičiuodami taip pat naudojome visiškai naują medvilninį audinį – daugelis žmonių paprasčiausiai naudos senus audinius, o tai dar labiau sumažins medvilninės kaukės pėdsaką.
Taigi, ar kaukė iš medvilninio audinio prilygsta N95 respiratoriui? Palyginkime filtravimo efektyvumą. Grupė mokslininkų iš Honkongo ir Taivano moksliniame leidinyje „Science of The Total Environment“ rugsėjį paskelbė tyrimų rezultatus, kuriuose jie palygina medicininių ir medvilninių kaukių (trijų sluoksnių) efektyvumą.
Rezultatai parodė, kad savanorių, turinčių medicinines kaukes ir medvilnines kaukes, NC0,02–1 (kosulio/čiaudulio skaičius) reikšmingai nesiskyrė. Trumpiau tariant, medvilninę kaukę galima naudoti kaip vienkartinės kaukės pakaitalą apsisaugojimui nuo kvėpavimo takų infekcijos. Sveiki žmonės medvilninę kaukę gali naudoti kasdien – ją galima plauti ir naudoti labai daug kartų.
Matome, kad vienos kaukės poveikis aplinkai yra palyginti mažas. Tačiau šios COVID-19 krizės problema nėra individuali kaukė – tai didžiulis reikalingų kaukių kiekis. Pavyzdžiui, Vokietija šiuo metu diskutuoja, kad veido kaukės būtų privalomos. Tai didelė šalis, kurios ligoninių sektoriuje dirba daugiau nei 800 000 žmonių. Per mėnesį Vokietija naudoja apie 17 milijonų FFP standarto kaukių. Toks kiekis vien N95 kaukių reiškia 850 tonų anglies dvideginio.
Pasak Vokietijos ministro, tam, kad visi šalyje galėtų viešai dėvėti kaukes, iš viso jų gali prireikti iki 12 milijardų. Jei Vokietijai prireiktų papildomų 12 milijardų paprastų veido kaukių, aplinkos pėdsakas būtų maždaug 720 000 tonų anglies dvideginio ekvivalento. Vieno žmogaus metinis anglies dvideginio biudžetas, arba maksimalus leistinas kiekis, jei norime efektyviai kovoti su klimato kaita, yra 2,3 tonos.
Tai reiškia, kad apsauginių kaukių poreikis vien Vokietijoje sunaudoja daugiau 310 tūkst. žmonių anglies dvideginio biudžetą. Akivaizdu, kad sintetinių vienkartinių kaukių pakeitimas į paprastas medžiagines kaukes gali sumažinti CO2 ekvivalentą iki 20%. Jei reikia 12 milijardų kaukių, medžiaginės leistų sutaupyti 144 000 tonų anglies dvideginio.
Taigi, skatinant vienkartinių kaukių dėvėjimą kaip būdą sulėtinti COVID-19 plitimą, nepaprastai išaugo jų gamyba: JT prekybos organizacija UNCTAD apskaičiavo, kad šiais metais visame pasaulyje bus parduota vienkartinių kaukių už maždaug 166 mlrd. JAV dolerių, apie 800 mln. daugiau nei pernai. Verslas klesti. Galime nuspėti gamybos ir prekybos pelnus...
Tačiau aplinkosauginiu požiūriu, žmonėms, neturintiems kontakto su sergančiaisiais, besirūpinantiems aplinkos tarša ir klimato kaita, reikia dėvėti medvilnines daugkartines veido kaukes. Tik, žinoma, reikėtų saugiai elgtis, skalbti, lyginti, dezinfekuoti. Renkantis audinį patartina atkreipti dėmesį į audinio tankį – rinktis tankų audinį, dėti 3-5 sluoksnius.
Atgal
