Vilniaus gyvenimą antrus metus iš eilės praturtins skandinaviška dvasia - šią savaitę prasideda daugiau nei mėnesį truksiantis renginių ciklas "Norvegijos dienos Lietuvoje 2011".

Šiandien apyvartoje pasirodys du nauji pašto ženklai iš serijos „Lietuvos bažnyčios“. Viename jų vaizduojama Šiaulių katedra, kitame – Trakų bažnyčia.

Kasmet pirmąjį rugsėjo sekmadienį Lietuvoje minima Europos žydų kultūros diena šįmet skiriama temai "Pasitinkant ateitį. Paveldas ir modernumas".

Rugpjūčio 28 d., sekmadienį, 14.00 val. sostinės Katedros aikštėje prie Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų įvyks tradicinė teatralizuota ceremonija. Tuomet šauklys skelbs 1506 metų Žygimanto, Glogovo ir Opavos kunigaikščio bei Silezijos seniūno, žinią apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio (1492-1506) mirtį. Po šauklio pranešimo riterių kovų programą pristatys kovinis - istorinis klubas „Antikos karys“.

Jau šešeri metai SOSTINĖS DIENOSE „dūzgia“ Gedimino prospektas – susitikimo vietos pakeisti negalima! DŪZGIANTIS PROSPEKTAS – ne kaimiška mugė ar prekybinė turgavietė, o aktyvaus kultūrinio veiksmo ir įvairių kūrybinių sumanymų vieta, tai įvairiausių poreikių, norų ir fantazijų išsipildymo vieta, tai kaimynystės, bičiulystės ir svečių sutikimo vieta, tai vilniečių raiškos būdas!

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2011 m. rugpjūčio 19 d. priėmė visuomeninio sambūrio „Patirtis“ atstovus ir aptarė jų keliamas Lietuvai aktualias problemas. Prezidentūros pranešime spaudai rašoma: „Didelę patirtį sukaupę bei visuomenėje autoritetą turintys savo srities profesionalai, intelektualai, visuomenės veikėjai – organizacijos pirmininkas profesorius, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius, aktorius Donatas Banionis, žurnalistė Nijolė Baužytė, menotyrininkas Romualdas Budrys, inžinierius Albinas Jasiūnas, istorikė Irena Regina Merkienė, teisininkas Stasys Vėlyvis, kalbininkas Zigmas Zinkevičius, agrarinių mokslų daktaras Zigmas Tadas Urbonas – išsakė šalies vadovei savo nuomonę svarbiais valstybės bei visuomenės klausimais ir pasiūlė galimus būdus jiems spręsti.

Rugpjūčio 26–27 dienomis Vilniaus Rotušės aikštėje Vilniaus miesto savivaldybė ir VšĮ „Amatų gildija“ rengia Šv. Baltramiejaus mugę. Penktadienį, rugpjūčio 26 d., 12 valandą nuo Aušros vartų su savo cechų vėliavomis amatininkai žygiuos į Rotušės aikštę, kur dvi dienas tęsis visų amatų, meistrų ir pameistrių mugė.

Kviečiame visus Baltijos šalių gyventojus pasitikti, pasveikinti ir bet kurioje bėgimo maršruto dalyje prisijungti prie bėgikų ir kartu su jais nubėgti nors 1 km. Tiems, kurie „Baltijos keliu“ nubėgs bent 500-1000 metrų, bus įteikti specialūs pažymėjimai, priminsiantys apie Jūsų dalyvavimą tradiciniame pagarbos bėgime „Baltijos kelias“.

Praėjusį rudenį iki Juodosios jūros žemaitukų žirgais nujoję lietuviai leisis į naują žygį. Pirmadienį nuo Valdovų rūmų Vilniuje devynis raitelius išlydėsime į "Meilės žygį Valdovų keliu" Krokuvos link.

Jau aštunti metai liepos mėnesio viduryje dvi dienas – šeštadienį ir sekmadienį – švenčiama Daugailių miestelio (Utenos r.) šventė. Renginių iniciatorė ir, be abejo, pagrindinė organizatorė - Daugailių miestelio seniūnė Giedrė Eimutienė. Miestelio šventė kasmet priderinama prie Daugailių Šv. Antano Paduviečio parapijos švenčiamų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidų. Pirmąsyk Daugailiai rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1254 metais, tad šįmet miestelis paminėjo 757-ąjį gimtadienį, sutraukdamas iš įvairiausių Lietuvos vietovių kraštiečius bei šio krašto gerbėjus.

