Įvykiai
06 23. Minimos 70-osios žudynių Rainiuose metinės
Ketvirtadienį Rainiuose minimos 70-osios žudynių metinės. Šiomis dienomis minimos ir 1941-ųjų Birželio sukilimo, žudynių "Lietūkio" garažo kieme ir Pravieniškėse 70-osios metinės.
Renginiai Rainiuose prasidės istorine konferencija ir parodos "Smurto kronika: Lietuva 1939-1941 metais" Žemaičių muziejuje "Alka" (Telšiai) pristatymu.
Telšių senosiose kapinėse bus pagerbti Rainių kankiniai.
Vėliau prie buvusio Telšių kalėjimo, kur buvo kalinti 1940-1941 metais suimti ir 1941 metais iš birželio 24-osios į 25-ąją traukiantis sovietų armijai jos kariškių Rainių miškelyje žiauriai nukankinti 76 politiniai kaliniai, bus surengtas minėjimas. Kalbės Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva, prisiminimais dalysis Rainiuose nužudytųjų artimieji, giedos berniukų choras "Dagilėlis".
Pagerbimo ceremonijos rengiamos Rainų koplyčioje ir Šv. Antano Paduviečio katedroje. Prie Katedros rūsiuose palaidotų trijų Telšių vyskupų - visuomenės veikėjų kapų: Vasario 16-osios Akto signataro, vieno iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovų, Steigiamojo Seimo vicepirmininko, I, II Seimų Pirmininko Justino Staugaičio, Vincento Borisevičiaus, 1946 metais sušaudyto Vilniuje, Pranciškaus Ramanausko, nuo 1946 metų kalėjusio sovietų lageriuose, kapų bus padėta gėlių.
Prie Rainių koplyčios kalbės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis ir kiti svečiai.
1941 metų naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją Rainių miškelyje netoli Telšių buvo žiauriai nukankinti 73 lietuviai politiniai kaliniai iš Telšių kalėjimo. Juos nužudė vietinių enkavedistų pasikviesti, karui prasidėjus besitraukiantys, sovietinės armijos kariai.
1941 m. birželio 28 d. atkasus duobes medicininė komisija fiksavo kraupius sužalojimus.
1988 metais savaitraštyje "Gimtasis kraštas" paskelbus faktus apie Rainių tragediją, prasidėjo šio nusikaltimo tyrimas - sudaryta Vyriausybinė komisija, tuometinėje prokuratūroje iškelta baudžiamoji byla.
Tyrimo metu nustatyta, jog Telšių kalėjime buvusius politinius kalinius be jokio svarstymo "nuteisė" komisija, sudaryta iš trijų sovietinio saugumo darbuotojų ir dviejų kitų pareigūnų. "Nuosprendį" įvykdė sovietiniai kareiviai, prižiūrimi Telšių saugumo vado Petro Raslano.
Po to P. Raslanas ilgus metus toliau dirbo sovietinio saugumo struktūrose Lietuvoje, nuo 1991 metų vasaros gyveno ir slapstėsi nuo teisingumo Rusijoje.
Šiaulių apygardos teismas pripažino jį kaltu vykdžius genocidą beginklių Lietuvos gyventojų atžvilgiu ir 2001 m. balandžio 5 d. už akių nuteisė laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
