1937 m. balandį pradėta vykdyti išskirtinio Žuvinto ežero apsauga. Ši data labai svarbi ne tik Žuvintui, bet ir visai Lietuvai, nuo jos prasideda šių dienų Lietuvos saugomų teritorijų istorija.

Įsibėgėja pavasaris ir vis labiau džiugina ne tik dažnesni saulės spinduliai, bet ir pamažu atgimstanti gamta, net ir atvėsimai ar krituliai šį sezoną priimami kaip paskutiniai žiemos pasispardymai. 

Aplinkos apsaugos agentūros 1990-2021 m. duomenys rodo, kad į aplinką išmetama per daug teršalų. Tam, kad į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis mažėtų, turi būti siekiama mažinti išmetimus iš probleminiais išliekančių kelių transporto, kuro deginimo, naftos pramonės ir žemės ūkio sektorių.

Žinoma biologė žolininkė Jadvyga Balvočiūtė gyvena Žemaitijoje, Virvytės ir Ventos upių santakoje.

Ar žinojote kiek lietaus lašų pasiekia Baltijos jūrą? Maždaug 1 iš 3 Lietuvoje išlytas lietaus lašelis pasiekia Baltiją. Likusieji 2 susigeria žemėn, išgaruoja arba pasisavinami augalų.

Praėjusiais metais į Lietuvos upes, ežerus ir tvenkinius įžuvinta 12 885,214 tūkst. įvairių rūšių žuvų jauniklių. Daugiausia – 80–85 proc. viso įžuvinimui skirto žuvų kiekio – plėšrios žuvys. Likusios – saugomos ir retos rūšys: aštriašnipiai eršketai, ūsoriai, skersnukiai ir ežeriniai sykai.

Aplinkos ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru vienam kenksmingiausių sveikatai teršalų – kietosioms dalelėms KD2,5 – nustatė griežtesnes ribines vertes, atitinkančias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino Valstybinių miškų urėdijos (VMU) veiklos strategiją, kuri nustato įmonės tikslus 2023-2027 m. Atnaujintoje strategijoje patvirtintos pagrindinės strateginės kryptys: didinti miško ekosistemų tvarumą, užtikrinti veiklos tvarumą bei plėtrą, šviesti visuomenę ir didinti pasitikėjimą, didinti veiklos efektyvumą ir skaitmenizaciją bei kurti aukštos darbo kultūros įstaigą.

Sausio viduryje palei Marcinkonių-Varėnos kelią buvo iškirstas 12,8 hektarų miško ruožas.

Kovo 10 d. Valstybinių miškų urėdija gamtai neabejingus sparnuočių mylėtojus kvies pasitikti paukščius kartus su įmonės regioninių padalinių miškininkais iš iškelti sugrįžtantiems paukščiams namus.

Vienas iš pagrindinių veiksnių, formuojančių klimatą ir jo kaitos dėsningumus, yra Saulės energijos prietaka į paklotinį Žemės paviršių, todėl Saulės spinduliuotės matavimai yra labai svarbūs norint kuo geriau išanalizuoti pagrindinį atmosferoje vykstančių procesų energijos šaltinį. 2022 m. bendroji Saulės spinduliuotė Kaune standartinę klimato normą viršijo 9 proc., o Šilutėje 4 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė pirmąjį su klimato kaita susijusių statistinių rodiklių rinkinį, siekdamas geriau įvertinti su klimato kaita susijusių rizikų poveikį finansų sistemai ir stebėti žaliojo finansavimo raidą.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai šiuo metu atlieka vieną pirmųjų metų darbų – renka ir aižo spygliuočių medžių kankorėžius. Į vienintelę Lietuvoje Dubravos medelyno kankorėžių aižyklą atvežami kankorėžiai iš įvairiuose šalies regionuose esančių sėklinių plantacijų, genetinių draustinių ir sėklinių medynų. 

Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybine miškų tarnyba, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ir kitomis įstaigomis parengė Lietuvos 8-ąjį nacionalinį pranešimą apie JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) įgyvendinimą ir 5-ąją dvimetę ataskaitą. Nacionaliniame pranešime galima rasti duoemnų apie Lietuvos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų tendencijas 1990–2020 m. ir ŠESD prognozes iki 2040 m. visuose Lietuvos ūkio sektoriuose. 

Seimas, atsižvelgdamas į situaciją energetikos sektoriuje, priėmė Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, reglamentuodamas ūkinės veiklos objektų eksploatavimą paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį arba ekstremaliąją situaciją, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Antimikrobinės medžiagos yra būtinos visuomenės sveikatai ir gyvenimo kokybei palaikyti. Nepaisant to, pasaulyje didėja susirūpinimas dėl antibakterinių medžiagų poveikio aplinkai

Kraštas, kuriame suteka Lietuvos upių vandenys, kur Nemuno baseinas kasmet užtvindo pievas, skambančias gausybėje paukščių giesmių, bei vieta, kurioje tūkstančius metų stūkso pelkės 

Klimato kaita, aplinkos užterštumas, žmonių ūkinė veikla prisideda prie sunkiai suvaldomų pokyčių miškuose. Mokslininkai aktyviai prisideda prie miškininkystei šiuo metu būtinų šiuolaikinių sprendimų paieškos.

Nors bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas Lietuvoje kasmet mažėja, Aplinkos ministerijos duomenimis, žemės ūkis laikomas vienu didžiausių teršėju. Jį lenkia tik energetikos ir transporto sektoriai. 2020 m. duomenimis, Lietuvoje buvo išmesta 20,2 mln. tonų ŠESD, žemės ūkio dalis – 22,1 proc. Tačiau Lietuvos mokslininkai turi gerą žinią ūkininkams – jie sukūrė produktą, padedantį sumažinti CO2 emisijas.

Lietaus vanduo niekur mūsų planetoje nebėra saugus gerti, nes toksiškų cheminių medžiagų PFAS kiekis jame viršija nustatytą naujausią saugią normą, sakoma naujoje studijoje, paskelbtoje Stokholmo universiteto mokslininkų.