Praėjus pirmiesiems dešiniųjų vadovaujamos Vyriausybės darbo metams, panašu, kad premjerei Ingridai Šimonytei teko susidurti su ne ką mažiau protestų nei ekspremjeras Saulius Skvernelis susidūrė per visus ketverius darbo savo Vyriausybėje metus. Politologų vertinimu, akivaizdu, kad pastaraisiais metais išaugusį protestų kiekį lėmė pasikeitusi pasaulinė situacija dėl kilusios COVID-19 pandemijos. Vis dėlto I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės metais visuomenės nepasitenkinimas buvo išreikštas ir kitais klausimais – kone didžiausi mitingai kilo dėl partnerystės įstatymo, Stambulo konvencijos ratifikavimo.

Nuo 1970 metų Vokietijoje tapo tradicija, kad pirmąją Kalėdų dieną valstybės vadovas kreipiasi į tautą.   Vokietijos prezidentas Frankas– Walteris Steinmeieris sveikinimo kalbą sakė jau penktą kartą. Sveikindamas Vokietijos piliečius su Kalėdomis šiais metais, jau antrą kartą prezidentas ypatingą dėmesį skyrė pandemijai. Kalbėdamas apskritai apie pasitikėjimą, jis rado tinkamų žodžių apibūdinti protestams dėl koronos.   Gausybėje jo kalbos komentarų mirga antraštės: „Apie nusivylimą, susvetimėjimą ir pasitikėjimą“, „Mes esame viena šalis! “, „Steinmeieris apeliuoja į visuomenės susitelkimą“,    „Kalėdiniame sveikinime prezidentas iškelia svarbių klausimų “, „Vokietija susidūrė kaip reta su didžiuliu iššūkiu“, „Steinmeieris dėkoja didelei, dažnai tyliai daugumai “ ir pan.

Lyg polaidžio vanduo Lietuvą neša į tamsų 2022-ųjų akivarą – į kinų mitologinio grobuonies Tigro nasrus. “Vytis prieš Drakoną” – taip įvardijo apžvalgininkai šią priešpriešą. O politologas Linas Kojala Kinijos dėmenį Lietuvos užsienio politikoje 2022 metais  išskyrė kaip pagrindinį. Mitologijoje Drakonas įgavęs išties pasibaisėtiną įvaizdį. Jis užkerta žmonėms kelia į turtą, tik pats juos kaupia ir apsiglėbęs saugo. Bažnytiniuose šaltiniuose teigiama, kad tai Šėtonas ir visiška priešingybė krikščioniškai bažnyčiai. Štai kodėl šv. Jurgis nukovė Drakoną ir taip išgelbėjo žmonių tikėjimą nuo velnio. 

”Kadangi JAV neturi esminių interesų, susietų su Baltijos šalimis, jų išmetimas iš NATO atitiktų JAV nacionalinio saugumo interesus”, - konservatyviame JAV leidinyje svarsto buvęs JAV kariškis, dirbęs ir su Vidurio ir Rytų Europa, Davidas T. Pyne’as. Ilgame, tačiau nesubtiliai paviršutiniškame tekste jis taip pat teigia, kad Rusija galėtų „užtikrinti Baltijos valstybių suverenumą”, nes įtakos sferų pasidalijimas esą apramintų Kremlių. Lietuva apskritai tebūtų koridorius Rusijos daliniams judėti iš Kaliningrado į didžiąją Rusiją. Ukraina savo ruožtu turėtų įstoti į Eurazijos ekonominę sąjungą ir pamiršti Vakarų integracijos kryptį.

Praėjus pirmiesiems dešiniųjų vadovaujamos Vyriausybės darbo metams, panašu, kad premjerei Ingridai Šimonytei teko susidurti su ne ką mažiau protestų nei ekspremjeras Saulius Skvernelis susidūrė per visus ketverius darbo savo Vyriausybėje metus. Politologų vertinimu, akivaizdu, kad pastaraisiais metais išaugusį protestų kiekį lėmė pasikeitusi pasaulinė situacija dėl kilusios COVID-19 pandemijos. Vis dėlto I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės metais visuomenės nepasitenkinimas buvo išreikštas ir kitais klausimais – kone didžiausi mitingai kilo dėl partnerystės įstatymo, Stambulo konvencijos ratifikavimo.