14-asis baltų kultūros ir muzikos festivalis "Mėnuo Juodaragis" svarbią programos dalį šiemet vėl skirs turtingo mūsų krašto paveldo pažinimui. Rugpjūčio 26-28 dienomis Zaraso ežero saloje vyksiančio festivalio Kino ir paskaitų palapinėje dėmesį trauks net keturiolika paskaitų, kurių metu žymiausi įvairių Lietuvos kultūros sričių tyrinėtojai atskleis įdomiausius savo atradimus.

Reikšmingo jubiliejaus šventė praėjo gražiai, sklandžiai, organizuotai. Suprantama, kad šeimininkai čia įdėjo daug nuoširdaus darbo, išmonės. Belieka tarti nuoširdžiausią padėką įvairioms Jurbarko organizacijoms - rajono savivaldybės administracijai, seniūnijai, visiems centrams - Kultūros, Informacijos, Verslo ir turizmo informacijų, Kūno kultūros ir sporto, krašto muziejui ir kt. Visų renginių vyriausioji koordinatorė buvo Aldona Pauliukaitienė – savivaldybės atstovė, lituanistikos specialistė.

Prieš porą metų Jurbarkas dideliu mastu, gražiai ir turiningai pažymėjo miesto įkūrimo 750-ąsias metines. O š. m. liepos 15-17 dienomis Jurbarko miesto ir (Jurbarko) rajono žmonės vėl šventė gražų jubiliejų – Magdeburgo teisių (miestui) suteikimo 400-ąsias metines. Tas teises miestui 1611 m. lapkričio 4 dieną suteikė Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza. Taigi, tikrasis jubiliejus šįmet bus tik lapkričio 4 dieną. Tačiau tada vyks tik vienos dienos šventinė konferencija, o plačiau ir įdomiau jubiliejų pažymėti organizatoriai pasiūlė kiek anksčiau, vidurvasaryje, kada ir dienos daug ilgesnės bei šiltesnės, kada daugelį renginių galima atlikti ne uždarose patalpose, o po atviru dangumi – miesto aikštėse, slėniuose, panemunės lankose ir pan., kas neįmanoma trumpomis, šaltomis, drėgnomis vėlyvo rudens dienomis. Truputėlis Jurbarko istorijos. Ne kiekvienas, Lietuvos regioninis centras – miestas turi tokią turiningą praeitį ir dabartį kaip Jurbarkas.

Šių metų liepos 2 d. Šalčininkuose vyko konferencija, kurioje buvo pranešta, kad jau prieš 700 metų Šalčininkai buvo žinomi. Šia proga visi šventės-konferencijos dalyviai jau prieš 11 val. rinkosi prie Šalčininkų koplytstulpio, o kai išskleidė 200 metrų ilgio mūsų trispalvę vėliavą, eisena pamažu pajudėjo link Kultūros rūmų. Ėjo pamažu, iškilmingai. Eidami link tikslo, gatvėmis suko didelį ratą.

Lietuvoje minimos Birželio 23-iosios sukilimo 70-osios metinės, joms skirti renginiai vyks Vilniuje ir Kaune. Visą ketvirtadienį bus galima lankyti Vilniaus Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčią-kolumbariumą. Genocido aukų muziejuje rengiama Atvirų durų diena, dokumentinių filmų apie Birželio sukilimą peržiūra muziejaus konferencijų salėje. Kaune, Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, bus aukojamos Šv. Mišios už žuvusius ir mirusius 1941 m. Birželio sukilimo dalyvius.

2010 metų birželio 15-ąją dieną LR Seimas pirmą kartą per 20 nepriklausomybės metų išdrįso oficialiai paminėti skaudžiausią XX amžiaus Lietuvos istorijos datą - sovietinės okupacijos dienos 70-šimtmetį. To nebuvo padaryta net per tokias apvalias datas kaip okupacijos dienos 50-dešimtmetis ar 60-dešimtmetis. Nepriklausomoje Lietuvoje iki tol oficialiai buvo vengiama sovietinę okupaciją vadinti okupacija? Iš Seimo tribūnos pirmą kartą atvirai buvo pasakyta apie 1940-ųjų metų birželio 15-ąją prasidėjusią ir 50-šimtmetį trukusią sovietinę okupaciją.