POLITIKA
01.06. Drakono žudikas plikomis rankomis
Česlovas Iškauskas
Lyg polaidžio vanduo Lietuvą neša į tamsų 2022-ųjų akivarą – į kinų mitologinio grobuonies Tigro nasrus. “Vytis prieš Drakoną” – taip įvardijo apžvalgininkai šią priešpriešą. O politologas Linas Kojala Kinijos dėmenį Lietuvos užsienio politikoje 2022 metais išskyrė kaip pagrindinį.
Mitologijoje Drakonas įgavęs išties pasibaisėtiną įvaizdį. Jis užkerta žmonėms kelia į turtą, tik pats juos kaupia ir apsiglėbęs saugo. Bažnytiniuose šaltiniuose teigiama, kad tai Šėtonas ir visiška priešingybė krikščioniškai bažnyčiai. Štai kodėl šv. Jurgis nukovė Drakoną ir taip išgelbėjo žmonių tikėjimą nuo velnio. Graikų mitologijoje Drakono atitikmenį Pitoną Delfuose nukauna Apolonas. Eduardas Mieželaitis pasakoje “Neringa” sukūrė lietuvišką šio mito versiją, kai medžiotojas Naglis “tris kartus kirto ir po tris slibino galvas krito”, o vyras sėdo į laivą ir saulei vėl šviečiant nuplaukė “baltos smėlio juostos link”, o jau ten sutiko gražuolę Neringą…
.jpg)
Kinija tik savo dydžiu primena drakoną. Pexels nuotr.
Bet nustokime švaistytis alegorijomis. Kinija tik savo dydžiu primena drakoną, kuris ugnimi aplieja visa pasaulį, net galingiausią Amerikos ekonomiką. Šalia jos toks nevykęs prielipa Taivanas, kurį Pekinas laiko nedaloma Kinijos teritorija, o pasaulis – suverenia 24 mln. gyventojų valstybe, kuri kiek daugiau negu dukart mažesnė už Lietuvą. Tai ar gali jis prilygti 1,4 mlrd. gyventojų turinčiai Kinijai? Juo labiau – Lietuva. Pati to nenorėdama, ji paskelbė karą Kinijai. Opozicija nebe reikalo užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį titulavo “Drakono žudiku”…
O vis dėl to mažytis Dovydas ietimi ruošiasi nusmeigti milžiną Galijotą. Ir kas įdomiausia –įveikė: judėjų dievo Jahovos patartas įdėjo į svaidyklę akmenį, įsuko ir – paukšt milžinui kaktą ir šis nugriuvo…Bet tai vėl tik pasaka. Realiame gyvenime taip nebūna. Žinoma, galima rinktis amžinas vertybes – išdidumą, ištikimybę žmogaus teisėms, demokratijai, teisingumui, tautų apsisprendimui, laisvei. O dar išmintingiau – kai aukštą moralę derini su pragmatizmu.
Lapkričio vidury Vilniuje atidaryta Taivaniečių (ne Taivano, nors kinų kalba tarp jų skirtumo nėra) atstovybė. Nors Vilnius bandė ieškoti kompromiso, kad neužgautų jautraus Pekino “vienos Kinijos” nervo, vis dėl to kinai supyko: juk lietuviai galėjo ją pavadinti Taipėjaus vardu, kaip yra Latvijoje, JAV ir kitose pasaulio šalyse. Mat, Taipėjus yra komunistinės Kinijos pavadinimas. Tai, kad atstovybė turės gana ribotas funkcijas (diplomatinio statuso ji neįgis) – padės tvarkyti prekybinius ryšius, spręs konsulinius klausimus, Pekino jau nedomino.
Jis anksčiau atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje, išreikalavo, kad būtų praktiškai uždaryta Lietuvos ambasada Kinijoje. Ambasadorė Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo dar rugsėjo pradžioje. Diplomatinis spaudimas būtų dar pusė bėdos, bet Pekinas grasina smarkiai apriboti ekonominius santykius. Nors metinės prekybos su Kinija apimtys tesudaro 5 milijonus JAV dolerių, tačiau verslas jau junta, kad kinų kapitalas nusisuka nuo Lietuvos. Išgirdome, kad kai kurie stambūs investuotojai iš Vokietijos taip pat trauksis iš mūsų šalies. Taigi, skaičiuojant pagal Lietuvos banko metodiką, nuostoliai per 5 metus siektų per 1 milijardą nuostolių, o įtampa tarp šalių 2021-2022 metais gali sumažinti Lietuvos BVP apie 200 mln. eurų per metus.
Ar šito nepajėgė įvertinti nei Premjerė, nei Užsienio reikalų ministras, nei Ekonomikos ir inovacijų ministrė? Seimo narys Julius Sabatauskas, apibendrindamas tokius spontaniškus valdančiųjų veiksmus, rašė, kad “atsakinga savo šalies ir tautos atžvilgiu politika yra ta, kuri užtikrina, jog veikimo nauda viršija ar bent jau atitinka veiklos kaštus.”
.jpg)
Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus/Prezidento kanceliarija nuotr.
Tuo metu Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis tikisi Europos Sąjungos pagalbos, bet iš Briuselio, kaip ir iš JAV, tesulaukia tuščių pagyrų, kad drąsiai kaunasi su Drakonu ir renkasi amžinąsias vertybes. Mes puikiai žinome, kiek pragmatizmo ir realios pagalbos šiuose padrąsinimuose. Kaip ir imantis veiksmingų sankcijų prieš A. Lukašenkos ir V. Putino režimus, kaip ir padedant kovoti su migrantų miniomis prie Lietuvos sienų…
Bet čia mums įdomi Prezidento G. Nausėdos pozicija. Tarsi veikdamas uždaroje izoliuotoje nuo visuomenės erdvėje, šalies vadovas staiga nubudo ir eilinį kartą prikišo Vyriausybei, kad ši esą nederino su Prezidentūra Taivaniečių atstovybės pavadinimo. „Aš manau, kad klaida buvo ne Taivano atstovybės atidarymas, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manimi“, – sakė jis sausio 4 d. per Lietuvos radiją. Jo manymu, dabar Lietuva turi aiškiai signalizuoti ES, kad „Kinija griebėsi atakos, tam tikro spaudimo prieš vieną iš bendrijos narių“.
Šaukštai gali būti po pietų, jei Prezidentas ir toliau žarstysis kaltinimais valdantiesiems. Nors ir smarkiai vėluodamas, jis turėtų imtis iniciatyvos kartu su Vyriausybe išsrėbti užsienio politikos katile privirtą košę.
Štai tuomet sakytume, kad Drakonas traukiasi nieko nelaimėjęs ir net nepagąsdinęs Drąsios šalies.
Atgal