Suomijos vyriausybės vadovė Sanna Marin priminė apie šalies teisę teikti paraišką narystei NATO, ypač dabar – intensyvėjančio šalies karinio bendradarbiavimo su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija bei agresyvėjančios kaimynės Rusijos elgsenos sąlygomis. Suomijos premjerę cituoja visuomeninė transliuotoja „Yle“. „Mes išsaugome galimybę teikti paraišką dėl narystės NATO. Turime branginti pasirinkimo laisvę ir laikyti ją realia, nes ji susijusi su kiekvienos šalies teise priimti sprendimus dėl savo saugumo“, – sakė A. Marin.

Lietuva neplanuoja įgyvendinti visų Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ Fundamentalių teisių biuro pateiktų rekomendacijų dėl apgręžimo politikos, sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. „Tai nėra pačios agentūros rekomendacijos, o atskiro jos padalinio rekomendacijos. (...) Mes, kaip šalis narė, jas įvertinsime. Kita vertus, jos nėra imperatyvios, kad mes turėtume veiksmų planą greitai jas vykdyti, jos yra rekomendacinio pobūdžio“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė politikas.

Nepaisant to, kad eilinę Seimo rudens sesiją nuspręsta pratęsti, metų pabaiga yra puikus laikas apibendrinti parlamentarų aktyvumą balsuojant posėdžių salėje. Rečiausiai balsavimuose dalyvavę Seimo nariai Pasyviausiai Seimo rudens sesijos metu balsavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Arvydas Nekrošius (38,61 proc.) bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausantis parlamentaras Emanuelis Zingeris (38,78 proc.). Taip pat aktyvumu nepasižymėjo ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, dalyvavusi 40,14 proc. vykusių balsavimų. Tik šiek tiek daugiau – 40,22 proc. – balsavimų dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Gruodžio 21 d., Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė telefonu kalbėjosi su JAV Valstybės sekretoriumi Antony Blinken. Pokalbyje taip pat dalyvavo Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Ministrė Pirmininkė padėkojo JAV už reiškiamą solidarumą ir paramą Lietuvai. Pokalbio metu aptarta JAV parama Lietuvai, atsakant į Kinijos ekonominį spaudimą. „Svarbu, kad tarptautines taisykles gerbiančios bendramintės valstybės būtų solidarios ekonominio spaudimo akivaizdoje. Turime toliau keistis informacija ir koordinuoti veiksmus tiek ES viduje, tiek su JAV, tiek ir su Indijos-Ramiojo vandenyno demokratinėmis valstybėmis,“ - sakė Lietuvos premjerė.

Šiandien, gruodžio 21 d., Vytauto Didžiojo Karo Muziejuje Kaune įvyks Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimas. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Latvijos gynybos ministru Arčiu Pabriku ir Estijos gynybos ministru Kalle Laanet aptars aktualiausius regioninio saugumo klausimus ir bendradarbiavimą Europos Sąjungos bei NATO formatuose. Planuojama, kad ministrai diskutuos apie Baltarusijos režimo hibridinę agresiją, Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienos, bendrų pajėgumų vystymą. Susitikimo metu bus nubrėžtos gairės Baltijos šalių bendradarbiavimui 2022 metais.

„Vokietiją matome kaip ypatingos svarbos partnerį ir tvirtą Lietuvos saugumo ramstį. Norime mūsų glaudų bendravimą ateinančiais metais sustiprinti ir pagilinti dar labiau“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, sekmadienį Rukloje aptaręs dvišalio bendradarbiavimo klausimus su naująja Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht. Pasak ministro, Vokietija lieka tvirtai įsipareigojusi mūsų regiono saugumui.