Gamta
2023.03.29. Klimatologas S. Dikčius: kada prasideda tikrasis pavasaris ir kokie ženklai jį išduoda?
Įsibėgėja pavasaris ir vis labiau džiugina ne tik dažnesni saulės spinduliai, bet ir pamažu atgimstanti gamta, net ir atvėsimai ar krituliai šį sezoną priimami kaip paskutiniai žiemos pasispardymai. Meteorologai pavasarį ima skaičiuoti tada, kai įsivyrauja teigiama temperatūra. Kokio pavasario laukti ir kaip apibendrinti praėjusią žiemą, – savo įžvalgomis dalijasi kampanijos „Pėsčiųjų indeksas“ ekspertai ir klimatologas Silvestras Dikčius.
Klimatologas Silvestras Dikčius pastebi, kad vidutiniškai pavasaris Lietuvoje prasideda Kovo 11-ąją, tad pirmosiomis dienomis vis pakandžiojantis šaltukas neturėjo stebinti. „Nors kovo pradžia buvo truputį gąsdinanti – pūgos, šalčiai, – bet žvelgiant į rodiklius, tai nieko baisaus nematome. Antrojo kovo pusė buvo prognozuota šiltesnė, nors ir nereikėjo tikėtis 20 laipsnių šilumos, bet šaltis bent kuriam laikui buvo atsitraukęs“, – pasakoja S. Dikčius.
Pastebima, kad labiausiai sutrumpėjęs sezonas yra žiema, pailgėjęs – vasara, pasak klimatologo, skaičiuojama, kad pavasaris pailgėjo tik 3 dienomis.
Meteorologai turi labai aiškų skaičiavimą, kad šio sezono pradžia fiksuojama tada, kai įsivyrauja teigiama temperatūra, o vasara ateina termometro stulpeliui pasiekus 15 laipsnių šilumos. „Pavasaris baigiasi maždaug birželio 4 d., jis turi kelias stadijas: balandis būna pakankamai šiltas, bet nekarštas, gegužės pradžioje prasideda žiedų pavasaris, vidutinė vyraujanti temperatūra – 10 laipsnių šilumos, atšyla ir pradeda žydėti sodai. Kadangi Lietuvos klimatas yra banguojantis, šiuo metu neretai įsiveržia šaltis iš šiaurės, dažnai pasitaiko šalnos, taip mes judame link vasaros, kuri prasideda birželio pradžioje“, – pastebi S. Dikčius.
Pasak meteorologo, balandžio pradžia bus vėsoka, o vėliau temperatūra priartės prie vidutinės daugiametės normos. Panašu, kad netruks tiek šiltesnių, tiek vėsesnių dienų, numatomas vidutinis lietaus kiekis, staigios šilumos kol kas neprognozuojama.
Atėjusį pavasarį dažnai išduoda ne tik temperatūros pokyčiai, bet ir prasidėję sezoniniai tvarkymo darbai, po žiemos likus smėliui, jis yra nukasamas, valomi šaligatviai ir gatvių pakraščiai. Visa tai svarbu siekiant išvengti kietųjų dalelių taršos.
Šylančios žiemos
Nors daugumai atrodo, kad ši žiema buvo ypač šalta ir gausi kritulių, tačiau toks įspūdis klaidingas. Pasak S. Dikčiaus, lyginant su klimato norma, kurią nusako pastarųjų 30 metų vidurkis, ši žiema buvo šiltesnė nei įprasta. Žiemos temperatūros vidurkis siekė 0,8 laipsnio šalčio, įprastai vyrauja 2,2 laipsniai šalčio, tad skirtumas yra beveik 1,5 laipsnio. Pasibaigusi žiema pateko tarp 15-os šilčiausių žiemų Lietuvos klimato istorijoje.
Tiesa, teritorijų priežiūra besirūpinančios bendrovės „Ekonovus“ komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė pastebi, kad šaligatvius prižiūrintiems kolegoms tikrai buvo ir labai intensyvių dienų. „Gruodį turėjome dažną sniegą bei pūgas, tad ne kartą kolegos dirbo praktiškai ištisą parą, naudodami tiek sunkiąją techniką, tiek ir rankinius įrankius, taip pat rūpinosi ir šaligatvių barstymu. Kasdieniu darbu visą žiemą siekėme kelti sąmoningumą ir džiugu, kad tai atneša rezultatų“, – sako komunikacijos vadovė.
Šių metų pradžioje, sausio 19–28 dienomis, bendrovės „Ekonovus“ užsakymu „Spinter Research“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Jo metu gyventojai galėjo pasirinkti daugiau kaip vieną atsakymą, kuriam pritaria. Apklausus 1015 respondentų, galima pastebėti, kad ekspertų rekomendacijos, kaip saugiai eiti, yra girdimos. 36 proc. apklaustųjų sakė, kad prastu oru vengia, bet kokių kelionių pėsčiomis, dažniau šiai nuomonei pritarė moterys ir vyriausio amžiaus respondentai.
35 proc. respondentų tvirtino, kad prastų orų prognozės jiems tampa svaria priežastimi pasirinkti atitinkamą avalynę, kiek daugiau nei penktadalis apklaustųjų – po 21 proc. sakė, kad pasilieka daugiau laiko kelionei ir renkasi alternatyvius maršrutus (tikėtina, mažiau apsnigtus, sausesnius, toliau nuo judrių gatvių, kad neaptaškytų).
Draudimo bendrovės BTA asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas pastebi, kad dažniausios žiemos traumos – patempti raiščiai, sulaužytos rankos ar dubens kaulo lūžiai, traumų nepavyksta išvengti, kai bandant sušvelninti kritimą pasirenkama netinkama rankų ar kojų padėtis. Pastebima, kad bet kuriuo sezonu daugiausiai traumų ištinka buityje, jų priežastimi neretai tampa netinkamai pasirinkta avalynė, skubėjimas ar neatidus elgesys, pavyzdžiui, einant naršoma telefone. Ekspertai pataria, saugaus ėjimo patarimų nepamiršti ir šiltuoju sezonu.
Atgal
