Įvykiai
06 23. Minimos Birželio sukilimo 70-osios metinės
Lietuvoje minimos Birželio 23-iosios sukilimo 70-osios metinės, joms skirti renginiai vyks Vilniuje ir Kaune.
Visą ketvirtadienį bus galima lankyti Vilniaus Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčią-kolumbariumą.
Genocido aukų muziejuje rengiama Atvirų durų diena, dokumentinių filmų apie Birželio sukilimą peržiūra muziejaus konferencijų salėje.
Kaune, Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, bus aukojamos Šv. Mišios už žuvusius ir mirusius 1941 m. Birželio sukilimo dalyvius.
Kauno senosiose kapinėse Vytauto prospekte rengiamas sukilimo minėjimas, bus atidengtas atnaujintas memorialas žuvusiems sukilėliams. Iškilmes organizuoja Kauno miesto savivaldybė, Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos 1941 metų Birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjunga. Memorialą atidengs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Kauno miesto savivaldybės meras Rimantas Mikaitis, Lietuvos 1941 metų Birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjungos tarybos pirmininkas Alfonsas Žaldokas. Dainuos vyrų ansamblis "Židinys".
Pavakare M. Žilinsko dailės galerijoje bus rodomas filmas "Pavergtųjų sukilimas".
1941 metų birželio 23 dieną, traukiantis okupacinei sovietų kariuomenei ir artėjant Vokietijos nacių daliniams, ginkluoti lietuvių sukilėliai Kaune paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.
Pusę dešimtos ryto Leono Prapuolenio per Kauno radiofoną ištarti žodžiai "Saulelė raudona, vakaras netoli" davė ženklą sukilimą pradėti visoje šalyje. Sukilėlių sudaryta Laikinoji vyriausybė per radiją paskelbė atkurianti Nepriklausomybę.
Lietuvos aktyvistų fronto suvienytų pasipriešinimo organizacijų partizanai, palaikomi spontaniškai prisijungusiųjų, per savaitę trukusį sukilimą perėmė valdžią šalyje iki pasirodant vokiečių kareiviams. Sukilime dalyvavo apie šimtas tūkstančių gyventojų, daugiausia jaunimo.
Istorikai teigia, kad prieš 70 metų įvykęs Birželio sukilimas parodė, jog Lietuva nesusitaikė su sovietų primesta valdžia. Istorikas Arvydas Anušauskas pažymi, kad prieštaringai vertinamas sukilimas vyko sudėtingų istorinių įvykių fone, jis susijęs su žydų genocido Lietuvoje pradžia.
"Sukilimo vertinimo prieštaringumas visada susijęs su įvykiais, kurie vyko greta sukilimo ir prieš sukilimą., t. y. prasidėjo karas, žydų holokaustas ir raudonasis teroras. Iki šiol yra nemažai gyvų žmonių, kurie ir matė sukilimą, ir dalyvavo tame sukilime, ir ši diena jiems yra svarbi, kadangi jie patys mano, kad būtent tuo jie parodė, jog Lietuva nesusitaikė su 1940-ųjų primesta valdžia", - Lietuvos radijui yra sakęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas.
